Kaunas. 1974 rugsėjo 15 buvo atleistas iš mokytojo pareigų Kauno miesto Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojas Andrius Dručkus. Kuo nusikalto mokytojas, apdovanotas švietimo ministro garbės raštais, savo darbus pedagogikos klausimais skelbęs respublikiniuose ir visasąjunginiuose simpoziumuose? Svarbiausias mokyt. Dručkaus nusikaltimas, — kad jis priėmė į mokyklos kraštotyros muziejų Rūpintojėlį, vieno mokinio atrastą melioracijos griovyje. Muziejaus tikrintojų priekabi akis užkliuvo ir už muziejuje laikomų Dariaus ir Girėno pirmųjų karstų ir Vytauto Didžiojo medalio. Prie šių „kalčių" prisidėjo mokyt. Dručkaus kalba Šarūno Žukausko teisme.
Mokytojas charakterizavo Šarūną, kaip. nagingą ir darbštų vyruką. Siekdamas apiforminti mok. Dručkaus atleidimą iš darbo, du kartus posėdžiavo mokyklos partinis biuras ir kartą miesto partinis biuras. Kai nepavyko mokyt. Dručkaus atleidimo apiforminti „atleistas kolektyvo prašymu", tada jis buvo priverstas dirbti ūkvedžiu, neduodant jam nė 9 savaitinių pamokų, reikalingų, kad nenutrūktų stažas. Dručkus kreipėsi į Saugumo komitetą, prašydamas jam raštu pateikti kaltinimus, tačiau buvo apšauktas nacionalistu ir apkaltintas dalyvavimu, pilant Judrėnuose Dariui ir Girėnui piliakalnį. Respublikinėje švietimo darbuotojų profsąjungoje mokyt. Dručkui paaiškino, kad jo atleidimas iš pareigų esąs neteisėtas, tačiau padėtis iki šios dienos nepasikeitusi. Mokyt. Dručkus iki šiol dirba ūkvedžiu, išlaikydamas tris vaikus ir močiutę, vien už tai, kad suteikė pastogę griovyje mirkstančiam Rūpintojėliui.
***
Kaunas. 1974 gegužės mėnesį, prieš pat R. Kalantos susideginimo metines medicinos studentams buvo suruošta arbatėlė su menine dalimi ir šokiais. Buvo pakviestas paskatininkas, išvirta kava psichiatrinės ligoninės virtuvėje, pripirkta maisto produktų. Kuzmos gatvėje, po ligonine esančioje erdvioje salėje, laukė atvykstant akademinio jaunimo. Atvyko ruošėjas prof. gyd. Pūras ir paskaitininkas, tačiau studentai nesirodė.
Profesorius nervinosi:
— Aš su jais atsiskaitysiu...
Nors studentai nelinkę paniekinti vaišių, tačiau šį kartą įrenginį boikotavo. Nukreipti studentų dėmesį nuo R. Kalantos mirties metinių nepavyko.
* * *
Vilnius. Ateizmo muziejus 1973/74 mokslo metais, stengdamasis patraukti į save nors dalį juo nesidominčių Dailės instituto studentų, tarpininkaujant instituto vadovybei, paskelbė jiems konkursą dailės kūriniams sukurti ateistine tematika. Nors ir buvo pažadėtos piniginės premijos, konkursą teko pratęsti. Vėliau ateizmo muziejuje eksponuotų kūrinių dalį sudarė tokių, kurių ateistinė tematika buvo perdėm abejotina.
