Vilnius.1974 gegužės 16 Vilniaus Konservatorijos vyr. dėstytojas Aloyzas Jurgutis, keliaudamas po Europą, nelegaliai perėjo Jugoslavijos - Italijos sieną. Šiuo metu gyvena JAV.
1974 rugsėjo antroje pusėje Lietuvos KP CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lamachina paskambino „Žinijos" pirmininkui JT. Nekrošiui ir pareikalavo atleisti M. Jurgutienę iš darbo. Rugsėjo 22 Jurgutienei reikėjo apleisti darbovietę.
Jurgutienė keletą kartų buvo saugumo tardoma. Saugumiečiai reikalavo, kad Jurgutienė paveiktų savo vyrą ir šis nedalyvautų lietuvių emigrantų veikloje. Už tai pažadėjo ją su dukra Daina išleisti į užsienį.
Jurgučio dukra Daina taip pat buvo du kartus tardyta.
Aloyzo Jurgučio bylą Saugumo komitete veda papulkininkis Baltinis ir majoras Kovaliovas. Saugumiečiai stengiasi Jurgutį apšmeižti Vilniaus inteligentijos akyse, pavaizduodami jį kaip amoralų žmogų.
***
Kaunas. 1975 vasario iš 10 į 11 naktį Praveniškių lageryje (Kaunas, 234251, oč 12/8) kažkas žiauriai sumušė Virgilijų Jaugelį, kuris buvo nuteistas 1974 gruodžio mėnesį. V. Jaugelis buvo pasiųstas į pačią blogiausią kriminalistų brigadą. Visuotinai manoma, kad šis V. Jaugelio sumušimas nėra atsitiktinis, o saugumo kerštas už jo drąsią laikyseną tardymo ir teismo metu. Šiuo metu V. Jaugelis yra nugabentas į Vilnių ir laikomas kalėjimo ligoninėje. Kadangi galva sugipsuota, manoma, kad mušimo metu sulaužyti galvos kaulai.
1974 gruodžio pabaigoje Genė Žukauskaitė buvo iškviesta tardymui. Ji tardytojos Venckūnienės buvo kaltinama, kad mokiusi vaikus tikėjimo tiesų. Tardytoja klausinėjo, kur Žukauskaitė mokydavo vaikus, kokios jų pavardės, ko mokydavusi ir t.t. Tardymas tęsėsi dvi valandas. Žukauskaitė teigė, kad ji vaikus ne mokiusi, bet apklausinėjusi, ar pasiruošę Pirmajai Komunijai.
***
Kauno prokuratūros darbuotojai, pasitelkę mokytojus, tardo vaikus, kurie, tardytojų nuomone, mokėsi pas Žukauskaitę tikėjimo tiesų.
K. Adomaičiui inspektorė liepė nevaikščioti po religines mokyklas ir bažnyčias.
Irma Adomaitytė, auklėtojos iškviesta, prieš klasę turėjo pasiaiškinti — ar tikinti Dievą ir ar lankanti bažnyčią. Mergaitė
patvirtino, jog bažnyčią lankanti.
18-os vidurinės mokyklos IIIc klasės mokinės M. Laurinavičiūtės motina buvo direktoriaus įkalbinėjama, kad nevestų mergaitės į bažnyčią. Rasą ir jos brolį tardė direktorius ir saugumietis. Liepė sukalbėti poterius, o po to — išjuokė.
18-os vidurinės mokyklos V klasės mokinei Nijolei Komisaraitytei taip pat liepė kalbėti poterius.
12-os vidurinės mokyklos IV klasės mokinė Danguolė Banaitytė taip pat buvo tardoma dėl ruošimosi Pirmajai Komunijai. Jos tėvas, iškviestas į mokyklą, drąsiai gynė tiek savo, tiek dukros teises.
***
1974 gruodžio 20 Kauno m. Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos viršininko kabinete iš pat ryto buvo didelis subruzdimas — buvo ruošiamasi kažkokiam interviu. Apie 10 vai. į kabinetą pakviečiamas inžinierius Vytautas Vaičiūnas ir pasodinamas prieš kino kameros objektyvą. Jam buvo duota paskaityti vienas lietuvių emigrantų laikraščio straipsnis, kur aprašoma, kaip pas inžinierių Vaičiūną buvo daroma krata. Vaičiūnui perskaičius straipsnį, korespondentas paklausė:
— Ar jūs esate patenkinti, kad apie jus rašo reakcingi laikraščiai?
Vaičiūnas pareiškė, kad laikraštyje jis aprašytas jo neatsiklausus... Tačiau toks atsakymas korespondentui netiko.
— O, vis dėlto, ar jūs esate patenkinti tuo aprašymu ar ne?
