• Lietuvių
  • Italiano
  • Deutsche
  • Español
  • русский
  • English (UK)

Lietuvos Katalikų Bažnyčios
 

        K R O N I K A

Kovų už laisvę istorija ir dabartis

LKB Kronika
Perskaitęs duok kitam!
TPL_PROTOSTAR_TOGGLE_MENU
  • Kronika
  • Dabarties Kronika
  • Istorija apie Kroniką
  • Kronikos pamokos ateičiai
  • Homilijos
  • Kontaktai
  • Žymės

AUŠRA NR. 5


Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi.

AUŠRA NR. 5 [45]

Numeryje:

1. Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos Kompartijų vadovams -Enriko Belinguerui, Žoržui Marše ir Santjago Kariljo.

2. Ką mums šiandien byloja tautos patriarchas

3. Moteris, ėjusi į šviesą

4. Šalin alkoholį!

5. Lietuvių padėtis Baltarusijos TSR

6. Kraštotyrininkų vargai

7. Tarybų Sąjungos "broliškumas" ir "laisvė"

 8. Žinios

L i e t u v a

1977.II.16.

AUŠRA NR. 4

Tegul meilė Lietuvos 
Dega mūsų širdyse, 
Vardan tos Lietuvos 
Vienybė težydi!

AUŠRA NR. 4 [44]

Numeryje:

1. Nepriklausomybės netekimas -skaudi lietuvių tautos nelaimė.

2. Lietuvių Golgota.

3. Saugumas ir nusikaltėlių pasaulis.

4. Lietuvos KP CK Mokslo skyriaus vedėjui doc. J. Aničui

5. Ar tiesa?

6. Skundas TSRS KP Generaliniam sekretoriui drg. L. Brežnevui.

7. Žinios.


L i e t u v a 
1976. X.20.

Kronika Nr. 22 - Turinys

Atviras laiškas Lietuvos KP CK

Tauragnų bažnyčios statyba

Žinios iš vyskupijų

Tarybinėje mokykloje

Žinios iš Tėvynės

Iš „LKB Kronikos" archyvo — A. Šalčio teismas

 

 

 

 

 

 

Kelionė su Prisikėlusiuoju

   Evangelija pasakoja kaip „moterys greitai paliko kapą, apimtos didelio išgąsčio ir džiaugsmo ir bėgo pranešti mokiniams“ (Mt 28,8). Panašų džiaugsmą išgyveno Marija Magdalietė, kai prisikėlęs Jėzus ištarė jos vardą: „Marija!" (Jn 20,16). Džiaugsmu virpėjo Galilėjos ežero žvejų širdys, kai jie prie laužo gaudė kiekvieną prisikėlusiojo Jėzaus žodį. O šiandien ir mūsų širdys yra kupinos džiaugsmo, nes  švenčiame Jėzaus prisikėlimą.

   Švęsdami Velykas, mes švenčiame Jėzaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį; drauge švenčiame ir mums padovanotą būsimąjį prisikėlimą. Pergalę prieš nuodėmę taip pat galime pasiekti su Prisikėlusiojo Jėzaus pagalba. Dėl to šv. Velykos yra sklidinos džiaugsmo,- mes, tikintieji į Jėzų Kristų, esame prisikėlimo vaikai, pašaukti į laimingą amžinąjį gyvenimą.

   Švęsdami Velykas, mes atnaujiname pasiryžimą eiti per gyvenimą drauge su prisikėlusiuoju Kristumi. Būtų labai liūdna, jei iškilmingai paminėję Velykas, po jų užmirštume savo krikščioniškąją tapatybę ir gyventume taip, tarsi prisikėlęs Kristus per Krikštą nebūtų ištaręs mūsų vardo.

   Eiti su prisikėlusiuoju Jėzumi reiškia priimti jo žodžius ir juos padaryti savo gyvenimo tikrove. Pirmas ir esminis reikalavimas –  tai aiškus apsisprendimas už tiesą, teisingumą bei meilę, ir be kompromisinis nusistatymas prieš nuodėmę bei visokios rūšies stabus, kurių yra apstu šių dienų pasaulyje. Vieni iš žymiausių moderniųjų laikų stabų yra materializmas ir žmogaus teisės be pareigų. Jei truktų aiškaus krikščioniško apsisprendimo, mes nebūtume ištikimi Jėzaus bendrakeleiviai ir tik vaidintume esą Jo sekėjai.

   Sekti paskui prisikėlusįjį Jėzų – reiškia aiškiai suvokti, kad ne kartą savo gyvenimo kelionėje reikės prisiimti ir kryžiaus dalią. Kas šito bijotų, vargu ar galėtų būti  ištikimas Jėzaus draugas. Geriausi Jėzaus draugai, kartais bijodavo Jėzaus kryžiaus, bet vėliau pažinę Prisikėlusįjį drąsiai sekė paskui Jėzų net iki kankinystės. Tokie buvo Petras, Jokūbas ir kiti apaštalai.

   Eiti per gyvenimą su Kristumi – reiškia visas viltis sudėti ne į savo gabumus, išsimokslinimą ar užimamas reikšmingas pareigas, bet visiškai pasivesti Jėzaus vadovavimui. Visada ieškoti ne savo, bet Dievo valios. Neįmanoma sekti paskui Kristų ir save laikyti pasaulio centru. Tuo centru yra tik mirtį nugalėjęs Kristus.

