Sveikiname Jus, švenčiantį garbingą 80 metų amžiaus jubiliejų, ir meldžiame Dievą Jums jėgų ir toliau sėkmingai tęsti Apvaizdos skirtą misiją.

Ta proga dėkojame už Jūsų tėvišką rūpestį visos žmonijos ir Katalikų Bažnyčios reikalais šiais sunkiais ateizmo išsiplatinimo ir dorovinio smukimo laikais, tvirtai saugant tikėjimo grynumą ir dorovinį tyrumą. Dėkojame už Jūsų drąsą, rodomą ginant viso pasaulio prislėgtuosius, skriaudžiamuosius ir persekiojamuosius.

Mes girdime Jūsų žodžius, iš kurių suprantame, kaip labai Jums rūpi mūsų persekiojama Bažnyčia! Ji daugeliu atvejų negali veikti viešai, turėti savo spaudą, ginti savo teises, ypač katekizuoti vaikus ir jaunimą. Dažnai ji priversta pirmųjų amžių krikščionių pavyzdžiu skleisti Kristaus mokslo šviesą savo Tėvynėje ir plačiuose ateistų valdomuose plotuose.

Mes pakartotinai reiškiame Jūsų šventenybei, kaip Kristaus Vietininkui, nuoširdžiausią pagarbą ir drausmingą paklusnumą.

Tikimės ir ateityje Jūsų globos ir palaimos tiek viešai, tiek katakombiniu būdu veikiančiai Lietuvos Bažnyčiai.

1977 m. rugsėjo mėn. P. Plumpos žmona aplankė savo vyrą, kalintį 36-me Permės lageryje. Prieš pasimatymą buvo visiškai išrengta ir padaryta krata. Atsisakius leisti padaryti kratą, neduodamas pasimatymas. P. Plumpa sunkių lagerio sąlygų smarkiai išsekintas, tačiau tvirtas. Tuoj po pasimatymo buvo permestas į kitą lagerį. Dabartinis jo adresas: Permės sr., Čūsovskij r., Vsesvetskaja st., vs 389/35.
 

* * *

 1977 spalio mėn. Lapienienei buvo leista aplankyti savo vyrą VI. Lapienį, kalintį Mordovijoje. Dabartinis jo adresas: Mordovkaja ASSR, Potma-Baraševo, učr. žx 385/3-5.

Keli fragmentai iš Vl. Lapienio tardymo: 

Tardytojas Lapieniui: Savo veikla sodini žmones į kalėjimą.

Lapienis: Aš neturiu kalėjimo. Jei turėčiau, reikėtų pagalvoti, ką sodinti—juos ar jus.

Tardytojas pasakoja, kad lageriuose žmonės kartais labai ilgai gyvena.

Lapienis: Tada nesodinkite kitų, o patys sėskite— ilgiau gyvensite.

TSRS CK Generaliniam Sekretoriui 
TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo
 Pirmininkui 
TSRS Konstitucinės komisijos Pirmininkui
LEONIDUI ILJIČIUI BREŽNEVUI

Nuorašai:
1. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumui
2. Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotiniui Lietuvos TSR

Lietuvos TSR, Vilniaus 
arkyvyskupijos kunigų

P A R E I Š K I M A S

Mes, žemiau pasirašę Vilniaus arkivyskupijos kunigai, susipažinę su visaliaudiniam svarstymui pateiktu naujosios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstitucijos projektu, laikome reikalinga:

1. Kad pilno piliečių lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų santykio su religija pagrindu, apie kurį kalbama 34 straipsnyje, naujoji TSRS Konstitucija užtikrintų visiems šalies piliečiams — tiek tikintiesiems, tiek ir netikintiesiems—vienodas teises ir laisves sąžinės srityje, būtent, kad Konstitucijos 52-me straipsnyje, šalia antireliginės propagandos, laisvės, būtų įrašyta ir religinių įsitikinimų skleidimo, tai yra religinės propagandos laisvė, ir kad šia laisve tikintieji galėtų naudotis taip, kaip netikintieji ir ateistai naudojasi antireliginės propagandos laisve.

2. Kad Konstitucijos 53-me straipsnyje, šalia valstybės teikiamos pagalbos šeimai, vystant platų vaikų įstaigų tinklą ir t.t., būtų užtikrinta teisė dar negimusiam kūdikiui gimti ir gyventi; kad būtų garantuota laisvė tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus bei sąžinės laisvę; kad įstatymai daugiau stiprintų santuokos ir šeimos patvarumą.