— Kodėl jūs prikibote su šiuo klausimu? Juk čia ne tardymas! — atšovė inžinierius.
Kino kamerai be perstojo veikiant, inžinierius Vaičiūnas buvo toliau kamantinėjamas:
— Dabar, blaiviu protu pagalvojęs, ar nesigailite dėl savo veiksmų?
— Aš visada blaivus.
— O vis tik, ar gailitės ar ne?
— Mano veiksmai suderinti su sąžine. Niekam nepadariau blogo, nieko nenuskriaudžiau, ir mano sąžinė rami. Gailėtis nėra ko...
Manoma, kad yra ruošiamas kino reportažas užsienio žurnalistams, norint sukompromituoti „LKB Kroniką" ir pogrindžio katalikų veiklą.
Mažeikiai. 1974 rugpiūčio 9 Mažeikiuose staiga mirė kun. Stasiulis. 1928 m. jis išleido knygą „Žemaitijos žiedai". Iki 1944 m. kun. Stasiulis aktyviai bendradarbiavo Žemaitijos spaudoje, pasirašydamas Džiugo slapyvardžiu. Pokario metais jam teko kalėti. Lageryje pusę paros buvo išlaikytas lavoninėje tarp lavonų — manyta, kad jis miręs. Atėję laidoti, kun. Stasiulį rado atgijusį. Sunkiausiomis savo gyvenimo valandomis kun. Stasiulis nepaleido iš rankų plunksnos. Vos jam mirus, prisistatė saugumiečiai ir padarė jo bute smulkią kratą, ypatingai domėdamiesi jo rankraščiais.
Į amžino poilsio vietą palydėti kun. Stasiulį susirinko didžiulė žmonių minia ir virš 60-ties kunigų.
* * *
Šiauliai. 1974 lapkričio 10, sekmadienį, Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Šiaulių gamybinio - mokymo kombinate, kaip ir daugelyje įstaigų bei gamyklų, buvo darbo diena. Šio kombinato darbininkas Jurevičius į darbą neatėjo. Inžinierius Lukšas sekančią dieną paklausė, kodėl Jurevičius neatėjo į darbą. Darbininkas paaiškino, kad vakar buvęs sekmadienis ir dėl to jis nedirbęs. Inžinierius paliepė rašyti pasiaiškinimą.
LAD Šiaulių Gamybinio mokymo
kombinato Direktoriui
dažytojo Jurevičiaus
P a a i š k i n i m a s
Paaiškinu, kad š. m. lapkričio 10, sekamdienį, neišėjau į darbą todėl, kad esu katalikas, o tikintis žmogus privalo sekmadienį švęsti. Ateityje, jei reikės dirbti sekmadienį arba per religines šventes, į darbą taip pat neišeisiu. Tas dienas, kuriomis nedirbsiu, galite išskaityti iš apmokamų atostogų arba galiu atidirbti ne darbo dienomis.
1974.XI.12 Jurevičius
Šiauliai. Lapkričio 14 Kombinate vyko uždaras partinis susirinkimas. Jame dalyvavęs Šiaulių miesto partijos komiteto atstovas barė kombinato vadovybę už tai, kad kombinate padarytas kryžius, kurį keli darbininkai pastatė ant Kryžių kalno.
Kombinato direktorius pranešė, kad lapkričio 10 darbininkas Jurevičius sulaužė ministro įsakymą ir neišėjo dirbti. Partijos komiteto atstovas pareiškė/kad Lietuvos TSR esanti religijos laisvė ir darbininkas turėjęs teisę nedirbti. Svarbu, kad neorganizuotų kitų!
Netrukus Kombinato direktorius įsakė:
„Ūkio skyriaus pastatų remontininkui M. Jurevičiui už sąmoningą darbo drausmės pažeidimą (lapkričio 10 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą) pareikšti pastabą."
Jurevičius įteikė protestą: „Protestuoju prieš Tamstos įsakymą. Savo pareiškime, rašytame 1974.XI.12, nurodžiau aiškią priežastį, kodėl neišėjau į darbą — esu katalikas ir vykdau savo pareigas. Artimiausių religinių švenčių dienomis (gruodžio 25) į darbą taip pat neatvyksiu. Religijos laisvę garantuoja TSRS Konstitucijos124 str."
Sužinojęs, kad gruodžio 8-ją, sekmadienį, vėl būsianti darbo diena, M. Jurevičius raštu pranešė Kombinato direktoriui, kad į darbą neatvyksiąs. Direktoriaus pavaduotoja Maminskienė Jurevičiui aiškino, kad jis blogai daro iš anksto pranešdamas, jog darysiąs pravaikštą, ir patarė šį reikalą tvarkyti kaip nors kitaip — atidirbti iš anksto ar pan. Kai, pavaduotojos paragintas, Jurevičius kreipėsi į inžinierių Lukšą, šis pareiškė, jog negalįs atleisti darbininko nuo sekmadienio darbų. Anot jo, Jurevičius galįs nedirbti bet kokią savaitės dieną, tik ne sekmadienį...
