Kauno seminarija

1970.IV.14 Laikraštyje „Vilnis" buvo įdėtas Religijų reikalų tarybos įgaliotinio Rugienio pasikalbėjimas su žurnalistu E. Baleišiu. Štai ką jis papasakojo apie Kauno Kunigų seminariją:

„Tarpdiecezinė Kunigų seminariją veikia Kaune. Jos vadovybę ir dėstytojus skiria Lietuvos ordinarai. Kandidatas į šią mokyklą turi gauti parapijos klebono rekomendaciją. Seminarijos vadovybė sprendžia, ar jaunuolį priimti į seminariją, atsižvelgdama į šį rekomendacinį raštą, kandidato pristatytą brandos atestatą, jaunuolio asmenybę. Numatytus priimti kandidatus seminarijos rektorius daktaras Viktoras Butkus derina su seminarijos globėju Jo Ekscelencija Kauno Arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi vyskupu Juozapu Labuku. Kunigų seminarijos, kaip ir visų katalikiškų universitetų, programą nustato Studijų Kongregacija Romoje. Mokslas čia trunka penkerius metus. Seminarijos auklėtiniai nemokamai ir negrąžinamai gauna visą išlaikymą, kuris padengiamas tikinčiųjų aukomis..."

Kadangi Rugienis nutylėjo apie savo ir KGB organų veiklą seminarijoje, tai jo pasikalbėjimą tenka papildyti.


1969 m. spalio mėn. į Vilkaviškio vid. m-los mokytojos Kerušauskienės rankas atsitiktinai pakliuvo mokytojos O. Brilienės vaikų pirmosios Komunijos nuotraukos. Kerušauskienė jas perdavė mokyklos direktoriui Cekanavičiui. Tuojau buvo sušauktas uždaras mokyklos partinių susirinkimas, po kurio mokytojai Brilienei įsakyta parašyti pasiaiškinimą. Mokytoja patvirtino, kad čia yra šeimos nuotraukos, ir, remdamasi Lenino mintimis, pasiūlė nesikišti į šeimos vidaus gyvenimą. Prasidėjo šantažavimas: kasdieninis švaros tikrinimas Brilienės klasėje ir kaip ji praveda pamokas. Tikrintojams viskas atrodė labai blogai, nors lig šiol Brilienė neturėjo nė vieno papeikimo.

Vieną dieną suruošiamas svarstymas.
— Tai kaip, tu, Briliene, tiki ar ne? — paklausė direktorius.
— Taip, aš tikiu, — ramiai atsakė paklaustoji. Komisijos nariai pradėjo aiškinti, kad, baigus
aukštąjį mokslą, tikėti Dievą netinka, kad reikia pasitraukti iš mokyklos, jei neatsisakoma tikėjimo ir t.t. Mokytoją gąsdino, kad ji bus svarstoma švietimo skyriuje prieš visus rajono mokytojus ir pan.
— Viešai mokytojai išpažinti tikėjimą tai baisus dalykas, — kalbėjo direktorius.
— Kaip yra žema mokytojai, 21 metus išdirbusiai mokykloje, būti tikinčiai! Kur sąžinė! — norėdama įsiteikti direktoriui, kalbėjo mokytoja Blažaitienė.

Mokytoją Brilienę stengėsi suniekinti: „Tai ką, tu tiki ir į pomirtinį gyvenimą?"

Lazdijų rajonas

Pačiame Lenkijos pasienyje yra nedidelė Kučiūnų parapija. Dar prieš I pasaulinį karą buvo pastatyta laikina medinė bažnytėlė. 1939 m. Kučiūnų tikintieji pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, bet naujas karas sukliudė — liko neuždengtas stogas ir neįrengtas vidus.

1951 m. rajono valdžios atsiųsti darbininkai pradėjo ardyti mūro sienas, bet tikintieji su lazdomis juos išvijo. Tada buvo atsiųstas kareivių garnizonas, bet ir jie, žmonių verčiami, turėjo pasitraukti.

1957 - 59 m. Kučiūnų bažnytinis komitetas net tris kartus kreipėsi į įvairias respublikines įstaigas, prašydamas leidimo užbaigti mūrinę bažnyčią. 1959 m. Dziržinskaitės vadovaujama komisija apžiūrėjo medinę bažnytėlę ir atsiuntė atsakymą: „Susiremontuokite senąją bažnyčią!"

