• Kas tai - eilinis smegenų plovimas ar persitvarkymas?

 • Dėkojame!

 • Švenčių atgarsiai

 • Kreipimasis į visus pasaulio geros valios žmones

 • Pareiškimai ir protestai

 • Kratos ir tardymai

 • Mūsų kaliniai 

 • Žinios iš vyskupijų

 • Iš "Kronikos" archyvo

• Sovietinėse respublikose

1987 m. lapkričio 1 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 75

Eina nuo 1972 metų! 
Perskaitęs duok kitam! 
Jei gali, padaugink!

Numeris skiriamas 
kun. Jonui-Kąstyčiui Matulioniui, 
po trijų metų kalinimo 
sovietiniame Gulage 
sugrįžusiam į Lietuvą

1987 m. rugsėjo 17 d., 11 val. į Aukščiausią Tarybą susitikimui su respublikos vadovais buvo pakviesti Lietuvos vyskupai bei dekanai. Pirmas tokio lygio susitikimas pokarinėje istorijoje visiems kėlė itin prieštaringas mintis: kas tai — dar rafinuotesnė klasta ar toks madingas mūsuose sovietinis persitvarkymas? Spręskite patys...

Susitikime dalyvavo keturi Lietuvos vyskupai ir nemaža dalis dekanų. Pakvietimo negavo vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius ir vyskupas Romualdas Krikščiūnas, vyskupas Vincentas Sladkevičius, sukrėstas valdžios pareigūnų išpuolių rugsėjo 13 d. Šiluvoje, sirgo, todėl į susitikimą neatvyko. Vilniaus arkivyskupijos valdytojas kun. A. Gutauskas, valdžios skatinimu, tuo metu lankėsi Lenkijoje.

Susitikimą savo pranešimu pradėjo LTSR AT Prezidiumo pirmininkas R. Songaila. Gerą pusvalandį aiškino Bažnyčios atstovams "apie respublikos ekonomikos ir kultūros pasiekimus spalio soc. revoliucijos 70-ųjų metinių išvakarėse, apie šalyje ir respublikoje vykstančius persitvarkymo procesus, apie naujų socialinių klausimų sprendimo kelius ir jų perspektyvas". Pranešimas buvo nuobodus, laikraštinės propagandos stiliaus.

Didžiai gerbiamai poniai Koretai King

Nuoširdi krikščioniška padėka Jums, kad, tęsdama savo garbingo vyro, didžio kovotojo už žmogaus teises Martyno Kingo darbą, užtariate mūsų krikščioniškos Tėvynės sūnų kun. Alfonsą Svarinską, nešantį nelaisvės pančius už tą patį šventą žmogaus teisių reikalą.

Mūsų padėka — pasiryžę remti Jus savo malda. Mes prašome Visagalio Dievo palaimos Jums, Jūsų šeimai ir Jūsų ginamam reikalui.

Lietuvos tikintieji

DĖKOJAME UŽ AUKĄ!

1987 m. spalio 17 d., atlikęs 3 m. bausmę Novoorlovsko kalėjime (Čitos sritis), į Lietuvą sugrįžo kun. Jonas-Kastyus Matulionis.

Kun. J. K. Matulionis buvo suimtas 1984 m. lapkričo 9 d. už tai, kad Vėlinių išvakarėse kartu su tikinčiaisiais procesijos būdu aplankė kapines ir jose viešai meldėsi. 1985 m. birželio 18 d. (pagal amnestiją) jis buvo paleistas iš Anachovo lagerio (Smolensko srities). Birželio 26 d. Vilniuje į kun. J. K. Matulionio butą prisistatė du saugumo darbuotojai ir, pareiškę, jog nori pasikalbėti, kunigą išsivedė. 

Vėliau paaiškėjo, kad kun. J. K. Matulionis vėl suimtas ir be teismo nuosprendžio išvežtas į Novoorlovsko lagerį atlikti likusią bausmę. Iš Vilniaus etapu J. K. Matulionį išvežė liepos 4 d., toliau sekė Smolensko, Voronežo, Čialiabinsko, Irkutsko, Čitos kalėjimai, kol rugsėjo 8 d. rytą buvo atvežtas į Novoorlovską. 1986 m. birželio 18 d. pavaduotojas politiniams reikalams pasiūlė kun. J. K. Matulioniui parašyti pareiškimą iš ankštiniam paleidimui. 

