Griškabūdis
Netoli Griškabūdžio gyvenanti Simo Kudirkos motina buvo kviečiama trims mėnesiam paviešėti pas gimines JAV. Gavo reikiamus dokumentus ir net bilietą Maskva - New Yorkas - Maskva, balandžio 27 dienai.
Prieš išvykstant į Maskvą pas Kudirkienę atvažiavo Šakių Vykdomojo komiteto atstovai, o vėliau Saugumo įgaliotinis ir įtikinėjo, kad senutė į JAV nevažiuotų. Žadėjo duoti karvei šieno, leisti pasimatyti su sūnumi esančiu lageryje (Permės sritis) ir gauti iš jo laiškus. Senutė apsisprendė važiuoti į JAV ir, nuvykusi į Vilnių, nusipirko bilietą į Maskvą. Trijų vyrų lydima, Kudirkienė ėjo prie 6-ojo vagono. Deja, į jį senutei įlipti nepavyko. Tuo metu perone slankiojo daug saugumiečių ir milicininkų. Prisitatę 4 milicininkai, pareikalvo iš senutės dokumentų ir nusivedė ją į milicijos kambarį. Čia Kudirkienė tol buvo įkalbinėjama nevažiuoti į JAV, kol traukinys „Lietuva" išriedėjo į Maskvą.
Gegužės 7 į Kauno saugumą buvo iškviestas vienas iš Kudirkienės palydovų B. Gajauskas. Saugumiečiai jam priekaištavo, kam jis, jau 25 metus iškalėjęs, Vilniaus geležinkelio stoties perone sukėlęs politinę provokaciją.
Kudirkienė telefonu painformavo gimines JAV apie tai, kodėl laiku nenuvykusi į Maskvą. Atrodo, kad jai išvykti į JAV kliūčių nebus.
Kučiūnai
Pastaruoju metu Lietuvoje, norint susiorientuoti, kokia yra tikėjimo padėtis, pasidarė labai ? madingi sociologiniai tyrinėjimai. Visose Lietuvos mokyklose mokiniams reikia atsakyti į anketų klausimus.
1974 kovo 5-10 Kučiūnų aštuonmetėje mokykloje mokytojai: Bendaravičiai, Baldauskaitė, Ulinskaitė, Barkauskaitė pateikė IV - VIII klasių moksleiviams šitokius klausimus: Ar tiki Dievą? Kodėl tiki? Ar eini į bažnyčią? Kas liepia eiti į bažnyčią? Kada buvai bažnyčioje? Kas tave pirmąjį kartą nuvedė į bažnyčią? Ar skaitai religines knygas? Ar dažnai eini išpažinties? Ar namuose meldiesi? Ar tėvai tiki?
Daugiau negu 90 procentų moksleivių parašė, esą tikintys Dievą ir lanką bažnyčią. Mokyklos direktorė dėl šių atsakymų persigando ir pasiūlė mokytojams budėti prie bažnyčios, kaip buvo daroma keletą metų anksčiau, ir neleisti vaikų į bažnyčią. Tačiau dauguma mokytojų buvo kitokios nuomonės — mokytojui netinka būti milicininku.
V klasėje mokytojai Barkauskaitei pateikus klausimus, du moksleiviai atsistojo ir persižegnoję pasimeldė. Į auklėtojos pastabą: „Kam to reikia?" mokiniai atsakė: „Mums reikia drąsos!"
Tikintieji yra giliai pasipiktinę šiais „sociologiniais" tyrinėjimais. Tai grubus kišimasis į sąžinės dalykus. Daugelis yra tos nuomonės, kad reikia atsakyti tik į vieną klausimą „Ar tiki į Dievą?", o į kitus klausimus visiškai neatsakyti, nes šių tyrinėjimų tikslas — susiorientuoti, kas vaikams daro įtaką, kas juos moko, kas duoda skaityti religines knygas ir t.t. Kai kurie atsakymai galėtų būti tiesiogine išdavyste, kuria pasinaudotų bedieviai kovai prieš tikėjimą.
Vištytis
Vištyčio bažnyčioje susidarė nedidelis vaikų choras. Tėvai noriai leisdavo vaikus pagiedoti. Vaikų choras tikintiesiems labai patiko, tačiau ateistams tai buvo rakštis.
1973 lapkričio 18, sekmadienį, per vakarines šv. Mišias į bažnyčią atėjo tikrintojai. Kitą dieną direktorius Virškus ir klasių auklėtojai pradėjo tardymą: kas giedojo? Kas moko giedoti? Kur daromos repeticijos? Ar klebonas duoda saldainių?
Vienos mergaitės nusigando, o kitos, kaip antai Aleknavičiūtės, Uldinskaitė, Dulckytė drąsiai pasisakė, kad jos giedojo ir ateityje eisiančios giedoti. Šito norį jų tėvai, be to, ir joms pačioms patinka. Mokytojai aiškino, kad mergaitės į bažnyčią galinčios eiti, bet giedoti negalima, nes ir kiti vaikai panorėsią.
Vaikų terorizavimas truko visą savaitę. Mokytojai visokiais būdais stengėsi atkalbėti vaikus, kad tik jie neitų giedoti, lankėsi į namus ir prašė, kad tėvai neleistų vaikų į chorą.
— Mūsų vaikai niekam blogo nedaro, kad eina giedoti. Jūs labiau rūpinkitės, kad mažiau būtų chuliganų, o ne mūsų vaikų giedojimu, — aiškino tikintieji persistengiantiems mokytojams.
1973 lapkričio 22 vakare keturios mergaitės atėjo į špitolę, kad jas klebono šeimininkė pamokytų giedoti Šunims lojant, prie špitolės slinko apylinkės pirmininkas Žarskis su partinės organizacijos sekretorium Gaidžiu. Nekviestieji svečiai vaikus labai išgąsdino, klausinėjo pavardžių.
1972 rudenį Vištyčio tarybinio ūkio šoferis J. Uldinskas nuvežė kunigą pas silpną ligonį. Sužinoję apie šį „nusikaltimą" tarybinio ūkio direktorius ir partinės organizacijos sekretorius, apibarė J. Uldinską:
— Dar būtų galima pateisinti, jei mašina būtų panaudota kitokiems tikslams, tačiau kleboną pavėžinti griežčiausiai draudžiama.
Sutkai
1973 m. pabaigoje Gerdžiūnų aštuonmetėje mokykloje buvo suorganizuota mokiniams ateistinė popietė — vaidinimas. Penktokai turėjo vaidinti „Olimpo dievus", o šeštokai — „Kristaus palydą". Pionierių vadovė Vitalija Pavalkytė su VI kl. auklėtoja Angele Karaliene vertė, kad šiame vaidinime vaidmenis atliktų tie mokiniai, kur Sutkų bažnyčioje patarnauja šv. Mišioms. Tikslas aiškus — išjuokti tikėjimą. Mokiniai Vidmantas Bačkaitis ir Algis Mickevičius, pasibiaurėję ruošiamu „spektakliu", pabėgo iš mokyklos.\
Gerdžiūnų aštuonmetėje mokykloje praktikuojama sienlaikraščiuose piešti tikinčiųjų mokinių karikatūras. Gerdžiūnų ateistai šitokiomis nehumaniškomis priemonėmis nori sumažinti bažnyčią lankančių mokinių skaičių.