Apie studentų nesidomėjimą ateizmo muziejumi liudija Vilniaus m. kompartijos sekretoriaus V. Kojalos kalba, pasakyta 1972 spalio 19 Vilniuje įvykusiame LTSR aukštųjų mokyklų aktyvų pasitarime. Štai ištrauka iš V. Kojalos kalbos:
„Visose aukštosiose mokyklose skaitomas ateizmo kursas, o kiek studentų aplankė ateistinį muziejų, pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį? Universiteto viena grupė — 18 žmonių, Inžinerinio statybos instituto viena grupė — 9 žmonės, Pedagoginio instituto dvi grupės — 31 žmogus, iš Dailės instituto niekas neatsilankė, vien iš Valstybinės konservatorijos apsilankė trys grupės — 84 žmonės. O iš visų kitų aukštųjų mokyklų — tik 58 žmonės. Tokia padėtis aiškiai nenormali. Juk ir taip visuomeninių mokslų dėstyme, palyginus, mažai naudojamos vaizdumo priemonės, tai kodėl nepasinaudoti tokiomis galimybėmis, kurias teikia ateizmo arba revoliucijos muziejai? Visuomenės mokslo dėstymas — labai svarbi studentijos auklėjimo grandis, ir miesto partinė organizacija jai skiria nuolatinį dėmesį" (LTSR aukštųjų mokyklų aktyvo pasitarimo medžiaga, V., 1972, 72- 73 psl.). Toje pačioje kalboje V. Kojala nurodė, kad vien „Vilniaus m. aukštosiose mokyklose mokosi daugiau kaip 30,000 studentų, skaičiuojant kartu ir neakivaizdininkus... Miesto aukštosiose mokyklose daugiau kaip 12,000 komjaunuolių."
***
Šiauliai. 1974 spalio mėn. Šiaulių J. Janonio vidurinės mokyklos Vllb klasės auklėtoja Aukštikalnienė paskyrė R. Vaitkutei pravesti ateistinę valandėlę. Mergaitės motina, sužinojusi apie dukros prievartavimą, atėjo pas klasės auklėtoją ir paklausė, kodėl jos mergaitė turi pravesti klasės ateistinę valandėlę?
— Ji yra mūsų sąraše, kad lanko bažnyčią, — paaiškino auklėtoja.
— Mes esame katalikai, ir mano duktė tokios valandėlės nepraves.
— Jei būtumėte senutė, nesistebėčiau, — kalbėjo auklėtoja, — o dabar jauna moteris ir taip blogai auklėjate vaikus.
— Kuo mano duktė jums nusikalto? — paklausė motina. — Juk jos elegesį jūs įvertinote labai gerai!
— Mes norime, kad visi vaikai būtų ateistai, todėl jau nuo lopšio reikia skiepyti ateizmą.
— Ne, mano vaikai niekada nebus ateistai, — pareiškė motina.
***
Pocelonys. Pocelonių mokykloje (Alytaus raj.) 1974 - 75 m. pradžioje ypatingai stipriai buvo persekiojami vaikai už bažnyčios lankymą.
Direktorė Trimbandienė, pamačiusi ant VIII kl. mokinės Vadeikaitės kaklo kryželį, nutraukė jį ir pagrasino, kad tai būtų paskutinis kartas. S. Vadeikaitė pareiškė nusipirksianti penkis kryželius ir vistiek nešiosianti.
Mokyt. Želnia vertė Vadeikaitę stoti į komjaunimą ir grasino už bažnyčios lankymą sumažinti elgesį.
— Apsigalvok, — kalbėjo mokytojas Želnia, — ir eik arba į mokyklą, arba į bažnyčią.
— Aš jau seniai apsigalvojau, — pareiškė moksleivė ir paliovė lankyti mokyklą.
Po aštuonių dienų mokytojai atsiuntė du moksleivius paklausti, kodėl Vadeikaitė nelanko mokyklos. Paskui pats mokytojas Želnia su mokyt. Zinkevičiene apsilankė Vadeikaitės namuose ir prašė, kad mergaitė lankytų mokyklą. Dabartiniu metu mergaitė mokyklą lanko.
S. Vadeikaitė keletą kartų buvo iškviesta į Daugų miesto nepilnamečių nusikaltėlių kambarį ir klausinėjama, kodėl organizuojanti vaikus į bažnytinę procesiją?
— Ar tu pagaliau esi normali, kad lankai bažnyčią? — pareigūnai bandė suniekinti mergaitę.
Tikinčius mokinius už bažnyčios lankymą niekino mokyt. Jermalaitė: „Davatkos, eikit rožančių sukalbėti!" Panašiai moksleivius niekino ir mokyt. Didžiulevičienė.
***
Vištytis. Baigiantis 1973 - 74 m. m. Vištyčio vidurinėje mokykloje klasių auklėtojai perspėjo moksleivius, kad vasarą jie nedalyvautų jokiose religinėse apeigose — nebarstytų gėlių, negiedotų chore ir pan. Mokyt. Kanonenkienė pagrasino: „Kas eis į procesiją, kai susirinksime po atostogų, atsiskaitysime."