   Sekti paskui Prisikėlusįjį – reiškia būti nepalaužiamu optimistu. Jei žmogaus gyvenimo dangumi plaukia tik tamsūs nusivylimo debesys, jei žmogus neturi vilties, tuomet jis dar nesutiko prisikėlusiojo Kristaus. Pažinusieji Jėzų teigė gyvenimą bei viltį net kryžiaus akivaizdoje. Net mirties artumoje jie likdavo ramūs, nes žinojo į kieno rankas atiduoda savo sielą.  

   Tikėti į prisikėlusįjį Jėzų – reiškia prisiimti atsakomybę už Bažnyčios ir Tėvynės dabartį bei ateitį ir į kiekvieną žmogų žvelgti, kaip į brolį, kurį nevalia išnaudoti savo interesams, bet kuriam reikia  pasitarnauti, kai jis būna silpnas ar kenčia.

   Prisikėlęs Kristus ieškojo išsigandusiųjų ir išsibėgiojusiųjų ir visus juos apglėbė savo gailestingąja meile. Magdalietei paliepė nešti mokiniams prisikėlimo žinią, abejojančiam Tomui leido paliesti savo žaizdas, bėgantiems mokiniams į Emausą apsireiškė valgant vakarienę, o Petrui pavedė vadovauti Bažnyčiai -  „Ganyk mano avis!“ (Jn 21, 17).

   Šv. Velykų proga džiaugsmingai sveikinkime vieni kitus ir būkime tikėjimo, meilės, vilties bei džiaugsmo nešėjais.

  2016 m.                                                            Arkivysk. S.Tamkevičius

 

 

Didysis Penktadienis

   Dievo Gailestingumo metų proga Didžiojo Penktadienio liturgija yra išskirtinai svarbi. Jos metu skaitomas išsamus Kristaus kančios aprašymas ir dėmesys koncentruojamas į Nukryžiuotąjį.  

   Judas atvedė kareivius suimti Jėzų.Jis buvo patyręs iš savo Mokytojo meilės tiek pat, kiek ir kiti mokiniai. Kas užkietino Judo širdį, jei jis ryžosi išdavystei? Koks pyktis turėjo būti Judo širdyje, jei jis ryžosi tokiai niekšybei? Dievo gailestingumu pasinaudos prie kryžiaus prikaltas plėšikas, o Judas pasikars. Tai baisus įspėjimas, kas gali nutikti net arti Jėzaus esančiam žmogui, tai yra, kiekvienam tikinčiajam, jei jis nesirūpina rimtai sekti paskui Kristų, o pinigus ar dar kai ką pradeda branginti labiau už Dievą.

Skaityti daugiau...

Kronika Nr. 21 - Turinys

    • Sergiejaus Kovaliovo teismas

    • Laiškai ir pareiškimai

    • Kančios kelias

    • Žinios iš vyskupijų

    • M. Jurevičius be darbo

    • Jaunimo persekiojimas tęsiasi

    • Tarybinėje mokykloje

 

 

 

 

 

 

 

AUŠRA NR. 2

     Tegul meilė Lietuvos
                Dega mūsų širdyse. 
                Vardan tos Lietuvos 
                Vienybė težydi!

                    V. Kudirka

AUŠRA NR. 2 [42]

    Numeryje:

    Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas

    "Aušros" gadynė

    Naujos rusinimo priemonės mokykloje 

    A.a. Mindaugas Tamonis

    Mintys, apmąstant susidorojimą su M. Tamoniu

    Muravjovo epochos dvasia

    Ko siekia V. Miniotas?

    Ir vėl Balfo ranka...

    Nusikaltimo pėdsakams dingstant

    Kada Lietuva buvo suvereni?

    Pastabos apie tarybinius partizanus

    Eilinė apgaulė

    Kam naudinga tyla?

    Solidarizuojamės su rusų disidentais!

    Žinios

 

1976 m. vasario 16 d.

LKB Kronika nr. 19 ir Aušra Nr. 1 (41)

1975 m. spalio mėn. vienu metu išvydo Kronikos 19 – asis numeris ir atgaivintos Aušros 1 – asis numeris. Dr. Basanavičiaus „Aušra“  19 amžiaus pabaigoje gaivino tautos dvasią tuo metu, kai Lietuva buvo pavergta carinės Rusijos.Šios Aušros išėjo 40 numerių.

Panašaus rūpesčio vedini Lietuvos kunigai atgaivino Aušrą ir užsibrėžė tikslą padėti žmonėms išsaugoti lietuvybę ir tikėjimą. Pradžią Aušrai davė Kronikos redakcija, vėliau rūpestį šiuo leidiniu patikėjo kun. Lionginui Kunevičiui. Šis tvirtas Dzūkijos žemės sūnus Aušra rūpinosi nuo 6 – ojo numerio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Skaityti daugiau...

Kronika Nr. 20 - Turinys

• M. Tamonis — saugumo auka

• J. E. vysk. J. Steponavičiaus pareiškimas

• Pirmieji „Aušros" spinduliai

• Gelbėkime Lietuvos gamtą!

• Streikas Šiaulių autobusų parke

• S. Kovaliovo byla

• Moksleivių nutautinimas

• Persekiojimai už katekizaciją

• Rašo Lietuvos kunigai

• Žinios iš vyskupij

                                                       • Tarybinėje mokykloje


                                                        1975.XII.8.

 
 
 
 

AUŠRA NR. 1

Tegul meilė Lietuvos 
Dega mūsų širdyse, 
Vardan tos Lietuvos 
Vienybė težydi!

                        V. Kudirka

AUŠRA NR. 1 [41]

Numeryje:

Pirmieji "Aušros spinduliai.

Tarptautiniame tribunole.

Vysk. M. Valančiaus 100 m. mirties jubiliejus.

Gyventi be melo.

Skaityti daugiau...

