Neseniai Lietuvoje pasklido žinia, kad artimiausiu laiku Lietuvą aplankys aukštas Romos Kurijos atstovas arkivyskupas Augustinas Kazarolis. Ši žinia kunigų tarpe sukėlė visuotinį susirūpinimą: jeigu Maskva leis atvykti arkivyskupui A. Kazaroliui į Lietuvą, tai iš šio vizito tikisi naudos. Šiuo metu Maskvai labai svarbu įtikinti Vatikaną ir visą pasaulį, kad Lietuvoje esanti pilna tikėjimo laisvė. Jeigu atvyks arkivyskupas A. Kazarolis į Lietuvą, neabejotinai, tarybinė valdžia su sąžinę praradusių kunigų pagalba stengsis garbingajam svečiui parodyti ne tikrąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios veidą, bet per tarybinės propagandos veidrodį. Maskva taip. pat nori, kad iš gyvenimo būtų išbraukti du vyskupai — tremtiniai — J. Steponavičius ir V. Sladkevičius, o visų vyskupijų priešakyje stovėtų tarybinei valdžiai iki smulkmenų klusnūs ir ištikimi vyskupai. Lietuviai katalikai jau meldžiasi, kad Maskvos noras suklaidinti Vatikaną ir iš Romos Kurijos laimėti sau palankių sprendimų, neišsipildytų.
***
Skiemonys.1975 liepos mėnesį Skiemonių bažnyčios šventoriuje Andrijauskų šeima pastatė Švč. Mergelės Marijos statulą.
1975 liepos 30 Skiemonių kolūkio pirmininkas Augustinas įsakė kolūkio vairuotojui Atkočiui palikti nakčiai neužrakintą sunkvežimio garažą. Naktį Jonas Krištaponis, milicijos vyr. leitenantas Lionginas Miche-levič, darbininkas Vladas Lebeda ir vidurinės mokyklos direktorius Miliūnas įvertė Švč. Mergelės Marijos statulą į sunkvežimį ir išmetė Aženių kaime, pakelės krūme. Rytą, eidami į darbą, žmonės matė gulinčią statulą, bet netrukus ji visiškai dingo. Skiemonių klebonas F. Savčiuk (žuvęs rugsėjo 11) apie šventvagystę pranešė milcijai, kuri kaltininkų nesurado, nes nenorėjo surasti.
Prie statulos nugriovimo daugiausia prisidėjo ateistas Jonas Krištaponis, jo žmona mokytoja Angelė Krištaponienė, Vieversių komjaunimo sekretorė Jočiupienė ir Kisielius iš Klobinių kaimo.
***
Biržai. „Laisvosios žemės" kolūkyje (Biržų raj.) stovėjo du kryžiai. 1975 birželio mėnesį apylinkės pirmininkas Striška pasamdė du vyrus, kurie kryžius nupiovė.
***
Telšiai. 1975 kovo 28 Telšių ligoninės vidaus ligų skyriuje gulintis silpnas ligonis prašė pakviesti jam kunigą. Sanitarė Zdanevičiūtė pakvietė kunigą, kuris ligonį aprūpino šv. sakramentais. Ligoninės vyr. gydytojas Pažira, sužinojęs apie kunigo pakvietimą pas ligonį, 1975 balandžio 16 parašė tokį įsakymą (Nr. 237):
„Dėl drausminių nuobaudų med. seseriai Bidvie-nei, sanitarėms: Daračienei ir Zdanevičiūtei.
Šių metų kovo 28 vakare vidaus ligų skyriuje dirbo med. sesuo Bidvienė ir sanitarė Daračienė. Stomatologinio skyriaus sanitarė Zdanavičiūtė organizavo religines apeigas. Vidaus ligų skyriaus darbuotojos nieko „nematė", nors iš palatos buvo išprašyti keli ligonys į koridorių.
Ryšium su tuo įsakau:
1. Už skyriaus ligonių apsauginio režimo pažeidimą ir religinių apeigų organizavimą med. seseriai Bidvienei, sanitarėms: Daračienei ir Zdanevičiūtei pareikšti papeikimą.
2. Su šiuo įsakymu supažindinti visus med. darbuotojus.
Telšių raj. centrinės ligoninės vyr. gydytojas Pažira
***
Smilgiai. Aštuonmetės mokyklos direktorius Vai-čiulėnas atleido iš darbo mokyklos virėją Petrikonienę už tai, kad ji padėdavo Smilgių bažnyčioje (Biržų raj.) papuošti altorius.
***
Šakiai. 1974 liepos mėnesį Šakių raj. Lukšių apylinkės pirmininkė Kladienė su Ateizmo muziejaus darbuotojais išvežė autobusu iš Staliorių koplyčios paveikslus ir skulptūras. Nuo to laiko koplyčios raktas laikomas apylinkėje ir žmonės į koplyčią negali įkelti net kojos.
1975 rugsėjo 10 tas pats autobusas išvežė Šatraminų (Skuodo raj.) koplyčios paveikslus, arnotus ir mišiolą. Pasipiktinusiems gyventojams buvo pasakyta, kad šiuos daiktus jie galėsią pamatyti Ateistiniame muziejuje.
