Jurbarko rajonas
Kun. Viktoro Šauklio, MIC, teismas
1972.V.16 Jurbarko raj. liaudies teismas išnagrinėjo kun. V. Šauklio skundą dėl neteisėtos piniginės baudos, kurią uždėjo Jurbarko rajono administracinė komisija.
Teismo sprendime rašoma:
„Pareiškėjas V. Šauklys skunde nurodo, kad 1972 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinė komisija prie Jurbarko raj. DŽDT VK neteisingai nubaudė jį 50 rub. bauda, nes jis 1972 m. balandžio mėn. 2 d. nenurodė nepilnamečiams piliečiams dalyvauti atliekamoje procesijoje ir nematė, kad dalyvaujantys atliekamoje procesijoje yra nepilnamečiai. Dalyvavimas prie bažnytinių vėliavų nešimo ir gėlių barstymo yra kulto atlikimas— viešas Dievo pagarbinimas. Iš pareiškėjo V. Šauklio paaiškinimo ir liudytojų Mockienės E., Bakšie-nės Br. parodymų matyti, jog nepilnamečiai vaikai dalyvavo 1972.IV.2 atliekamoje procesijoje. Tuo buvo pažeistos įstatymų nustatytos taisyklės, organizuojant eitynes, ir kartu buvo įtraukti į darbą, nesusijusį su kulto atlikumu. Esant tokioms aplinkybėms, Jurbarko raj. DŽDT VK administracinės komisijos 1972.IV.20 nutarimas skirti V. Šaukliui 50 rb. baudą yra teisėtas..."
Kadangi teismas kun. Šauklio skundą atmetė, tai jis gegužės 30 d. kreipėsi į Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, kad Jurbarko raj. liaudies teismo sprendimas būtų panaikintas. Pateikiame kai kurias mintis iš kun. Šauklio skundo Aukšč. Teismo Pirmininkui:
„Administracinė komisija savo nuobaudą motyvavo tuo, kad aš panaudojau bažnyčioje prie vėliavų nešimo ir gėlių barstymo Girdžių mokyklos nepilnamečius mokinius.
Mockienė E. ir Bakšienė Br. paliudijo, kad jos pačios atvedė savo dukteris į procesiją. Panašiai darė ir kitos. Niekam klebonas nedarė spaudimo dalyvauti procesijoje. Pati liaudis senu papročiu spontaniškai susiruošė.
Teismas neįrodė, kad aš asmeniškai būčiau ruošęs procesiją ar mokęs merginas. Velykų procesijos visose bažnyčiose daromos nuo amžių. Parapijiečiai žino, kaip jos daromos, ir patys tvarkosi...
Teismas sprendime nurodė, kad 'nepilnamečiai vaikai buvo įtraukti į darbą, nesusijusį su kulto atlikimu'.. .
a) Bažnytinio teisyno kan. 1290 ir Apeigynas Lietuvos vyskupijoms 1966 m. II Velykų procesiją laiko kulto veiksmu ir įsako kaip privalomą. Taigi ji ne tik kad turi ryšį su kulto atlikimu, bet yra pats kulto veiksmas — viešas Dievo pagarbinimas.
b) Kad merginos palaikė nešamų vėliavų kaspinus, ar kad pabarstė gėles — tai nėra darbas, o dalyvavimas kulto apeigose, kaip lygiai nelaikoma darbu dalyvauti liaudies vaikštynėse. Vienodas buvo „darbas" tų, kurios procesijos metu nešėsi maldaknygę, ir tų, kurios nešė vėliavų kaspiną ar gėlių puokštę rankose. Jeigu nebaudžiama už laikymą maldaknygės rankose procesijos metu, tai kodėl turėtų būti baudžiama už kaspinų palaikymą ar gėlių bėrimą?
c) Kad nepilnametėms negalima nešti kaspinų ar gėlių barstyti, tokio įstatymo advokatai sakėsi nežiną, juo labiau aš — ne juristas. Jei toks įstatymas ir būtų, tai sunku būtų įvykdyti. Tektų tikrinti pagal pasus, nes merginos, besiveržiančios į procesiją, dedasi pilnametėmis.
