RUSINAMA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO
AKADEMIJA
Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslinė taryba 1979 m. vasario 27 d. svarstė TSRS ž.ū. ministerijos ir Lietuvos aukštojo mokslo ministro (H. Zabulio) įsakymus apie rusų kalbos mokymo ir dėstymo tobulinimą.
Pranešėjas — prorektorius Stasys Šimatonis. Diskusijose dalyvavo Suchanova (r.k. dėstytoja) ir Ivanov (karinės katedros dėst.).
Mokslinė taryba nutarė:
1. Iki š.m. birželio 15 d. fakultetų dekanai turi pasiūlyti disciplinas, kurios kitais metais bus dėstomos r.k. (Iki šiol ž.ū. akademijoje visos disciplinos buvo dėstomos lietuviškai, išskyrus dvi rusiškas grupes mechanizacijos ir agronomijos fakultetuose. - Red.).
2. Įvedamos papildomos r.k. įskaitos (užsienio kalbų sąskaiton) ir r.k. egzaminas, kurio iki šiol nebuvo.
3. Per metus kiekvienas studentas turės rusiškai parašyti kursinį projektą arba gamybinės praktikos ataskaitą. Diplominiame darbe privaloma plati (4-6 psl.) reziumė r.k.
4. Įruošti r.k. kabinetą (tam reikalui skirti vyr. dėstytojo ir laboranto etatus).
5. „Visuomeninių profesijų" fakultete įsteigti vertėjų grupes (iš rusų į lietuvių ir iš lietuvių į rusų kalbas).
6. Kai kuriuos komjaunimo organizuojamus mitingus pravesti
r.k.
7. Lietuvių kalba skaitomose paskaitose ugdyti meilę r.k., mokyti praktiškai ja naudotis, kelti r.k. svarbą.
Vykdymo kontrolė pavesta rektoratui.
Pastaba: Posėdis vyko r.k. Posėdžio protokolas parašytas r.k. ir išsiuntinėtas visoms katedroms (jų akademijoje yra apie 40). Pasirašė I. Dromantas (rektorius).
Panašius raštus turėjo gauti Kauno politechnikos institutas ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.
Grįžta 1864 m., kai Lietuvai surusinti buvo atsiųstas Muravjovas-Korikas ir buvo uždrausta lietuviška spauda. Maskvos tikslai Lietuvos atžvilgiu tie patys, tik priemonės kitos, pritaikytos mūsų laikams.
A. Žolys
***
LIETUVIŠKOS SPAUDOS ŽANDARAS
Viena juodašimtiškiausių tarybinėje sistemoje yra glavlito (cenzūros) institucija. Nors pagal iškabą prie namo (Vilnius, Gogolio g. Nr. 2) rašoma, kad tai yra karines ir valstybines paslaptis sauganti įstaiga, tačiau ji yra ir visuotinas spaudos žandaras. Pokario metais ji išleisdavo ilgus knygų sąrašus, pagal kuriuos iš viešųjų, mokslinių ir įstaigų bibliotekų reikėjo išvežti daugybę nepriklausomos Lietuvos laikais išleistų knygų, žurnalų, laikraščių. Jie buvo sudraskomi ir išvežami į popieriaus fabrikus, vieną kitą egzempliorių paliekant specfonde (juos turi tik pačios didžiosios bibliotekos). Norint pasinaudoti specfondo literatūra, reikia raštiško darbovietės tarpininkavimo.
Glavlitas taip pat duoda nurodymus išimti iš apyvartos ir tarybiniais metais išleistas knygas, ypač jei jų autoriai patenka į partijos nemalonę. Taip buvo sunaikinta 1945 m. išėjusi K. Borutos „Baltaragio malūno" pirmoji laida ir daugelis kitų knygų. Glavlitas taip pat prisideda prie Lietuvon atskiriems asmenims iš užsienio siunčiamų leidinių vogimo: Vilniaus pašto muitinei nurodo, kurios bibliotekos specfondui vieną ar kitą knygą reikia pasiųsti.
Vienu naujausiu glavlito nusikaltimu Lietuvos mokslui ir kultūrai laikytinas draudimas išleisti XVII a. istoriko A. Vijuko-Kojalavičiaus parašytos pirmosios „Lietuvos istorijos" vertimo iš lotynų kalbos. Mat, nepatiko, kad senų laikų autorius rusus pavadino žiauriais. Jei apie lietuvius būtų parašyta neigiamai, glavlitas mielai leistų spausdinti. O „didysis brolis" visais istorijos laikotarpiais turi būti su baltu nekaltybės rūbeliu . . .
J. B.
***
MAŽIAU RAŠYTI APIE JUBILIEJŲ
1979 m. pradžioje respublikos periodinėje spaudoje pasirodydavo nemaža straipsnių ir straipsnelių, skirtų Vilniaus Universiteto 400 metų jubiliejui. Kovo mėn. periodinių leidinių redakcijos gavo nurodymą kuo mažiau rašyti apie šį jubiliejų . . .