Atgimstant „Aušrai“

Renkant medžiagą Kronikos 18 – ajam numeriui, galutinai subrendo mintis leisti tautinio pobūdžio leidinį, kuriame iš krikščioniškų pozicijų būtų svarstomos pavergtos Lietuvos aktualijos.

Kun. Pranas Račiūnas MIC pasiūlė būsimajam leidiniui ir pavadinimą „Aušra“. Tokiu būdu būtų tiesiog pratęsta 19 a. pabaigoje ėjusi Aušra. Kronikos redakcija ėmėsi nelengvo uždavinio, nes didėjant darbų kiekiui, didėjo ir rizika.

Kun. P. Račiūnas pirmajam Aušros numeriui parašė įžanginį straipsnį ir straipsnį apie vysk. M.Valančių bei Lietuvos blaivinimą.

Aušros pasirodymas, tikriausiai, paskatino atsirasti kitus leidinius: „Dievas ir Tėvynė“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos“ ir kt. KGB represijos prieš pogrindžio spaudą ne tik nesunaikino jos, bet net įkvėpė drąsos ir ryžto priešintis žmonių nureliginimui ir nutautinimui.

 

                                                      Arkivysk. S. Tamkevičius 

Esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms

Kronikos 17 – ajame numeryje (1975 m.) plačiai aprašomas ses. Nijolės Sadūnaitės teismas. Per kratą pas ses. Nijolę buvo rasti du Kronikos numeriai, o trečias pradėtas dauginti rašomąja mašinėle. Devynis mėnesius suimtoji buvo terorizuojama, kad pasakytų, iš kur gavusi Kronikos numerius ir kas prašęs juos padauginti.

Ses. Nijolė nesigynė, kad norėjusi paskleisti Kroniką, nes ji rašanti tik tiesą apie negražią sovietinę tikrovę. Jos gynimosi kalba ir paskutinis žodis buvo ne gynimasis, bet kaltinimo aktas sovietinei valdžiai, kad jinai melu bando paslėpti vykdomą tikinčiųjų priespaudą.

Skaityti daugiau...

Nuodėmės šalis ir Tėvo namai

Kai skaitau Jėzaus palyginimą apie tėvą ir du jo sūnus, kurių vienas paliko tėvo namus, o antrasis tėvo namuose jautėsi taip pat nelaimingas, visuomet prisimenu kun. Juozo Zdebskio, tik ką sugrįžusio iš Pravieniškių lagerio pamokslą. Alytaus Angelų Sargų bažnyčioje jis aukojo Mišias ir sakė pamokslą, būtent, apie sūnų palaidūną. Metus laiko praleidęs Pravieniškių lageryje tarp vagių ir kitokių nusikaltėlių, iš arti matęs tą tolimą nuo Dievo šalį - nuodėmės pasaulį, kunigas analizavo žmogaus tragediją, kai jis palieka dangaus Tėvo namus. Šio pamokslo paliktas įspūdis išliko manyje ir po penkiasdešimties metų.

Skaityti daugiau...

Taurus Lietuvos sūnus

LKB Kronikos 16 – ame numeryje aprašomas Juozo Gražio teismas. Aš jį sutikau vos pradėjęs leisti „LKB Kroniką“. Petras Plumpa Era padaugindavo kiekvieno Kronikos numerio 100 egz., o J.Gražys juos tvarkingai įrišdavo. Be to rašomąja mašinėle jis daugino religinę ir tautinę literatūrą. Šis pagyvenęs vyriškis savo išore niekuo neišsiskyrė iš daugelio, bet iš tikrųjų buvo lagerių užgrūdintas lietuvis. Du kartus perėjęs Gulagą, jis nesuabejojo imtis pavojingo darbo, nors žinojo, kuo rizikuoja. Lietuvos reikalai jam buvo aukščiau už viską. Ko vertos šiandienės pesimistinės kalbas apie Lietuvos žmones, kai turėjome tokių vyrų, koks buvo Juozas Gražys. Meilė Lietuvai ir tikėjimas į Dievą buvo tos nepajudinamos kolonos, į kurias rėmėsi šis taurus lietuvis. Tardomas nieko neišdavė ir vyriškai prisiėmė trečios katorgos kryžių.

                                                                           Arkivysk. S.Tamkevičius

Klausyti ir mylėti

  Antrąjį gavėnios sekmadienį su Jėzumi ir trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu - kopiame į kalną, kur Galilėjos Mokytojas leis savo mokiniams dalyvauti nepaprastame regėjime -  pamatyti į jo dieviškąjį spindėjimą (plg. Lk 9,28-36).

   Jėzaus atsimainymo šviesoje buvo pristatyta jo misijos kulminacija, įvyksianti ant Golgotos Jėruzalėje. Evangelistas užrašė labai svarbią atsimainymo detalę - regėjime apaštalai matė Jėzų kalbantis su Moze ir Eliju apie Jėzaus gyvenimo pabaigą Jėruzalėje, kur jis  bus pasmerktas ir nukryžiuotas.

Skaityti daugiau...