Šių metų rugpjūčio 23 dieną, antradienį, 15 vai., Saugumo komiteto vyr. tardytojas mjr. Pilelis su operatyvininku mjr. Trakimu Vilniaus m. autobusų stotyje sulaikė Viktorą Petkų ir kartu su juo buvusį Algį Masilionį. Saugumiečiai pateikė V. Petkui orderį kratai jo bute (Komjaunimo 35 bt. 8) ir čia pat pareikalavo sėstis į laukusią automašiną. V. Petkus sėstis į mašiną atsisakė ir į savo butą ėjo pėsčiomis, lydimas saugumiečių. Kartu ėjo ir A. Masilionis. V. Petkaus bute buvo padaryta krata; taip pat buvo iškratytas jis pats ir A. Masilionis. Į kratos protokolą V. Petkus įrašė protestą, kad A. Masilionis iškratytas savavališkai, neturint tam orderio.

Kratos metu buvo paimta: portatyvinė rašomoji mašinėlė, o iš portfelio, kurį V. Petkus turėjo su savimi autobusų stotyje, išimta—leidinio „Dievas ir Tėvynė" 4 numeriai; „Lietuvos kultūros archyvas"; mašinraštis „Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė". Dokumentai Nr. 3, 4... iki 12"; Nikluso Marto pareiškimas Lietuvos grupei—rusų ir estų kalbomis; „Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto sudarymo aktas"—3 egz. Lietuvių kalba ir po 1 egz.—rusų, latvių ir estų kalbomis; rankraštis latvių kalba su Kalninšo parašu; Viduklės klebono pareiškimo Kauno arkivyskupijos valdytojui kopija, o taip pat A. Šeškevičiaus laiškai—63 lapai.

Krata tęsėsi iki 18 val. Po kratos V. Petkų ir A. Masilionj išvežė į saugumą. A. Masilionis netrukus buvo paleistas, o V. Petkus nebegrįžo.

Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui K. Tumėnui 
Vilkaviškio raj. Vykdomojo komiteto pirm. 
Pavaduotojui J. Urbonui

Žaliosios Katalikų parapijos 
Rumokų Eksperimentinio
ūkio,
Klausučių gyvenvietės tikinčiųjų

P a r e i š k i m a s


Rašydami šį pareiškimą, mes norime pranešti savo didelį pasipiktinimą dėl mūsų bažnyčios, esančios Žaliosios gyvenvietėje, pavertimą malūnu po Religijų reikalų tarybos įgaliotinio išvykimo iš Žaliosios 1977 birželio 30. Mūsų turimomis žiniomis, tai apgalvotas mūsų teisių pažeidimas. Jums išvykus, buvo greitai paleistas malūnas. Visi galvojome, kad tai padaryta Jūsų nurodymu. Mes nenusileisime.Atiduokite mums bažnyčią. Ji ne kam kitam priklauso, bet mums, ir mes norime joje ne grūdus malti, bet po sąžiningo darbo melstis. Primename, kad ji nuo 1948 užregistruota Vilniuje Religijų reikalų tarybos įgaliotinio B. Pušinio ne kaip ūkinis pastatas, bet kaip bažnyčia. Draudimas ir kiti mokesčiai mokami buvo kaip tik už bažnyčią. Sudaryta sutartis su Vilkavišikio rajonu 1948 taip pat liudija, kad tai yra bažnyčia su bokštu viršuje. Taigi ar galima nuneigti, kas teisėtai pripažinta ir patvirtinta? Įstatymas turi likti įstatymu, sutartis— sutartimi. Skaudu, kad visa tai suniekinta. Mes, Žaliosios katalikų parapijos tikintieji, bet kokius daromus veiksmus iš ateistų pusės prieš mūsų buvusią šventovę, laikome ir laikysime mūsų pagrindinių teisių sutrypimu. Nedelskite ir greitai atiduokite mums Bažnyčią!

Žaliosios katalikų parapijos Rumokų 
eksperimentinio ūkio, Klausučių 
gyvenvietės tikintieji: 
(Pasirašė 136 asmenys)

Vilnius

Lietuvos TSR švietimo Ministerija 
Į s a k y m a s Nr. 239

1977.08.02.

Dėl Vilniaus rajono Šumsko aštuonmetės mokyklos vadovybės ir pedagogų neprincipingumo, laidojant V kl. mokinį-pionierių M. Mikulskį.

1976 m. spalio 19 d. mirė Vilniaus rajono Šumsko aštuonmetės mokyklos V kl. mokinys-pionierius M. Mikulskis, mokytojos A. Mikulskajos sūnus, kuris buvo palaidotas su religinėmis apeigomis.

Mokinys buvo pašarvotas namuose be religinių atributų. Tačiau, išlydint jį iš namų, išryškėjo, kad karstas su mokinio palaikais bus nešamas į bažnyčią. Į laidotuves buvo susirinkę dauguma mokinių, mokytojai ir apylinkės gyventojai. Mokiniai su gėlėmis ir vainikais palydėjo karstą iki bažnyčios, religinėse apeigose nedalyvavo, bet laukė gatvėje, kol jos pasibaigs. Šumsko aštuonmetės mokyklos mokytojai, išskyrus N. šutovą... Gurin, H. Hrinovičių ir A. Mikulskają ir dalis mokinių, tolimesnėje laidotuvių apeigoje nedalyvavo.