1970 m. gegužės mėn. 800 Kučiūnų tikinčiųjų pasiuntė LTSR Ministrų tarybai pareiškimą, vėl prašydami leidimo uždengti mūrinei bažnyčiai stogą. Rugienis atsakė: „Kučiūnuose statyti naują bažnyčią nėra prasmės. Susiremontuokite senąją!"

Vilnius

Š. m. liepos 16 d. Lietuvos katalikai vėl nusiuntė į Maskvą pareiškimą, kuriame reikalaujama laisvės Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos 
Centro Komitetui 
Lietuvos TSR katalikų 
P a r e i š k i m a s

Mes, Lietuvos TSR tikintieji, kreipiamės į aukščiausiąją TSRS vyriausybę, prašydami pataisyti kai kuriuos mūsų gyvenimo nenormalumus.

Mūsų šalies Konstitucija užtikrina religijos ir sąžinės laisvę, bet mūsų vaikai neturi galimybės mokytis religijos. Mes neturime religijos vadovėlių, patys mažai nusimanome religijoje, o kai paprašome, kad mūsų vaikus pamokytų tie, kurie gerai nusimano, jie baudžiami, pav., neseniai teismas nubaudė kalėjimu Prienų ir Girkalnio kunigus už vaikų mokymą religijos. Neseniai buvo teistas Valkininkų kunigas. Kiek anksčiau teisė Dubingių kunigą.

Konstitucija užtikrina kulto laisvę, bet mums neleidžiama turėti pakankamai kunigų: kandidatams trukdoma įstoti į kunigų seminariją, o daugelį parapijų aptarnauja seni invalidai kunigai. Nemaža yra parapijų be kunigo. Mūsų vaikams draudžiama būti prie altoriaus— patarnauti šv. Mišioms.

Klaipėda

Liepos mėnesį Klaipėdos tikintieji vėl kreipėsi į TSKP CK Generalinį sekretorių L. Brežnevą. Klaipėdiečių kreipimesi rašoma:

„1972.III.19 Klaipėdos katalikai pasiuntė TSKP CK Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui prašymą, kurį pasirašė 2023 tikintieji. Po kiek laiko prašymo siuntėjas Jonas Saunorius, gyv. Klaipėdoje, Tarybinės Armijos 41 - 5, gavo pašto pranešimą, kad prašymas įteiktas adresatui. Tačiau po kelių dienų pas J. Saunorių atvyko KGB pareigūnas ir pašto pranešimą atėmė. Vėliau iš Maskvos nebuvo gauta jokio oficialaus atsakymo.

Todėl kilo įtarimas, kad prašymas su parašais Maskvos nepasiekė — kažkas sauvališkai jį sulaikė Lietuvoje, norėdamas nuslėpti nuo Tarybinės vyriausybės Lietuvos TSR piliečių prašymą.

Kapsuko rajonas

1972 m. birželio 19 d. į Šunskų bažnyčią, vaikams susirinkus katekizuotis, atvyko keli asmenys iš Kapsuko rajono ir klausėsi, ką klebeonas pasakoja tėvams ir vaikams.

Birželio 22 d. iš rajono atvyko keturi pareigūnai: rajono pirmininko pavaduotojas Markevičius, finansų vedėjas Karkockas, Šunskų komjaunimo sekretorė ir, atrodo, KGB pareigūnas. Klebonas kun. Petras Dumbliauskas pareigūnus pasitiko prie bažnyčios durų, bet jų tikslas buvo ne su klebonu pasikalbėti, o patikrinti, kaip katekizuojami vaikai.

Pareigūnai bažnyčioje suskaitė 58 vaikus ir 18 tėvų. Čia pat sustatė aktą, kurį klebonas pasirašė.

Sekančią dieną klebonas buvo iškviestas į vykd. komitetą, ir pavaduotojas Markevičius liepė parašyti pasiaiškinimą. Kun. P. Dumbliauskas parašė, kad, eidamas savo kunigiškas pareigas, dėstė tikėjimo tiesas tėvams, motinoms ir vaikams, kuriuos tėvai buvo atsivedę. Valdžios atstovų perspėtas, priminsiąs, kad tėvai patys ruoštų vaikus Pirmajai Komunijai.

Biržų rajonas

Daugiau kaip 10 metų J. E. vyskupas Vincentas Sladkevičius gyvena tremtyje N. Radviliškio parapijoje, kuri yra Latvijos pasienyje. Šiuo metu jis eina N. Radviliškio parapijos klebono pareigas, nes Rugienis neleidžia šiai parapijai paskirti kleboną.