Skaudi netektis

LKB Kronika Nr.15

Maskvietis dr. Sergiejus Kovaliovas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių bičiulių, kuris labai daug padėjo, ieškant Kronikai kelių į laisvąjį pasaulį. Būdamas aktyvus žmogaus teisių gynėjas, jis rūpinosi be išimties visais, kurie sovietiniais laikais buvo diskriminuojami ir persekiojami, kaip antai, Krymo totoriai, žydai, seimininkai, Lietuvos katalikai ir kt. S.Kovaliovo ir jo draugų pagalba daugelis Kronikos numerių sėkmingai nukeliavo į Vakarus. Todėl žinia apie S.Kovaliovo suėmimą buvo labai skaudi. Anuomet už laisvą tiesos žodį reikėjo mokėti didelę kainą. Gerų, darbščių ir aktyvių žmonių ir anuomet nebuvo daug, todėl kiekvieno jų kad ir laikina netektis buvo skausminga. Mūsų laimei S. Kovaliovas jau buvo supažindinęs su kitais žmonėmis, kurie spietėsi aplink „Einamųjų įvykių kroniką“, todėl KGB negalėjo pradžiugti, nes Kronika ir toliau sėkmingai prasibraudavo pro geležinę uždangą.

Mūsų laisvės žingsniai

   Susirinkome padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; minime po ilgos carinės priespaudos prieš 98- erius metus atkurtą laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Prisimename   mūsų tautos žmones, kurie prieš šimtą metų puoselėjo viziją, kad Lietuva gali tapti nepriklausoma valstybe ir tą svajonę pavertė tikrove. Tai buvo tik pradžia, nes reikėjo nueiti sunkų kovų ir diplomatijos kelią, kad nepriklausomybė būtų įtvirtinta. Deja, tik du dešimtmečius Lietuva džiaugėsi laisve, nes du tironai ją pasidalijo, o vėliau okupavo. Mūsų visų atmintyje dar gyvas sovietinės okupacijos laikotarpis, kai Vasario 16 – ąją galėdavome paminėti tik savo širdyje ar pačių artimiausių bičiulių būryje.

Skaityti daugiau...

Vasario 16 – oji anuomet ir dabar

   Prieš 41 metus vasario 16 – ąją išėjo LKB Kronikos 14 – asis numeris, kuris tiesiog fotografiškai piešė anuometinę sovietinę tikrovę. Už tiesos žodį vieni jau buvo nuteisti ilgų metų katorgai, kiti, kaip antai, ses. Nijolė Sadūnaitė ir Juozas Gražys suimti ir laukė teismo, o virš laisvųjų kabojo Damoklo kardas, grasinantis kiekvienam laisvės ištroškusiam lietuviui.

Kryžių kalnas antrą kartą visiškai buvo nusiaubtas.   

   Šiemet minime laisvės 25 – metį  ir džiaugiamės, kad galime ne tik laisvai mąstyti, bet ir kalbėti bei judėti. Daugelis jau tiek esame apsipratę su laisvę, jog sunkiai įsivaizduojame, jog  kažkada galėjo būti kitaip. Deja, buvo kitaip. Visi Kronikos numeriai akivaizdžiai iliustruoja, kad visai neseniai gyvenome tikrai apverktinoje padėtyje.

  Dėkokime Dievui už laisvę. Branginkime laisvę ir atsakingai ja naudokimės.

Gavėnia – kelias į prisikėlimą

 Gavėnios metą pradedame, dalyvaudami pelenų bėrimo apeigose. Pelenai primena fizinį mūsų trapumą ir sunykimą, o Evangelijos žodis tiesia kelią į mūsų asmenines Velykas – prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Nuo dabar iki Velykų būsime raginami atsiversti, tai yra, nusigręžti nuo blogio - nuodėmės ir atsigręžti į Dievą, atidžiau įsiklausant į Dievo Žodį.

Pranašas Joelis nuodėmes prilygina skėriams (Jl 1), negailestingai siaubiantiems šalį. Ten, kur žaliavo laukai ir vynuogynai, lieka tik plika žemė ir medžių stagarai. Šitaip žmogaus sielą nuniokoja nuodėmė. Todėl pranašas ragina atsigręžti į Dievą ir daryti atgailą: „Dabar,- sako Viešpats,- iš visos širdies atsiverskite į mane pasninku, verksmu ir raudojimu. Atsiverskite į Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis, jautrus dėl nelaimės“ (Jl 2,12-13).

Apaštalas Paulius skelbia: „Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5,20).

O Evangelija primena gerus darbus, pasninką ir maldą. Taigi Gavėnios metu reikia sustoti prie nuodėmės, susitaikymo, pasninko, maldos ir gerų darbų. Sustoti ir pasitikrinti, kokie yra mano dvasiniai reikalai: gal kai ką reikėtų atnaujinti.

Nuodėmė yra neatskiriama mūsų gyvenimo palydovė. Dievas mus apdovanojo laisve, kuri mus daro panašius į Kūrėją, tačiau ši dovana tampa tragiška, kai nutariame su nesiskaityti su savo Viešpačiu. Mes nuolat esame gundomi elgtis ne taip, kaip nori Dievas, bet kaip mums šnabžda gundytojas. Todėl apaštalas Jonas tvirtina: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1,8).

Skaityti daugiau...

XX amžiaus Lietuvos knygnešių teismas

LKB Kronika, Nr.13

1974 m. gruodžio mėnesį LTSR Aukščiausiajame teisme buvo teisiami penki pogrindžio spaudos daugintojai ir platintojai: Petras Plumpa, Povilas Petronis, Virgilijus Jaugelis, Jonas Stašaitis ir A. Patriubavičius. Tai buvo XX amžiaus knygnešių teismas. Šie vyrai daugino ir platino maldaknyges, katekizmus, religinę literatūrą, tame tarpe ir „LKB Kroniką“. Nuo 1940 m. iki šio teismo sovietinė valdžia nebuvo davusi leidimo išsileisti net trumpą Tikybos pirmamokslį vaikams, besiruošiantiems Pirmajai Komunijai. Visi katekizmai  ir maldaknygės buvo spausdinami pogrindyje, rizikuojant netekti laisvės. Visos religinės knygos taip pat buvo spausdinamos pogrindyje ir tik rašomosiomis mašinėlėmis; kai kurias iš jų pasisekdavo padauginti tuo metu atsiradusiais kopijavimo aparatais „Era“.

