Ant Aukščiausiojo Teismo (Vilnius, Lentpiūvių g. 24) salės Nr. 101 durų prisegtas raštelis: „Šioje salėje nagrinėjama LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla, kaltinant P. Petronį, P. Plumpą, J. Stašaitį, V. Jaugelį ir A. Patriubavičių."

Į posėdžių salę įleidžiami tik artimiausi giminės: tėvai, vaikai, broliai ir pan. Prie durų stovi civiliai apsirengę saugumiečiai. Įeinantieji į salę klausiami pavardžių ir koks giminystės ryšys su teisiamaisiais.

Prieš įleidžiant į salę gimines, korespondentus ir kitus saugumo pakviestus asmenis, atveždavo iš saugumo izoliatoriaus teisiamuosius. Juos įvedant ir išvedant saugo 6 - 7 kareiviai. Veda po vieną kalinį, kurio priekyje eina du kareiviai ir vienas lydi. Kaliniams neleidžiama dairytis į šalis. Vedant du kalinius, vienas kareivis eidavo tarp jų. Teismo salėje kaliniai susodinami po kelis metrus vienas nuo kito tokia tvarka: Stašaitis, Plumpa, Jaugelis, Patriubavičius ir Petronis. Prie pat teisiamųjų stovi keturi ginkluoti sargybiniai ir visą laiką stropiai budi, kad neatsigręžtų į salę. Pirmieji du suolai 3 - 4 metrų atstume nuo teisiamųjų sustumti vienas prie kito ir užimti keturių kareivių. Dar toliau vėl sustumti du suolai ir taip pat užimti keturių kareivių ir karininko.

Teisiamųjų giminėms, saugumo tardytojams, jų kviestiniams ir korespondentams pačiame salės gale palikta po keturis suolus. Proceso metu salės duris saugo milicijos karininkas ir saugumietis. Teisiamųjų tardytojai: Markevičius, Lazarevičius ir kt. maišosi visur; pertraukų metu jie kalbasi su advokatais, prokuroru ir jaučiama, kad diriguoja teismo procesui.

10 val. į posėdžių salę įeina teisėjas su dviem tarėjais ir paskelbia teismo pradžią. Teismui pirmininkauja teisėjas A. Bataitis, tarėjai — Didžiulienė ir J. Matiukas, prokuroras — LTSR Prokuroro vyr. padėjėjas Bakučionis.

Kaltinamieji pasako savo pageidavimus. Petronis jų neturi. Plumpa atsisako advokato, motyvuodamas, kad panašiose bylose advokatai tik pablogina padėtį; pinigai, skirti advokatui, būsią reikalingi jo šeimai ir tikruoju gynėju taip pat būsiąs Dievas.

Teisėjas paklausė teisiamųjų tautybės bei pilietybės. Petronis sakosi esąs LTSR pilietis, Patriubavičius — TSRS pilietis, Plumpa — lietuvis, be pilietybės, Stašaitis — lietuvis ir LTSR pilietis, Jaugelis — Lietuvos pilietis.

Teisėjas paskelbia, kad lengvinančios aplinkybės yra taikomos tik Patriubavičiui, nes likusieji nesigaili.

P. Plumpa gimęs 1939 m. Rokiškio rajone, suimtas 1973.XI.19, išsilavinimas vidurinis, kaltinamas pagal LTSR BK 68 str. ir 70 str.

P. Petronis gimęs 1911 m. Kupiškio rajone, suimtas 1973.XI.19, išsilavinimas spec. vidurinis, kaltina-namas pagal LSTR BK 68 str. ir 70 str.

V. Jaugelis gimęs 1948 m. Kaune, suimtas 1974. IV.4, išsilavinimas vidurinis, kaltinamas pagal LTSR BK 199 str.

J. Stašaitis gimęs 1921 m. Raseinių rajone, suimtas 1973.XII.4, išsilavinimas vidurinis, kaltinamas pagal LTSR BK 199 str.

A. Patriubavičius gimęs 1935 m., suimtas 1973.XI. 20, išsilavinimas pradinis (baigęs dvi klases), kaltinamas pagal LTSR BK 199 str.

Sekretorė skaito kaltinamąją išvadą tyliai ir labai greitai. Tikriausiai, kad esantieji salės gale kuo mažiausiai girdėtų.

Teisiamieji kaltinami antitarybinės literatūros, ypač LKB Kronikos septynių numerių dauginimu ir platinimu. LKB Kronika — šmeižikiško pobūdžio prasimanymai; jos tikslas juodinti tarybinę santvarką. Teisiamųjų spausdintos brošiūros būdavo perduotos emigrantams, kurie šiuos šmeižtus transliuodavo per radiją. LKB Kronikoje būdavo iškreipiamas tarybinės mokyklos auklėjamasis darbas.

Teisiamieji daugino ir išplatino antitarybines knygas: „Beprotybės klausimas", „Danguolės laimė", „Motinos mokykla", „Tau, Lietuva", „Jaunos sielos religinis auklėjimas", „Lietuviškojo charakterio problema", „O Solženycine", „Atverk akis" ir kt.

Knygų autoriai ir turinys kaltinamoje išvadoje nebuvo minimi.

Smarkiausiai kaltinamas Plumpa, kuris, Petronio prašymu, sumontavęs du elektrografinius dauginimo aparatus „Era". "Vienu iš jų buvo padauginta LKB Kronikos 6-sis ir 7-sis numeriai ir kt. antitarybinė literatūra. Plumpa padauginęs LKB Kronikos 4-jį ir 5-jį numerius. Jis teisiamas antrą kartą. 1958 m. buvęs teistas 7 metams laisvės atėmimo, atliekant bausmę griežto režimo lageriuose, nes su grupe draugų sudarė organizaciją, platino atsišaukimus, iškėlė Petrašiūnuose trispalvę vėliavą ir kt.