Kun. J. K. Matulionis rašyti atsisakė. 1986 m. gruodžio 10 d. administracinė komisija reikalavo pripažinti save kaltu. Kunigas kategoriškai atsisakė, ko pasėkoje sustiprėjo lagerio darbuotojų ir net kalinių persekiojimas, patyčios. Paskelbtoji 1987 m. birželio 18 d. amnestija Novoorlovsko lageryje buvo pradėta vykdyti rugpjūčio mėnesio pabaigoje. 

Praėjo keletas mėnesių nuo neeilinių Lietuvos Bažnyčiai įvykių: Lietuvos Krikšto 600 metų centrinių Jubiliejaus minėjimų bei arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Iš laiko perspektyvos daugelio mintys vis dar grįžta prie šventės įspūdžių, pergyvenant šventiškai pakilią nuotaiką ir prisimenant tai, kas minėtų švenčių džiaugsmą temdė.

Lietuvos tikintieji tikėjosi, kad į Jubiliejaus iškilmes bent su trumpu vizitu sovietinė valdžia leis atvykti šv. Tėvui Jonui-Pauliui II. Deja, šią teisę. — pasikviesti į Jubiliejų Popiežių — valdžia pripažįsta tik rusų Pravoslavų Cerkvei; jie savo laiku naudojosi ir carų prielankumu. Sovietinė valdžia, atrodo, toliau tęsia senąsias Rusijos imperijos tradicijas — iš visų Sąjungoje esančių religijų išskirtinai privilegijuota rusų Pravoslavų Cerkvė.

Žmonijos istorijoje yra buvę daug tarptautinių sutarčių. Vienos garbingos, atvėrusios kelią į taiką ir tautų nepriklausomą gyvenimą, kitos — klastingos, padėjusos įžiebti karus, paglemžti kitų tautų laisvę. Turbūt nerasime žmonijos istorijoje klastingesnio ir melagingesnio suokalbio, kaip Stalino ir Hitlerio, privedusio žmoniją prie žiauriausios katastrofos — II-jo pasaulinio karo, pareikalavusio milijonus nekaltų žmonių aukų.

Slaptaisiais papildomais protokolais prie 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto stalininė Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija, sutrypusios tarptautinę teisę, abipusiai palaimino viena kitos imperialistinius siekius, suderino savo būsimus veiksmus ir nubrėžė ribas vidurio Europos nepriklausomų valstybių užgrobimui įvykdyti. Tokiu būdu Sovietų Sąjunga, kuri savo propagandiniu arkliuku laikė ir tebelaiko tautų laisvą apsisprendimą, kuri pirmoji iš pasaulio valstybių 1920 m. pripažino Pabaltijos valstybių nepriklausomybę, sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus ir 1939 m. okupavo dalį Lenkijos, o 1940 m. dalį Suomijos, Estiją, Latviją, Lietuvą ir dalį Rumunijos.

TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui

Nuorašas: Lietuvos Vyskupams

Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų

P a r e i š k i m a s

Prieš 26 metus Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinis Administratorius vyskupas Julijonas Steponavičius tarybinės valdžios organų patvarkymu ištremtas iš Vilniaus ir priverstinai apgyvendintas už arkivyskupijos ribų — Žagarėje. Vyskupas nubaustas už tai, kad laikėsi Bažnyčios kanonų — atsisakė šventinti kunigais netinkamus kandidatus, nesutiko savo vardu uždrausti kunigams vykdyti vieną iš svarbiausių jų pareigų — katekizuoti vaikus, pašalinti nepilnamečius nuo altoriaus ir iš procesijos. Taip padaryti reikalavo to meto civilinė valdžia. Už šių reikalavimų nevykdymą Vyskupas civilinės valdžios be jokio teisminės bylos nagrinėjimo buvo nubaustas neterminuota ir Baudžiamajame Kodekse nenumatyta bausme. 

Kybartai (Vilkaviškio raj.). 1986 m. rugpjūčio 5 d. į Vilnių pas tardytoją Rainį buvo iškviesta Kybartų gyventoja Birutė Briliūtė (Čepajevo skg. 19). Tardymo metu čekistas jai pateikė visą eilę "LKB Kronika" Nr. 73 liečiančių klausimų. Reikalavo paaiškinti, kokiu būdu "LKBK" Nr. 73 esantys tekstai savo turiniu yra panašūs, o kai kur net tapatūs 1987 m. kovo 6 d. kratos metu konfiskuotiems B. Briliūtės bute rankraštiniams bei mašinraštiniams tekstams. B. Briliūtė atsakė, jog viskas, kas iš jos paimta, jau nuo kovo 6 d. guli saugumo seifuose, todėl ir atsakomybę už tolimesnį jų likimą privalo prisiimti KGB.