Skaityti daugiau...

a.a. Kun. Juozo Zdebskio tarnystė

Prieš trisdešimt metų per Lietuvą ir už jos ribų nuvilnijo skaudi žinia apie kun. Juozo tragišką žūtį. Mane ji pasiekė gerokai pavėlavusi Permės lageryje, kai gavau eilinį „Tiesos“ numerį, kuriame buvo trumpa žinutė apie įvykusią avariją ir kun. Juozo mirtį. Žinutės tekstas kėlė įtarimą, kad KGB sunerimusi ir karštligiškai bando įteigti, kad čia įvyko eilinė avarija ir nieko daugiau. Tačiau šiandien susirinkome ne tam, kad išnarpliotume trisdešimties metų senumo įvykius, bet kad padėkotume Dievui už kunigą, daugelio širdyse įspaudusį neužmirštamus prisiminimus ir ne vieno gyvenimą pakreipusį nauja kryptimi.

Būtų gera, jei Bažnyčioje tarnaujantys visi kunigai esminiuose dalykuose būtų panašūs į šį Sūduvos krašto kunigą. Kun. Juozo kunigiškoje tarnystėje labai ryškiai spindi Kristaus palaiminimų dvasia.

„Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5,1). Kun. Juozas nebuvo formalus vienuolis, bet buvo padaręs neturto įžadą. Tai liudiju, nes kun. Juozas šį įžadą padarė mano akivaizdoje. Jo didžiausias turtas buvo paprasti, dažnai suvargę Lietuvos žmonės. Juos mylėjo ir jiems pašventė savo laiką, gabumus ir visą sąmoningą gyvenimą.

Neturėjo asmeninės sąskaitos banke, po mirties nerasta pinigų rašomojo stalo stalčiuose; tuose stalčiuose Lazdijų dekanas surado daug akmenėlių. Per laidotuves jis kalbėjo: „Nustebau ir atsiklaupiau prie rašomojo stalo. Mąstau, kad čia reikėtų atvesti kiekvieną jauną kunigą, kad pamatytų ir pasidžiaugtų, kiek „aukso ir turtų“ turi tikras kunigas. Supratau, ką reiškia tikros kunigystės svoris“.

Skaityti daugiau...

Anoniminiai laiškai - KGB kovos priemonė

 Anoniminiai laiškai - KGB kovos priemonė

Kronikos 12 - jame numeryje (1974 m. rugsėjo mėn.) dėmesį atkreipia nauja KGB taktika, nukreipta prieš Kroniką ir pogrindžio kunigus –  tai anoniminiai laiškai, skirti paveikti pareigas einančius vyskupus ir vyskupijų valdytojus. Pirmasis toks laiškas buvo adresuotas Kauno ordinarui vysk. J. Labukui, o jo kopijos pasiųstos visų vyskupijų ganytojams. Anoniminio laiško autoriais pasirašė „Vilkaviškio vyskupijos kunigai“. Tikrasis šio laiško autorius, be jokios abejonės, buvo dvasiškis, tačiau aiškus KGB kolaborantas. Anoniminis laiškas įtaigojo vysk. J. Labuką imtis žygių  prieš taip vadinamus reakcingus kunigus, kurie „ardo Bažnyčios vienybę“. Net nurodė, kaip turėtų pasielgti į Vatikaną nuvykęs vyskupas – per Vatikano radiją demaskuoti Kronikos balsą. 

Skaityti daugiau...

Išsigimėliai nėra mūsiškiai

Vidmanto Valiušaičio atsakymas Rūtai Vanagaitei: „Išsigimėliai nėra mūsiškiai“

Vidmanto Valiušaičio atsakymas Rūtai Vanagaitei: „Išsigimėliai nėra mūsiškiai“lrytas.lt

Rūta Vanagaitė greta vaidybinių, režisierinių, viešųjų ryšių gebėjimų atskleidė naują savo talentą – Holokausto ekspertės. Šiomis dienomis ji pristatė knygą „Mūsiškiai“.

Padarė įspūdį informacinis palaikymas. Pagrindiniai žiniasklaidos kanalai teikėsi ne tik atverti savo erdvę ilgiems pasikalbėjimams su knygos autore, bet ir pradėjo tiesioginę knygos reklamos kampaniją – skelbti jos ištraukas. Net ir labai gerai perkamiems autoriams toks matomumas retai būna įkandamas.

Kur tokio neeilinio populiarumo paslaptis?

Knygos autorė apie tai nekalba. Bet pateikia detalių: „Pavasarį rengiau konferenciją, visi istorikai sakė nekviesti E.Zuroffo – esą jei jis bus, mes nedalyvausime, nes jis gali pravirkti, pradėti muštis.“ Tai autorę suintrigavo. Susitikusi žinomą svečią, pateikė jam radikalų pasiūlymą: „Puolate Lietuvą, tai gal atsisėskime į mano automobilį ir pervažiuokime Lietuvą, pakalbinkime žmones, pažiūrėkime, kas teisūs. Nes aš nežinau.“

Skaityti daugiau...

Tarybinėje mokykloje

LKB Kronika Nr.11

TARYBINĖJE MOKYKLOJE (1940 - 1970)

 1940 metais okupavus Lietuvą, tarybinės valdžios dėmesys pirmiausia nukrypo į mokyklą, stengiantis ją subedievinti. Tuojau pat buvo uždrausta malda prieš ir po pamokų, o iš klasių pašalinti kryžiai.