***
Varėna. Buvo remontuojama Akmenio bažnyčia. Rajono pareigūnai, atvykę patikrinti bažnyčios remonto, remontininkams — Juozui Mazgeliui ir Aleksui Lubui — pareiškė, kad jie, dirbdami prie bažnyčios, pažeidę tarybinius įstatymus ir už tai gausią 5-rius metus kalėjimo. Kadangi nusižengę pirmą kartą, jei pažadėsią ateityje neremontuoti bažnyčių, bausmė būsianti dovanota ir pasitenkinsią tik pinigine bauda. Iš tikrųjų, 1975 sausio 8 Varėnos rajono Administracinių baudų komisija, pirmininkaujama milicijos skyriaus viršininko Rečkaus, nubaudė minėtus darbininkus po 25 rub.
Nubaustieji baudą sumokėjo, bet jiems taip ir liko neaišku — kokiam įstatymui jie nusikalto.
***
Jurbarkas. Jurbarke gyvenantis menininkas, buvęs mokytojas, dabar pensininkas Verbickas 1972 m. padarė iš medžio Jurbarko bažnyčios naujam altoriui Marijos statulą. Kun. V. Byla statulos šventinimo proga, pamokslo metu pasidžiaugė gražia Marijos statula. Tuojau po pamokslo pas bažnyčios kleboną Kun. M. Buožių prisistatė komisija, vadovaujama Jurbarko rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojos Tamošiūnienės, ir pareikalavo be leidimo pastatytą statulą iš bažnyčios pašalinti. Klebonas paaiškino, kad puošti bažnyčią viduje jokio leidimo nereikia, o be to, Verbickas statulą padovanojęs ir todėl jos iš bažnyčios nepašalinsiąs. Tada komisija pareikalvo, kad pats Verbickas statulą atsiimtų. Menininkas paaiškino, kad jis savo tėvams buvo pažadėjęs padaryti bažnyčiai statulą ir todėl, vykdydamas jų valią, ją padaręs, ir jokiu būdu iš bažnyčios jos neatsiimsiąs. Komisija sakė priversianti kleboną pašalinti statulą iš bažnyčios.
Visai neseniai menininkas Verbickas Jurbarko bažnyčiai padarė Jėzaus Širdies statulą. Kol kas Vykdomasis komitetas tyli.
***
Per 1974 m. Velykas Jurbarko bažnyčia buvo pilna žmonių. Nemaža jų buvo atvykę iš dabartinės Kaliningrado srities, kurioje nėra nė vienos veikiančios bažnyčios. Jurbarko m. Vykdomojo Komiteto pirmininkė ir rajono partijos komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus instruktorius demonstratyviai vaikščiojo po bažnyčią, stebėjo visus ir viską, lydėjo net procesiją. Miesto Vykdomojo komiteto pirmininkė užlipo net ant viškų. Tikriausiai ją domino choristai, o be to, nuo viškų geriau matyti, kas vyksta bažnyčioje.
***
Jurbarko parapijos klebonas daug kartų prašė valdžios pareigūnus leidimo iškasti šulinį šventoriuje, tačiau negavo. 1973 m. klebonas iškasė šulinį be leidimo. Rajono Vykdomojo komiteto komisija, vadovaujama pavaduotojos Tamošiūnienės, pareikalavo šulinį užkasti ir parašyti pasiaiškinimą. Klebonas pasiaiškinimą parašė, tačiau šulinio neužvertė.
***
Buvusioje Jurbarko bažnyčios kelbonijoje yra įsikūręs vaikų darželis. Bažnyčios varpams skambant, vaikai prašydavo auklėtojų nuvesti juos į bažnyčią. Prieš 10 metų Ministrų Taryba uždraudė varpais skambinti, kad jie „netrukdytų vaikams miegoti".
1974 m. Jurbarko klebonas kun. M. Buožius ir bažnytinio komiteto pirmininkas Zinkevičius kreipėsi į Religijų reikalų tarybos įgaliotinį Tumėną prašydami, kad leistų skambinti varpais. Po 10 metų leidimas buvo duotas — galima paskambinti sekmadienį varpais Votyvai ir Sumai.
***
Šlavantai. 1975 sausio 14 vakare buvo įvykdytas pasikėsinimas prieš kun. J. Zdebskį. Jam vairuojant automobilį tarp Metelių ir Sirijų (Lazdijų raj.) dvi saugumiečių vairuojamos mašinos bandė padaryti avariją. Nukentėjo tik mašina.
***