***
Kapsukas. 1973 m. Kapsuko m. (Marijampolės) partkabinete buvo griežtai įspėta mokytoja Juzė Jakelaitienė už tai, kad jos berniukas, gyvendamas kaime, pas senelę, priėjo prie Pirmosios Komunijos.
***
Raudondvaris. 1974 m. vairuotojas Puikys, gyvenantis Raudondvaryje, nusivedė per Velykas savo berniuką į Raudondvario bažnyčią. Už tai jo žmona mokytoja Monika Puikienė buvo griežtai įspėta Kauno švietimo skyriuje.
***
Kapiniškiai. Mokyt. Radzevičiūtė, dirbanti Kapiniškių kaimo (Varėnos raj.) mokykloje, per Kalėdas užėjo į Druskininkų bažnyčią. Už tai reikėjo raštiškai pasiaiškinti.
***
Marcinkonys. 1974 m. per Velykas Marcinkonių bažnyčioje (Varėnos raj.) dalyvavo pamaldose su dviem vaikais Ona Budėnienė, dirbanti maisto produktų parduotuvėje. Už tai savo žinybos instancijoje buvo griežtai įspėta, lyg už didžiausią nusikaltimą.
***
Palanga. 1974 75 m.m. pradžioje Palangos vidurinės mokyklos XI kl. mokinę N. auklėtoja paklausė:
— Kodėl nestoji į komjaunimą?
— Tikiu Dievą, todėl ir nestoju.
***
Kartena. 1974-75 m. rugsėjo mėn. Kartenos mokyklos pionierių vadovė paklausė VII kl. pionierius:
— Kas tikite Dievą ir lankote bažnyčią, atsistokite. Atsistojo visa klasė, išskyrus tris mokinius. Kartenoje Sutvirtinimo sakramentą 1974 m. priėmė apie 3000 vaikų.
***
Palanga. Vidurinės mokyklos VI kl. auklėtojas Kusas vertė stoti į pionierius G. Narkutę, tačiau mergaitė priešinosi. Mokyt. Kusas, atvykęs į Gražinos namus, tėvams priekaištavo, kodėl jie neleidžia dukrai stoti į pionierius. „Mes su pionieriais važiuosime į Vilnių, Leningradą..."
— Kai bus laikas, mes patys savo vaikams parodysime ir Vilnių, ir Leningradą. Iš pionierių mes nematome gero pavyzdžio. Mano dukra ne kartą sugrįžo verkdama, nes pionieriai iš jos tyčiojasi, kad ji ne pionierė. Be to, mes esame tikintys ir savo vaikus auklėjame tikinčiais.
***
Vilnius. 1972 vasario 21-je Vilniaus m. vidurinėje mokykloje susirinko į aktų salę mokinių tėvai išklausyti mokyklos vadovybės pranešimo apie pasibaigusio trimestro rezultatus ir pasitarti dėl savo vaikų pažangumo pagerinimo. Mokyklos direktorius žodį suteikė filosofijos mokslų daktarui J. Aničui.
Tarybinė mokykla, pasakojo Aničas, auklėjanti moksleivius be priekaištų. Jeigu atsiranda blogų moksleivių, kurie nesimoko, daro įvairius nusikaltimus, dėl to kalta šeima. Jos blogas auklėjimas pasireiškia tuo, kad daug kur neišgyvendinti religiniai prietarai. Tuos prietarus labai palaiko seni žmonės, ypač bobutės. Jos tempia vaikus prie klausyklos. Vaikai, vienaip auklėjami mokykloje, kitaip — namuose, dažnai pasirenka nusikaltimo kelią.
— Ką pasakysi tokiai bobutei, kuri ištisą valandą gali vardinti žymiųjų mokslininkų pavardes, kurie buvo tikintys ir savo įsitikinimų neslėpė? — paklausė vienas tėvas.
Prelegentas pasimetė, o paskui pradėjo aiškinti, kad užsienyje tikrai yra net nuoširdžiai tikinčių mokslininkų. Tačiau jie savo laboratorijose dirba kaip materialistai. ..
— Ką pasakyti bobutėms? — Aničas prisiminė klausimą ir atsidusęs pridėjo. — Nieko...