Vienoje Panevėžio vidurinėje mokykloje direktorius įsakė mokiniams nematant surinkti kryžius iš klasių ir juos sunaikinti. Tačiau mokiniai pastojo sargui kelią.

— Mes kryžių išniekinti neleisime, — šaukė mokiniai.

— Aš vykdau direktoriaus įsakymą, — teisinosi sargas.

Mokiniai atėmė iš jo pintinę su kryžiais ir išsidalinę parsinešė namo.

Panevėžio amatų mokykloje mokytoja liepė mergaitėms nukabinti kryžius, bet nė viena moksleivė nesutiko.

— Na, ir bailės, — pyko mokytoja. — Tu, Suveizyte, esi komjaunuolė, parodyk visiems pavyzdį. Nukabink visose klasėse kryžius.

Skaityti daugiau...

Lietuvos Katalikų Bažnyčios rūpesčiai

"LKB Kronika" nr.10

Ateistų tikslai Bažnyčios atžvilgiu nesikeičia — jie bet kokia kaina nori ją sunaikinti.

 Stalino laikais buvo norima Bažnyčią sunaikinti fiziškai. 1946 m. prasidėjo vyskupų ir kunigų suėmimai. 1947 m. sušaudytas vysk. Borisevičius. 1953 m. Vladimiro kalėjime miršta nuteistas 25-riems metams arkiv. M. Reinys. 1956 m. po dešimties metų lagerio, palaužta sveikata grįžta į Lietuvą vysk. P. Ramanauskas ir arkiv. T. Matulionis, tačiau jiems neleidžiama eiti pareigų ir neužilgo abu miršta.

 1956/57 m. šimtai iš lagerio grįžusių kunigų įsijungia į apaštalavimo darbą. Ateistinei valdžiai pradėjo aiškėti, kad represijomis Lietuvos Katalikų Bažnyčia nebus palaužta. Lageriuose žuvusieji buvo laikomi kankiniais, o kai kuriems net meldžiama altorių garbės, pvz., T. B. Andruškai, S.J.

 N. Chruščiovo „šaunieji" čekistai 1957/58 m. vėl suima nemaža kunigų: kan. P. Raudą, kan. St. Kiškį, T. A. Markaitį, S.J., kun. A. Mocių, kun. J. Balčiūną, kun. A. Jurgaitį, kun. A. Bunkų, kun. A. Svarinską, T.. Fr. Adomaitį MIC (dirbusį Sibire vokiečių katalikų tarpe) ir kun. P. Jakulevičių. Išskyrus kun. Jurgaitį ir kun. Bunkų, likusieji įkalinami antrąjį kartą, o T. Markaitis, S.J., — trečiąjį kartą.

Skaityti daugiau...

LAISVĖ MIRTI

"LKB Kronika" nr.9 

Rajoniniai laikraščiai gruodžio - sausio mėn. persispausdino patarėjo prie LTSR Ministrų Tarybos Prano Mišučio straipsnį „Tarybinis įstatymas ir religija". Savaitraštis „Kalba Vilnius" patalpino platų P. Mišučio straipsnį „Bažnyčia ir religingumas mūsų dienomis" (1974, Nr. 5). Radijo „Akiratis" laidų metu Ministrų Tarybos patarėjas įtikinėjo liaudį, kad tarybiniai įstatymai religinių kultų atžvilgiu labai humaniški.

  Kodėl taip sukruto ateistinė propaganda?

  „Mūsų pareiga demaskuoti reakcinės užsienio propagandos ir vietinių reakcionierių mėginimus juodinti tarybinę tikrovę, iškraipyti padėtį" 1 — rašo Mišutis. Bedieviška propaganda, žūt būt, nori įtikinti, kad „Mūsų įstatymai dėl religinių kultų demokratiški."

  Panagrinėkime, ką Mišutis pasakė apie Bažnyčios „laisvę" ir ką nutylėjo.

Skaityti daugiau...

LKB Kronikos byla nr.345

Byla Nr. 345 ir pirmoji KGB ataka

Kai tik LKB kronika pateko ir į KGB rankas, 1972 m. liepos 5 d. jai buvo užvesta byla Nr. 345. 1973 m. spalio 30 d. KGB generolas Petkevičius patvirtino labai platų planą, kaip sunaikinti LKB Kronikos leidimą, dauginimą ir perdavimą į Vakarus. Pagal šį planą buvo numatyta sunaikinti ir kitos religinės ir ideologiškai kenksmingos literatūros leidimą. Tuo metu KGB jau žinojo, kad yra išleisti šeši Kronikos numeriai, o Vakarus pasiekę keturi numeriai. Pagal KGB surinktą informaciją Kronikos ir kitos religinės bei ideologiškai kenksmingos literatūros (maldaknygių, katekizmų, pamokslų) gaminimu ir platinimu užsiima organizuota ir giliai užsislaptinusi kunigų ir nacionalistų – klerikalų grupė.

Skaityti daugiau...

Tėvų teisė į savo vaikus

Tėvų šventa  teisė

Per visą sovietmetį kompartijos dėmesys labiausiai buvo nukreiptas į moksleivius ir studentus. Marksistinės ideologijos nešėjai suprato, kad subrendusius žmones yra sunku pakeisti, todėl daugiausia prievartos patirdavo vaikai ir jaunimas. Dalis mokytojų, nepaisydami šventos tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, tiesiog persistengdavo mokiniams skiepyti ateistinę pasaulėžiūrą. Visuose „LKB Kronikos“ numeriuose rasime daug medžiagos apie prievartinį moksleivių bedievinimą ir kaip visa tai buvo daroma.