Jurbarko rajono ateistai, pasinaudodami savo privilegijuota padėtimi, rodo nesveiko uolumo. Ir štai dėl ko:
Lietuvos CK kompartijos propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas P. Mišutis ateistų oficijoze „Nau-ka i Religija" 1972 m. Nr. 3, psl. 34 rašo: „Šiuo metu partinės organizacijos atidžiai seka, kad nebūtų griebiamasi administravimo, tikinčiųjų teisių varžymo, grubumo ir netaktingumo jų atžvilgiu."
Tai kodėl Jurbarko rajono pareigūnai, užuot kovoję idėjiniais ginklais, griebiasi prievartinių priemonių? Gal tuo nori parodyti, kad ateistinė idėja menkavertė ir kad be lazdos, vien įtikinimo metodais negali laimėti?
Ateistų oficijozo peikiamų administracinių priemonių ir grubumo buvo griebtasi ir Girdžių kulto tarnautojų atžvilgiu: kleboną ir vargonininkę nubaudė po 50 rub. Tas iššaukė didelį tikinčiųjų nepasitenkinimą. Vargonininkės nustebimui jie atnešė jai pakvitavimą, kad uždėtą baudą bankui jie jau sumokėjo. Ta proga prisimena K? Markso ir F. Engelso knygos „Apie religiją" 119 psl. teiginys: „Persekiojimai yra geriausia priemonė nepageidaujamiems įsitikinimams sustiprinti."
Tarybinė spauda rašo, kad nereikia įžeidinėti tikinčiųjų religinių jausmų. O ar tai ne įžeidimas, kad Girdžių mokyklos sienlaikraštyje buvo iškabintos karikatūros mokinių, šiemet dalyvavusių Velykų procesijoje? Buvo išpieštos penkios aukštesnių klasių pavyzdingos mokinės, klūpančios su rožančiumi, o apačioje jų pavardės ir užrašas: „Meldžiasi už per metus padarytas nuodėmes." Ar tai ne grubus spaudimas?
Mes pratę gatvių skelbimų lentose matyti karikatūras chuliganų ir girtuoklių, bet šitaip tyčiotis iš šventų įsitikinimų — ar tai pedagogiška ir leistina?
Lietuvos TSR Aukšč. Tarybos Prezidiumo nutarimo Nr. 97 iš 1966.V.20 dėl baudžiamojo kodekso 143 str. taikymo pasakyta, kad kliudantieji atlikti religines apeigas yra baudžiami. O kad Jurbarko rajono pareigūnai nubaudė mane ir vargonininkę, ar tai nėra kliudymas kultui? Nebent Dievas jiems pritaikys minėtą straipsnį?"
Jurbarko raj. teismo sprendimas buvo paliktas galiojančiu.
Kun. Gustavo Gudanavičiaus teismas
1972.V.19 Jurbarko raj. teismas išnagrinėjo kun. G. Gudanavičiaus skundą dėl administracinės baudos panaikinimo, (žr. LKB Kronika Nr. 2.) Liaudies teismo sprendime rašoma:
„Pareiškėjas kun. Gudanavičius skunde nurodo, jog jis 1972.IH.23 Jurbarko DŽDT VK administracinės komisijos nubaustas neteisingai 50 rub. pinigine bauda už 1966.V.12 Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos įsako „dėl administracinės atsakomybės už įstatymų apie religinius kultus pažeidimą" pažeidimą, nes šio įsako nepažeidęs. Iš pareiškėjo pareiškimo ir byloje surinktos medžiagos matyti, jog nepilnamečiai vaikai patarnavo bažnyčioje ir už tai, nors ir nereguliariai, tačiau gavo atlyginimą. Nepilnamečių vaikų patarnavimas bažnyčioje yra darbas ir nėra susijęs su kulto atlikimu, todėl Jurbarko DŽDT VK administracinė komisija pagrįstai nubaudė pareiškėją..."
Kun. Gudanavičiaus skundas buvo atmestas. Prieš teismą Rugienis buvo išsikvietęs kun. Gudanavičių ir pageidavo, kad nekeltų bylos administracinei komisijai. Žadėjo nedaryti kliūčių, jei vyskupas jį keltų į bet kurią parapiją.