P. Petronis dauginęs religinę ir antitarybinę literatūrą, rinkęs medžiagą LKB Kronikai, išplatinęs LKB Kronikos 6-jį ir 7-jį numerius.

J. Stašaitis padaręs Petroniui keletą maldaknygėms spausdinti staklių ir sumontavęs rotatorių, kuriuo daugino LKB Kronikos 6-jį numerį ir ruošėsi dauginti knygą „Ieškau Tavo Veido".

V. Jaugelis rotatoriumi drauge su Stašaičiu daugino LKB Kronikos 6-jį numerį ir jį išplatino.Jaugelis taip pat rinko parašus po Memorandumu (17.000 — Red.), kuris yra priešingas tarybinės valdžios dekretui. „Dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos nuo bažnyčios".

A. Patriubavičius yra įvykdęs autoavariją, kurios metu sužeidęs dvi mergaites. Be to, Petronio prašymu, yra dauginęs antitarybines knygas ir LKB Kronikos   6-jį ir 7-jį numerius.

Sekretorei perskaičius kaltinamąją išvadą, teisėjas kreipėsi į teisiamuosius, klausdamas, ar jie prisipažįsta padarę kaltinamoje išvadoje paminėtus nusikaltimus.

Petronis pareiškė, kad su kaltinimais dalinai sutinkąs, tačiau prieštaraująs primetamiems jo veiklos motyvams. Taip pat dalinai nesutinkąs su jam primetamais veiksmais.

Plumpa pareiškė esąs tik dalinai kaltas. Kita dalis esanti isauguino Komiteto sugalvota.

Stašaitis dalinai sutiko su kaltinimais, tačiau paneigė jo veiklai primetamus motyvus.

Jaugelis sakėsi esąs nekaltas.

Patriubavičius su kaltinimais sutiko.

Prokuroras pasiūlė apklausti nukentėjusius, o po to teisiamuosius tokia tvarka: Petronį, Stašaitį, Patriubavičių,  Plumpą  ir  Jaugelį.

Plumpa pareiškė su tokia tvarka nesutinkąs, nes jis labiausiai kaltinamas, privaląs kalbėti pirmuoju. Be to, prieš teismą jam buvo liepta ruoštis kalbėti pirmajam. Jaugelis pritarė Plumpos nuomonei.

Teisėjas į Plumpos ir Jaugelio pastabą neatsižvelgė ir paliko prokuroro pasiūlytą apklausinėjimo tvarką. Tikriausiai bijota, kad teisiamieji nebūtų paveikti drąsios Plumpos laikysenos ir nepakeistų savo parodymų.

Nukentėjusios avarijoje mergaitės — Margevičiūtė ir Juodgalvytė — pasakojo, kad jos paprašiusios Patriubavičių pavežti ir bevažiuojant mašina apvirtusi.

Per avariją viena nukentėjusi lengvai, antroji — apysunkiai.

TEISIAMŲJŲ GYNIMASIS

Petronis kalbėjo labai ilgai. Atsakydamas į kaltinimą, kodėl jis nedirbęs visuomenei naudingo darbo, , Petronis papasakojo, kad jis nuo 8-rių metų tarnavo/ pas ūkininkus, paskui mokėsi įvairiose mokyklose ir tuo pačiu metu dirbo. Baigęs felčerių mokyklą, dirbo savo specialybėje.

Iki 1968 m. jis išdirbo 41-rius metus. Sveikatai sušlubavus, jis metė darbą ir nutarė likusias jėgas skirti tikinčiųjų reikalams.

— Visą gyvenimą manyje ruseno mintis, — kalbėjo Petronis, — kaip nors padėti savo Tautai ir Bažnyčiai ir tuo pačiu atsilyginti už visą gerą, kurį patyriau iš tikinčiųjų. Dabartiniu metu labiausiai trūko religinės literatūros, ypač maldaknygių ir katekizmų. Gamindamas šios rūšies literatūrą, nesijaučiau nusikalstas prieš įstatymus, nes pas mus garantuota spaudos laisvė.

— Maldaknyges išleido valstybinės spaustuvės, tai kodėl ir jūs pradėjote jomis rūpintis? — paklausė teisėjas.

— Maldaknygių buvo išleista labai mažai, o tikinčiųjų yra daug.

Su LKB Kronika Petronis susipažinęs atsitiktinai 1972 vasarą. 6-me ir 7-me LKB Kronikos numeriuose jis nieko antitarybiško nepastebėjęs. Iš viso LKB Kronikos   jis išplatinęs apie 40 egz.

Petronis Stašaitį pažįstąs seniai ir su juo drauge dirbęs nuo 1968 m., o 1970 m. jie išsiskyrę. Stašaitis jam padaręs kelerias spausdinimo stakles.

1972 m. Petronis paprašęs Plumpą sumontuoti „Erą" ir apmokyti Patriubavičių su ja dirbti. Plumpos pagalba jis pasinaudojęs keturis kartus ir už tai atsilyginęs.

Maldaknygių Petronis pagaminęs virš 20-ties tūkstančių, o išplatinęs apie 16.000. Už maldaknyges gaunamas pajamas jis skirdavęs atsilyginimui žmonėms už darbą, popieriaus įsigijimui ir pan.

Svarbiu įrodymu, kad jo, Petronio, veikla buvusi grynai religinė, kalbėjo kaltinamasis, rodą kratos metu paimti jo užrašai. Juose surašyti veiklos planai ir motyvai.

Petronis pasakojo dauginęs religines knygas, nes tikintieji tokios literatūros pageidaują. Savo dauginamose knygose nieko antitarybiško nepastebėjęs.