Pravėniškių paprasto režimo lageryje baigia atlikti bausmę kun. J. Zdebskis. Nors nuteistas kunigas labai sąžiningai atlieka jam paskirtą darbą, bet lagerio vadovybė jį prieš terminą paleisti nesiruošia, nes „esąs nepataisomas".
* * *
Lietuvos katalikų tarpe plačiai pasklido eilėraštis kun. J. Zdebskio motinai:
Oi, neverk, Motinėle, jei tavo sūnus
Gelžiniais vėl buvo apkaltas...
Jis gi priėmė pančius, kaip Dievo siųstus,
Už jaunimą, už visą mūs tautą!
Nors jo rankos nekyla altoriaus aukoj,
Nedalina jos dangiškos duonos,—
Jos su Kristum Golgotos kalvos aukštumoj
Atpirkimą ir šviesą sruvena.
Nedejuokite, Mama, skaudžiai naktimis,
Tarsi Baltijos jūra audringa.
Paklausykit, kaip meldžias vaikučių širdis,
Kaip jie ryžtas gyventi garbingai!
Štai nukritusi sėkla jau leidžia lapus,
Kurią sėjo jo rankos dosniausiai.
Jis — Bažnyčios garbė, Jos tikrasis sūnus,
Švyturys mūs kelionėj šviesiausias!
Nesvarbu jam Kaifas, Pilotas, visi
Neteisingi teisėjai, karaliai...
Ir erškėčiai ir kryžiaus kelionė grasi —
Jis tarnauja vienam Visagaliui!
Lyg tie akmenys stovi tėvynės laukuos,
Lyg šermukšnės ir smilgos sušalę —
Jis Bažnyčios, Tėvynės garbės neišduos,
Pasirinkęs Aukščiausiojo Valią.
Angelai danguje stebis, lydi malda,
Kankiniai tvirtumu jį aplanko...
Jis gyveno ne sau, bet kitiems visada,
Vien dėl to jam ir surištos rankos!
Pasiguoskite, Mama, šventųjų džiaugsmu
Ir pabūkit minutę laiminga:
Jis istorijoj mūsų šviesiausiu vardu
Pasiliks įrašytas garbingai!
Tad neverk, Motinėle, kad tavo sūnus
Prie altoriaus ateiti negali,—
Jis su Kristum už grotų aukojas už mus,
Neša ugnį po visą mūs šalį!
1971 m. Vaikai