Tardymas truko apie 3 valandas. Po kratos protokolu B. Briliūtė nepasirašė.

Rašo kun. Alfonsas Svarinskas:
"(...) Didžiojo Penktadienio rytą apie 2 val. nakties atvykome į naują vietą. Karantine dvi savaites, manau, kad prieš Atvelykį pamatysiu naujus draugus. Kelionė truko 15 parų, bet kely buvau tik 6 paras, septynias paras praleidau Jaroslavly ir 2 paras Permės kalėjime.

Tėvynėje palikau pavasarį, o čia dar žiema, sniego daug. Vakar ir šiandien laisvanoriškai kasinėju sniegą. Kelionė atgal buvo gana varginanti. Fizinis purvas kalėjimuose ir vagonuose. Bet daug blogesnis moralinis — bjauriausi keiksmažodžiai, 75% jų kalbos žodžių — keiksmažodžiai!

Nuo Jaroslavlio kupe buvau vienas, todėl turėjau progos melstis. Sužinoję, kad kunigas, o šito niekada neslėpiau, kariškiai ir kaliniai rodė tam tikrą pagarbą. Kaip nekeista, daugelis didžiuojasi "aš vagis", "aš narkomanas"...

Vilnius. 1987 m. liepos 15 d. vakare iš Rygos į Vilnių atvyko Filipinų kardinolas Chaime Sinas. Nors oficialiai iš anksto apie tai nebuvo paskelbta, šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje kardinolą ir jį lydinčius asmenis pasitiko tautiniais rūbais pasipuošęs jaunimas bei skaitlingas būrys tikinčiųjų. Viena mergina įteikė Bažnyčios kunigaikščiui baltą rožės žiedą ir anglų kalba paaiškino, kad tai dovana nuo įkalintų kunigų. Svečias pagarbiai pabučiavo spygliuotą rožės kotą, ir čia nuaidėjo audringi susirinkusiųjų plojimai. Jaunimas įteikė gėles kardinolo palydovams, filipiniečių ir lietuvių dvasininkams. Apie valandą laiko, kol svečiai buvo Kurijoje, tikintieji nesiskirstė. Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje skambėjo jaunimo giedamos religinės giesmės "Marija, Marija", "Lietuva brangi", buvo sugiedotas Tautos Himnas "Lietuva, Tėvyne mūsų". Visuotinės Katalikų Bažnyčios vienybės ženklan susirinkusieji garsiai kalbėjo "Pater noster", "Ave, Maria", "Gloria Patri". Kai ant laiptų vėl pasirodė Jo Eminencija su palyda, tikintieji jį pasveikino galingu tris kartus sutartinai nuskambėjusiu "Mabuhai Kardenal!" 

Baudžiamoji byla Nr. 15678

Pradėta 1949 m. vasario 21 d. Lietuvos TSR valstybinio saugumo ministerijos skyriuje "A".

Nutarimas areštui. Benediktas Andriuška Jono, gimė 1884 metais Telšių apskrities Alsėdžių (kai kur užrašyta Bernatavo, Lieplaukės) valsčiaus Vilkaičių kaime valstiečio-buožės šeimoje. Tėvai turėjo 40 ha žemės. Išsilavinimas aukštasis, teologinis. Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir užsiėmimo. Tėvas mirė 1907 metais, motina Eleonora — 1917 metais. Taip pat mirė vienuolika brolių ir seserų.

Radau, kad ilgą laiką dirba prieš tarybų valdžią. Baigė Popiežiškojo universiteto teologijos fakultetą Anglijoje.

Ukraina. Vakarinėse Ukrainos srityse suaktyvėjo katalikų (unitų) Bažnyčios veikla. Palyginus su praėjusiais metais, tikintieji — suaugę ir vaikai — vis dažniau lanko maldos namus. Kartu žymiai sustiprėjo ir tikinčiųjų persekiojimas iš bedieviškos valdžios pusės, tai liudija kunigų terorizavimas bei masiniai veikiančių ir neveikiančių bažnyčių padeginėjimai. Štai keletas faktų:

1987 m. gegužės mėnesį už šv. Mišių aukojimą baudomis buvo nubausti kunigai: Senkiv Ivan, Juozo, tėvas Vasilyk, Senkiv Taras. Iš jų buvo atimta — konfiskuota Biblijos ir visi šv. Mišių liturginiai rūbai, Aukai reikalingi bažnytiniai indai (taurės, patena ir t.t.).