Bažnytiniai daiktai išvežami, o pačios koplyčios paliekamos sunykimui. Koplyčias ir bažnyčias turėtų restauruoti architektūros paminklų restauravimo trestas. Deja, jis su dideliu pasisekimu restauruoja Maskvos Kremliaus sienas („Tiesa", 1975.X.11).
***
Višakio Rūda. 1975 spalio 5 Višakio Rūdos klebonas kun. Pranciškus Šliumpa, grįžęs iš atlaidų, ėjo į bažnyčią ruoštis vakarinėms pamaldoms. Netoli bažnyčios klebonui kelią pastojo du girti rusų kareiviai, panorėję jėga atimti bažnyčios raktus. Kun. P. Šliumpai pavyko pabėgti. Tuo metu girti kareiviai rusiškai šaukė: „Mes sudeginsime tavo bažnyčią!" Vienas asmuo, matęs šį įvykį, pranešė kariniam daliniui, ir atvykęs patrulis tris kareivius areštavo o du pabėgo.
Kun. P. Šliumpa parašė skundą. Netrukus atvažiavo generolas, atsiprašė ir pažadėjo kareivius nubausti. Po kelių dienų atvyko ir Kapsuko saugumiečiai ir liepė panašiais atvejais pranešti tik saugumui, o niekur kitur nesikreipti.
Panašūs atsitikimai nieko gero nežada. Kareiviai labai dažnai savivališkai pabėga iš karinių dalinių, girtuokliauja ir užkabinėja žmones. Savo grasinimus jie visiškai pajėgūs išpildyti. Iki šiol neišaiškinta, kaip sudegė Sangrūdos, Batakių ir Gaurės bažnyčios.
Liudvinavas. Spalio 25 naktį nežinomi piktadariai išniekino Liudvinavo bažnyčią — išlaužė didžiąsias duris, įsiveržė į zakristiją, išplėšė tabernakulį ir padarė daug materialinių nuostolių. Liudvinavo bažnyčia kun. Jono Maksvyčio rūpesčiu buvo ką tik atremontuota.
Panašiais atvejais tarybinės prokuratūros darbuotojai visiškai nesistengia surasti nusikaltėlių.
Panevėžys. 1975 m. išplėšta Vaškų bažnyčia ir išniekintas Švč. Sakramentas.
Piktadariai taip pat buvo įsibriovę Zarasų ir Ramygalos bažnyčias.
1975 m. Sutvirtinimo sakramentą Panevėžio vyskupijoje priėmė 4954 asmenys: Zarasuose — 1417, Biržuose — 937, Panevėžyje — 2500.
***
Molėtai. 1905 m. Molėtuose buvo pastatyta didinga bažnyčia, kuri paskutinio karo metu buvo sudeginta, o bokštai nugriauti. Pokario metais ji buvo pamažu remontuojama. 1973 m. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis davė leidimą pastatyti bokštus. Rūpintis remontu į Molėtus buvo atkeltas' kun. J. Dobrovolskis. 1974 m. buvo pasiruošta bokštų statybai — padaryti planai, privežta plytų ir kitų statybinių medžiagų. Netikėtai Molėtų rajono valdžia pranešė, kad bokštus statyti draudžiama, nes bažnyčia esanti ant kalno — ir be bokštų iš tolo matosi.
Vietiniai gyventojai stebisi tarybinės valdžios veidmainyste: Vilniaus pareigūnai leidžia, o vietiniai — atšaukia leidimus.
***
Meteliai.
TSKP Generaliniam Sekretoriui
LTSR KP Pirmajam sekretoriui
Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko
pavaduotojui
Pil. Igno Klimavičiaus, Kazio s.,
gyv. Lazdijų raj., Žagariu apyl.,
Buckūnų kaime,
P a r e i š k i m a s
1974 vasarą aš pasistačiau savo sodyboje prie gyvenamojo namo medinį kryžių — Išganytojo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį simbolį.
Š. m. liepos 25 Lazdijų raj. vykdomasis komitetas atsiuntė du asmenis, kurie nuvertė kryžių.
Š. m. liepos 30 aš kreipiausi į Lietuvos Prokurotūrą, prašydamas nubausti nusikaltėlius, nes visos civilizuotos tautos kryžiaus išniekinimą laiko sunkiu nusikaltimu. Lietuvos prokuratūros vardu atsakė Lazdijų raj. prokuroras Pigėnas: „Lazdijų raj. vykdomojo komiteto nutarimas ir asmenų, įvykdžiusių rajono vykdomojo komiteto nutarimą, elgesys įstatymiškai teisus, o leidimą statyti įvairius statinius savo kieme išduoda rajono architektas."
Š. m. liepos 30 aš kreipiausi į Religijų reikalų tarybą Vilniuje, bet ji neatsakė.
1975 rugpiūčio 17 kreipiausi į Lazdijų rajono architektą, prašydamas leisti man prie gyvenamojo namo pasistatyti kryžių, bet jis nesiteikė atsakyti.
Susidarė įspūdis, kad respublikinės įstaigos neturi teisės duoti leidimą pasistatyti kryžių.
Todėl prašau Jus, Generalini Sekretoriau, duoti nurodymų atitinkamoms Lietuvos įstaigoms, kad jos išduotų leidimą atstatyti išniekintą kryžių.
I. Klimavičius
1975.IX.30.