Ruošdamas „LKB Kronikos“ septintąjį numerį, gavau vieno tėvo, dirbusio pedagogu anuometinėje mokykloje atvirą laišką, skirtą mokytojams, prievartaujamiems aktyviai skleisti ateistinę pasaulėžiūrą. Atrodė, kad šis laiškas bus naudingas ir, galbūt, vieną kitą pedagogą privers susimąstyti ir paskatins nerodyti per didelio uolumo skleidžiant Lietuvai svetimą ideologiją.

Galime tik pasidžiaugti, kad laisvoje Lietuvoje moksleiviai gali gyventi pagal savo įsitikinimus, o mokykla atsižvelgia į tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Tačiau  kelia nerimą bandymai šią teisę paneigti, pavyzdžiui, vietoje lytinio ugdymo piršti lytinį švietimą.

 

Kovos būdas - pareiškimai su tūkstančiais parašų

 Pareiškimai su tūkstančiais parašų

Nuo 1968 metų Lietuvoje prasidėjo pareiškimų sovietinei valdžiai akcija, kuri tęsėsi iki pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Šių akcijų organizatoriai  puikiai suvokė, kad tai, ko jie reikalavo, sovietinė valdžia niekuomet neduos. Bent vilties tikrai nebuvo. Tačiau tai nė kiek nemažino šių pareiškimų vertės. Pareiškimai buvo naudingi dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, pasirašantieji buvo ugdomi būti pilietiškai aktyviais ir drąsiais savo teisių gynėjais. Anuomet pasirašyti po tekstu, reikalaujančiu suteikti tam tikrų laisvių, iš tikrųjų, reikėjo drąsos. Antroji pareiškimų nauda buvo ta, kad pareiškimai pakliūdavo į pogrindžio spaudą, o per ją – į užsienį ir valdžios daromos skriaudos tapdavo plačiai žinomos pasaulyje. Šis viešumas buvo ypač svarbus, prisimenant, kad anuomet valdžia dėjo visas pastangas, kad tik jai netinkama informacija nenutekėtų į Vakarus.

Skaityti daugiau...

Kun. Roberto Grigo kalba Seime 2016 01 13

...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo,
Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.
Ar spėjai sušukti – ir ką? – dangui, rytdienai, mamai? –
Tėvynė! Ir laisvės – šviesos – kupina begalybė!

Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas,
Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių.
O siela pakilo, ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią
Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo.

Skaityti daugiau...

Laisvės kaina

Laisvės kaina

Prieš dvidešimt penkerius metus sausio 13 - ąją dieną, 12 val. su kun. Robertu Grigu aukojome Mišias prie atviro Seimo lango. Žemai, aikštėje prieš Seimą, tyvuliavo didžiulė minia žmonių, atvykusių ginti Aukščiausiąją Tarybą. Visi žinojo apie naktį įvykdytas žudynes prie televizijos bokšto, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos, nors tvyrojo sunkiai pakeliama įtampa. Meldžiantis įtampa šiek tiek atslūgdavo ir įsižiebdavo viltis, o gal tankai ir neatriedės.

Nemenu kito tokio atvejo, kur žmonės būtų taip nuoširdžiai meldęsi Mišių metu. Visi žinojome, kad tik vienas Dievas gali šią valandą padėti. Su malda lūpose, su Viešpačiu širdyje žmonės buvo stiprūs ir laimėjo.

Prie Seimo rūmų galima pamatyti anų laikų barikadų likučius ir tarp jų nedidelę Švč. M. Marijos statulėlę. Žmonės kalbėjo rožinį ir meldė stebuklo, tikėdami, kad toji, kurios prašymu Jėzus Kanoje padarė pirmąjį stebuklą, gali padaryti stebuklą ir dabar. Tas stebuklas įvyko: Omono tankai neatriedėjo ir Lietuva galėjo keltis laisvam gyvenimui.

Skaityti daugiau...

  1. Laisvės 25 - metis
  2. Keičiasi tik kovos formos
  3. Lietuvos žaizdos
  4. KGB organų veikla Kunigų seminarijoje

Puslapis 5 iš 6

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • Jūs esate čia:  
  • Pradžia

Kronikos Video

  • Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir Vytautas Mikeliūnas. LIUDIJIMŲ VAKARAS
  • DOVYDAS PRIEŠ GALIJOTĄ
  • LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS 40-metis
  • 26 KATALIKŲ BAŽNYČIA IR REZISTENCIJA 1944 -- 1990
  • LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA 1972-1989 M.