Kun. Gudanavičius teismo sprendimą apskundė priežiūros tvarkos Aukščiausiojo teismo pirmininkui. Kunigo skunde rašoma:
„Jurbarko raj. DŽDT VK administracinė komisija savo 1972.111.23 nutarimu nubaudė mane 50 rub. administracine bauda. Tą baudą laikau neteisėtą, todėl kreipiausi į 1. teismą, kad ji būtų panaikinta, tačiau 1. teismas savo sprendimu paliko ją galioti.
Baudžiant mane bauda, nebuvo išklausyta mano pasiaiškinimų, kadangi vėlavo autobusas ir aš atvykau 15 min. pavėlavęs. Man nurodė, kad jau viskas nuspręsta, kad viskas aišku, kad tokios bylos administracinėje komisijoje sprendžiamos per tris minutes...
Esu nubaustas už tai, kad keli vaikai patarnavo Mišioms, t.y. apsivilkę nuosavomis kamžomis, vykstant mišioms, klūpėjo už grotelių prie altoriaus ir paskambindavo varpeliu. (Kaip reikiant patarnauti Mišioms, tie vaikai dar nė nemoka.) Tuo pat metu bažnyčioje meldėsi ir tų vaikų tėvai...
Anksčiau niekada nebuvau įspėtas ir nežinojau, kad Mišioms negali patarnauti tėvų atsiųsti vaikai. Kiek man žfnoma, kitose bažnyčiose vaikai patarnauja Mišioms.
Bažnyčia yra ne mano, o parapijos, ir dabar parapijiečiai man priekaištauja, kodėl aš jų vaikus nuvariau nuo altoriaus. Reikalauja nurodyti įstatymą, kuriuo yra uždrausta vaikams tarnauti Mišioms. Tačiau nei aš pats tokio įstatymo nežinau, nei advokatai man negalėjo nurodyti.
Teismas sprendime nurodė, kad nepilnamečiai vaikai patarnavo bažnyčioje, t.y. dirbo, ir už tą darbą gavo atlyginimą, dėl to aš esąs teisingai nubaustas.
a) Patarnavimas mišioms nėra darbas, o tik dalyvavimas kulto apeigose. Juk, kaip parodė byloje liudininkai — tų vaikų motinos, jos pačios siunčia savo vaikus į bažnyčią patarnauti mišioms, nes yra religingos, pačios pamoko vaikus maldų ir patarnavimų, nes jų artimų giminių tarpe yra dvasiškių.
Laikau, kad dalyvavimas mišiose kaip ir bet kokiose kitose pamaldose nėra darbas.
b) Jei tėvai yra religingi, tai natūralu, kad jie patys meldžiasi ir savo vaikus to moko. Geriau būtų, jei ateistai kovotų idėjiniais ginklais, o ne administracinėmis, prievartinėmis priemonėmis. Jei pasiseks tėvus įsąmoninti, tai nė vaikai nesilankys į bažnyčią.
Sprendime nenurodyta, kokį darbą bažnyčioje dirbo vaikai. „Patarnavo bažnyčioje" galima suprasti įvairiai, tai iš tikrųjų gali būti darbas, jei vaikai tvarkytų bažnyčią ar atliktų kitus darbus. Bet juk byloje nustatyta, kad tie patarnavimai bažnyčioje yra patarnavimai mišioms, kas, kaip nurodžiau, negali būti laikoma darbu. Už tai vaikai jokio atlyginimo negavo, ir tai įrodyta liudytojų parodymais. Jei kartais esu davęs kuriam vaikui saldainį ar rublį, tai ne kaip atlyginimą už dalyvavimą kulto apeigose, o kaip dovaną švenčių ar vardinių proga. Tai šiandien labai madinga. . .
Todėl prašau užprotestuoti neteisingą Jurbarko raj. liaudies teismo sprendimą."
Kun. G. Gudanavičiaus skundas buvo atmestas.
Jurbarko DŽDT VK administracinė komisija antrą kartą nubaudė kun. G. Gudanavičių už tą patį „nusikaltimą" ir pareiškė, kad už trečią tokį nusikaltimą bus keliama baudžiamoji byla.