Pasibaigus religinėm apeigoms bažnyčioje, laidotuvių procesija, dalyvaujanti kunigui su bažnytine atributika ir likusiems mokiniams, kurie nešė gėles ir vainikus, bei apylinkės gyventojams, nuėjo į kapines, kur vyko tolesnis laidotuvių ceremonialas.

Mokyklos vadovybė (direktorė—komunistė J. Sidarevič, direktoriaus pavaduotojas S. Soboliev) ir pedagogai, organizuojant moksleivio laidotuves, laikėsi pasyviai nesiėmė iniciatyvos, kad jos vyktų pagal civilines laidotuvių tradicijas.

Dėl mokyklos vadovybės ir pedagogų neprincipingumo Šumsko aštuonmetės mokyklos mokinys buvo palaidotas su religinėmis apeigomis; šiame ceremoniale dalyvavo nemaža mokinių ir net keli mokytojai.

Telšių vyskupijos kunigai, nužudyti arba 
kentėję kalėjimuose ir lageriuose

1. Vysk. Vincentas Borisevičius, suimtas—1946m. Nuteistas sušaudyti 1946 m. rugpjūčio 29 d. Sušaudytas 1946 m. lapkričio mėn. pradžioje. Vilniaus kalėjime žiauriai kankintas už tai, kad atsisakė duoti malonės prašymą.

2. Vysk. Pranciškus Ramanauskas, Kauno Kunigų seminarijos profesorius, vėliau Telšių seminarijos profesorius, vyskupu įšventintas 1945 m. Suimtas 1946 m., paleistas—1955 m. Mirė—1962 m.

3. Kun. Pranas Gustaitis, buvęs Kaltinėnų klebonas, suimtas—1946 m. nuteistas sušaudyti kartu su vysk. V. Borisevičiumi, sušaudytas 1946 m. lapkričio mėn. Prieš mirtį iš Vilniaus kalėjimo rašo savo draugui kunigui: „Mūsų vargai ir kančios baigiasi. Esame nuteisti mirties bausme. Mirštame nežinodami savo kaltės!"

4. Kan. dr. Antanas Kruša, buvęs Telšių Kunigų seminarijos profesorius, suimtas 1947 m., mirė 1952 m. lapkričio mėn. 23 d. Archangelsko srityje, Ercevo lageryje. Ten ir palaidotas.

5. Kun. dr. Kazimieras Prialgauskas, Palangos altarista, suimtas 1950.IX.4, paleistas 1954.VII.2

6. Kun. Jonas Staškevičius, buvęs Žemaičių Kalvarijos klebonas. Jo atminimui pastatyti du paminklai— Žemaičių Kalvarijos kapinėse ir Kruopių parapijoje Pakalniškių kaime. Žmonės lanko jo paminklus ir meldžiasi kaip į šventąjį. Suimtas—1950 m. Žiaurūs tardymai palaužė sveikatą. Mirė 1955.V.31 Sverdlovs-ko srityje, Ivdelės lageryje.

„Aušra" Nr. 8(48). Straipsnyje „Ką turime daryti?" nurodoma, ką daryti, kad nebūtų sunaikinta Lietuva. Pačios svarbiausios pasipriešinimo nutautinimui priemonės—tikėjimo ir doros ugdymas, šiame numeryje įdėta dainų ir eilėraščių rinkinėlis „Erškėčiams žydint". Didelę numerio dalį užima Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumentai (nuo 3 iki 12 numerio). Pasakojama apie lietuviškosios Helsinkio grupėsnario Viktoro Petkaussuėmimą ir Estijos-Latvijos-Lietuvos Nacionalinio judėjimo komiteto įsteigimą.

* * *

  „Tiesos kelias" Nr. 5. š.m. spalio mėnesį pasirodė 5-sis „Tiesos kelio" numeris ir jo atskiras priedas— pamokslai ir medžiaga pamokslams. Leidinyje kalbama apie liturginę reformą, pateikiama daug žinių iš Katalikų Bažnyčios gyvenimo ir paliečiami praktinės sielovados klausimai—nauji keliai dabartinėje vaikų katekizacijoje ir pastabos dėl mirusiųjų pagerbimo.
Pateikiama nemaža biografinių žinių apie a.a. kun. J. Gribulį.
Leidinys apima 93 psl.

* * *

L i e t u v i,  n e p a m i r š k!

P. Plumpa, P. Petronis, N. Sadūnaitė, S. Kovaliovas, O. Pranskūnaitė, V. Lapienis, V. Petkus ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai tikėti ir gyventi!

* * *