NAUJAM ŠVYTURIUI SUŽIBUS
Maloniai buvome nustebinti sužinoję, kad išėjo Vilniaus universiteto pogrindinis leidinys „Alma Mater". Štai prieš akis gražiu viršeliu, gana storas pirmasis numeris. Sunku buvo jį pradėti ramiai puslapis po puslapio skaityti . . . Juk tai gal naujas ne tik mūsų universiteto, bet ir kultūros istorijos puslapis? Gal ne vienam jis taps nuoširdžiu dvasios draugu ir įkvėps jį prasmingiems darbams? Gal tai didelio kultūrinio reiškinio pradžia? Juk viskas dažnai prasideda taip nelauktai ir paprastai.
Kaip matyti iš V. Audronio eilėraščio, dedikuoto Vilniaus universitetui, ir redakcijos įžanginio straipsnio „Tiesos sargyboje", leidinio paskirtis užmegzti gyvą ryšį su garbingomis universiteto praeities tradicijomis, skatinti akademinį jaunimą nešti engiamai tautai. tiesos ir laisvės žodį, siekti, kad šis senas mokslo židinys vėl taptų tautos gyvenimo kelrodžiu.
Per ilgą savo istoriją Vilniaus universitetas yra išugdęs šimtus ir tūkstančius patriotų, pasiaukojamai dirbusių krašto gerovei. Ir naujaisiais laikais ne vienas jo auklėtinis buvo priešakinėse kovotojų dėl Lietuvos laisvės gretose. Visada mes jausdavome tarp tų senų, storų sienų plakant karštas lietuviškas širdis, nors ir buvo tokia kruopšti atranka ir užkertamas kelias patekti čia tiems, kas myli gimtąjį kraštą. Todėl „Alma Mater" pasirodymas nėra atsitiktinis, o veikiau dėsningas universiteto raidos reiškinys.
Bent trumpai apžvelgsime pirmojo numerio turinį.
Čia gvildenamos bene visos aktualiausios dabartinės Lietuvos gyvenimo temos — pagerbiama Vasario 16-ji — Lietuvos Nepriklausomybės šventė, iškeliama jos didžiulė reikšmė tautai, prisimenamas didysis varpininkas V. Kudirka ir pateikiama keletas jo šviesių minčių. Skaitytojai supažindinami su Vilniaus Universiteto raida bei nūdienos rūpesčiais ir vargais, pastangomis atgauti pavogtą jo turtą ir jubiliejaus rengimo sunkumais. Labai naudingas straipsnis apie filosofą A. Maceiną, kurio reikšmingi mokslo darbai vis dar ignoruojami Lietuvoje. Numeryje spausdinami filosofiniai straipsniai pravers visiems, kam rūpi išbristi iš dvasinės seklumos ir susidaryti nuoseklią pasaulėžiūrą. Ištraukos a P. Taurinio „Biblijos studijų įvado", taip pat J. Aukštaičio straipsnis „Gavėnia — rimties, susimąstymo metas" pateikia nemažai dvasios peno ir paskatins daugelį giliau pamąstyti. Numeryje spausdinamas ir pluoštas jaunatviškų eilėraščių bei pora novelių, alsuojančių tiesos, mokslo ir asmens laisvės troškimu.
Skaitydamas „Alma Mater", pajunti didžiulį susirūpinimą Lietuvos padėtimi ir tautos likimu, skaudų sielvartą dėl dalies mūsų tautos pašlijusios moralės, karštą norą ieškoti išeities kelių. Tikėsime, kad leidinio rengėjai ir bendradarbiai dar labiau išplės tematiką, paskleis naujos vertingos medžiagos apie kultūrinį genocidą ir paskleis ne vieną spindulių pluoštą niūrioje mūsų Tėvynės padangėje. Tie, kas daugiau ar mažiau žino, koks sunkus panašių leidinių paruošimas ir išleidimas, atleis už vieną kitą trūkumą, korektūros klaidą ir pan. Juk čia nėra įprastinių redakcijos stilistų ar korektorių ir bet kurį darbą dirbant ar bet kurį žingsnį žengiant, reikia dairytis, ar neseka priešas.
Visų skaičiusių „Alma Mater" I numerį vardu išreiškiame kuo didžiausią pasitenkinimą nauju Tiesos Švyturiu ir linkime kuo puikiausios kloties tiems, kas, nepaisydami pavojų, savo širdžių liepsna kursto ir neša mums taip laukiamą ir reikalingą Tiesos ugnį.
Tad visa širdimi pritariame Jūsų žodžiams:
Bet tu, tiek amžių melui lenkt galvos nepratęs,
Garbingas praeitim ir širdžia neramus,
Būk švyturiu, VILNENSIS UNIVERSITATIS,
Ir šiandien vesk į Tiesą ir į Šviesą mus!
K. Saulenis
***