Kronikos

  • 1 Kronika 1972 m.
  • 2 Kronika 1972 m.
  • 3 Kronika 1972 m.
  • 4 Kronika 1972 m.
  • 5 Kronika 1972 m.
  • 6 Kronika 1973 m.
  • 7 Kronika 1973 m.
  • 8 Kronika 1973 m.
  • 9 Kronika 1974 m.
  • 10 Kronika 1974 m.
  • 11 Kronika 1974 m.
  • 12 Kronika 1974 m.
  • 13 Kronika 1974 m.
  • 14 Kronika 1975 m.
  • 15 Kronika 1975 m.
  • 16 Kronika 1975 m.
  • 17 Kronika 1975 m.
  • 18 Kronika 1975 m.
  • 19 Kronika 1975 m.
  • 20 Kronika 1975 m.
  • 21 Kronika 1976 m.
  • 22 Kronika 1976 m.
  • 23 Kronika 1976 m.
  • 24 Kronika 1976 m.
  • 25 Kronika 1976 m.
  • 26 Kronika 1977 m.
  • 27 Kronika 1977 m.
  • 28 Kronika 1977 m.
  • 29 Kronika 1977 m.
  • 30 Kronika 1977 m.
  • 31 Kronika 1978 m.
  • 32 Kronika 1978 m.
  • 33 Kronika 1978 m.
  • 34 Kronika 1978 m.
  • 35 Kronika 1978 m.
  • 36 Kronika 1979 m.
  • 37 Kronika 1979 m.
  • 38 Kronika 1979 m.
  • 39 Kronika 1979 m.
  • 40 Kronika 1979 m.
  • 41 Kronika 1980 m.
  • 42 Kronika 1980 m.
  • 43 Kronika 1980 m.
  • 44 Kronika 1980 m.
  • 45 Kronika 1980 m.
  • 46 Kronika 1980 m.
  • 47 Kronika 1981 m.
  • 48 Kronika 1981 m.
  • 49 Kronika 1981 m.
  • 50 Kronika 1981 m.
  • 51 Kronika 1982 m.
  • 52 Kronika 1982 m.
  • 53 Kronika 1982 m.
  • 54 Kronika 1982 m.
  • 55 Kronika 1982 m.
  • 56 Kronika 1983 m.
  • 57 Kronika 1983 m.
  • 58 Kronika 1983 m.
  • 59 Kronika 1983 m.
  • 60 Kronika 1983 m.
  • 61 Kronika 1984 m.
  • 62 Kronika 1984 m.
  • 63 Kronika 1984 m.
  • 64 Kronika 1984 m.
  • 65 Kronika 1985 m.
  • 66 Kronika 1985 m.
  • 67 Kronika 1985 m.
  • 68 Kronika 1985 m.
  • 69 Kronika 1986 m.
  • 70 Kronika 1986 m.
  • 71 Kronika 1986 m.
  • 72 Kronika 1986 m.
  • 73 Kronika 1987 m.
  • 74 Kronika 1987 m.
  • 75 Kronika 1987 m.
  • 76 Kronika 1988 m.
  • 77 Kronika 1988 m.
  • 78 Kronika 1988 m.
  • 79 Kronika 1988 m.
  • 80 Kronika 1988 m.
  • 81 Kronika 1988 m.
  • Archyvas

Aušra

  • Aušra Nr.1
  • Aušra Nr. 2
  • Aušra Nr. 3
  • Aušra Nr. 4
  • Aušra Nr. 5
  • Aušra Nr. 6
  • Aušra Nr. 7
  • Aušra Nr. 8
  • Aušra Nr. 9
  • Aušra Nr. 10
  • Aušra Nr. 11
  • Aušra Nr. 12
  • Aušra Nr. 13
  • Aušra Nr. 14
  • Aušra Nr. 15
  • Aušra Nr. 16
  • Aušra Nr. 17
  • Aušra Nr. 18
  • Aušra Nr. 19
  • Aušra Nr. 20
  • Aušra Nr. 21
  • Aušra Nr. 22
  • Aušra Nr. 23
  • Aušra Nr. 24
  • Aušra Nr. 25
  • Aušra Nr. 26
  • Aušra Nr. 27
  • Aušra Nr. 28
  • Aušra Nr. 29
  • Aušra Nr. 30
  • Aušra Nr. 31
  • Aušra Nr. 32
  • Aušra Nr. 33
  • Aušra Nr. 34
  • Aušra Nr. 35
  • TTGKK dokumentai - įžanga
  • TTGKK Dok. Nr. 1 - 5
  • TTGKK Dok. Nr. 6 - 14
  • TTGKK Dok. Nr. 15 - 24
  • TTGKK Dok. Nr. 25 - 39
  • TTGKK Dok. Nr. 40-52

Kronikos žmonės

  • Redaktoriai
  • Sigitas Tamkevičius
  • Jonas Boruta
  • Gerarda Elena Šuliauskaitė
  • Bernadeta Mališkaitė
  • Kazimieras Ambrasas
  • Petras Plumpa
  • Talkininkai
  • Juozas Zdebskis
  • Alfonsas Svarinskas
  • Lionginas Kunevičius
  • Kazimieras Pugevičius
  • Kazimieras Kuzminskas
  • Vytautas Kazlauskas
  • Virgilijus Jaugelis
  • Jonas Matulionis
  • s.Nijolė Sadūnaitė
  • Julija Kuodytė
  • Birutė Briliūtė
  • Ona Kavaliauskaitė
  • Regina Teresiūtė
  • Ona Šarakauskaitė
  • Janina Judikevičiūtė
  • Vladas Lapienis

Knygos apie Kroniką

  • BAŽNYČIA, „KRONIKA“ IR KGB VORATINKLIS
  • Apie Juozą Zdebskį - V. Spenglos "AKIPLĖŠA"
  • S.Tamkevičius "TIESA IŠLAISVINA"
  • Nijolė Sadūnaitė KGB AKIRATYJE
  • Kun.Petras NAKTIS
  • OBJEKTAS „INTRIGANTAS" Kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla
  • NEPATAISOMASIS Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Kronikos dešimtmetis
  • KNYGA APIE KRONIKĄ
  • Arūnas Streikus SOVIETŲ VALDŽIOS ANTIBAŽNYTINĖ POLITIKA LIETUVOJE (1944 - 1990)
  • Kazys Bradūnas POEZIJA

Straipsniai internete apie Kroniką

  • Bernardinai.lt
  • XXI amžius
  • Aidai.eu
  • Įvairios svetainės

Kronika Facebook'e


Back to Top

© 2021 LKB Kronika