Š. m. (1972) liepos 21 d. į bažnyčią buvo susirinkę apie 30 vaikų, norinčių priimti Pirmąją Komuniją. J. E. vyskupui beegzaminuojant vaikus, į bažnyčią įėjo trys moterys ir stebėjo visa tai, kas čia vyksta.

Prie bažnyčios budėjo viena mokytoja ir milicininkas, laukdami išeinančių vaikų. Kiekvieną iš jų klausdavo pavardės ir vardo. Kai kurie vaikai bandė pabėgti, bet milicininkas juos pasivydavo ir atitempdavo pas mokytoją, kuri užsirašydavo vaiko pavardę.

J. E. vysk. Sladkevičiui ramiai pabaigus vaikų egzaminavimą, į zakristiją prisistatė viena iš atvykusių moterų:

— Mes esame iš Biržų prokuratūros.

Jurbarko rajonas

Kun. Viktoro Šauklio, MIC, teismas 

1972.V.16 Jurbarko raj. liaudies teismas išnagrinėjo kun. V. Šauklio skundą dėl neteisėtos piniginės baudos, kurią uždėjo Jurbarko rajono administracinė komisija.

Teismo sprendime rašoma:

„Pareiškėjas V. Šauklys skunde nurodo, kad 1972 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinė komisija prie Jurbarko raj. DŽDT VK neteisingai nubaudė jį 50 rub. bauda, nes jis 1972 m. balandžio mėn. 2 d. nenurodė nepilnamečiams piliečiams dalyvauti atliekamoje procesijoje ir nematė, kad dalyvaujantys atliekamoje procesijoje yra nepilnamečiai. Dalyvavimas prie bažnytinių vėliavų nešimo ir gėlių barstymo yra kulto atlikimas— viešas Dievo pagarbinimas. Iš pareiškėjo V. Šauklio paaiškinimo ir liudytojų Mockienės E., Bakšie-nės Br. parodymų matyti, jog nepilnamečiai vaikai dalyvavo 1972.IV.2 atliekamoje procesijoje. Tuo buvo pažeistos įstatymų nustatytos taisyklės, organizuojant eitynes, ir kartu buvo įtraukti į darbą, nesusijusį su kulto atlikumu. Esant tokioms aplinkybėms, Jurbarko raj. DŽDT VK administracinės komisijos 1972.IV.20 nutarimas skirti V. Šaukliui 50 rb. baudą yra teisėtas..."

Alytaus rajonas

Pateikiame Simno parapijos vikaro kun. Sigito Tamkevičiaus pareiškimą LTSR Prokuratūrai.

„1972 m. balandžio 29 d. buvau iškviestas į Alytaus raj. vykdomąjį komitetą. Rajono pirmininko kabinete susirinko komisijos nariai: rajono pirmininkas, du pavaduotojai, propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas, korespondentas iš Relig. reikalų tarybos. Kaip liudininkai buvo iškviesti Simno klebonas kun. Matulevičius, Alytaus dekanas kun. J. Grigaitis ir Daugų dekanas kun. Turčinskas.

Maždaug valandą laiko rajono pirmininko pavaduotojas drg. Jančauskas mane griežtai kaltino tokiais dalykais, apie kuriuos aš net nesapnavau. Man visiškai nebuvo leista pasiaiškinti. Drg. Jančauskas, man bandant kalbėti, pareiškė: „Mes čia susirinkome ne diskusijoms!" O kai bandžiau paaiškinti dėl vieno šmeižto, atstovas iš Religijų reikalų tarybos atšovė: „Išsiaiškinsite prokuratūroje!" Todėl, girdint didžiausius kaltinimus, reikėjo tylėti. Žmogžudžiai, plėšikai turi teisę kalbėti, gindami save, o man, kaip kunigui, nebuvo leista tai padaryti. Maža to, drg. Jančauskas šį spektaklį pavadino „aukšto lygio įspėjimu", teigdamas, kad „mes esame labai humaniški" ir „pokario metais su tavim niekas taip nebūtų kalbėjęs..."

Šilalė

Kun. A. Šeškevičius ir toliau yra diskriminuojamas. Jam neleidžiama egzaminuoti vaikus, besiruošiančius Pirmajai Komunijai; jis neturi teisės vienas išvykti už parapijos ribų; jam nebuvo leista Šilalės bažnyčioje pravesti kunigams rekolekcijas. Kai kun. A. Šeškevičius kreipėsi į Relig. reikalų tarybą Maskvoje, jam buvo atsakyta, kad jis nėra diskriminuojamas.