Atviras laiškas Pajieslio aštuonmetės mokyklos mokytojai Aldonai Ilgūnienei.
Gerbiamoji Mokytoja,
Jūsų straipsnis pasaulėžiūros klausimais „Tylėti negalima", paskelbtas Kėdainių rajono laikraštyje „Tarybinis kelias" (1975.VI.28), sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimą.
Jūs — ateiste, todėl suprantama, .kad tylėti negalite, bet kalbėti ir rašyti reikia tik tiesą.
Labai apgailestauju, kad Jūs nepažįstate savo mokinių dvasinio pasaulio. Į bažnyčią ateina tik tie vaikai, kurie tiki Dievą. Bažnyčia — ne pasilinksminimo vieta. Tėvai ir jų vaikai bažnyčioje garbina Dievą ir meldžiasi. Tikintieji vaikai jumis nepasitiki ir savo širdies neatveria. Daugiau kaip šimtas vaikų ir jų tėvų pasiryžę savo parašais patvirtinti, kad jie tiki Dievą, kad mokytoja Aldona Ilgūnienė rašo netiesą. Jie ketina net kreiptis į teismą.
Pasipiktinę ir inteligentai, specialistai, kurie lanko Pajieslio bažnyčią. Jie klausia, kas mokytojai Ilgūnienei davė teisę kištis į jų sąžinės reikalus?
Jūs rašote, kad „kunigas įvairiais būdais organizuoja mergaites, lankosi su dovanomis į gimtadienius". Kunigas nieko neorganizuoja, o tik pataria tikintiesiems. Tai kunigo pareiga, ir ne Jums nurodinėti, ką kunigas turi daryti. Jus siutina mintis, kad į gimtadienį pakviečia ne jus, bet kunigą. Ką gi, matyt, kunigą labiau gerbia ir myli. Užsitarnaukite tokią pagarbą ir Jus pakvies!
Rašote, kad „kunigas už pinigus ir bažnyčios nelankantį žmogų palydi į paskutinę poilsio vietą su visomis apeigomis". Skaudžiai klystate, mokytoja! Nei už pinigus, nei be pinigų nesu ateisto palaidojęs. Tai padaryti draudžia Bažnyčios kanonai.
Pajieslyje žmonės tikrai paprasti, darbštūs, draugiški, bet jie myli tiesą ir teisingumą. Rašykite tik tiesą, tada visi gerbs Jus ir Jūsų įsitikinimus.
Pajieslys, 1975 birželio 30.
Kun. J. Vaicekauskas,
Pajieslio bažnyčios administratorius
***
Lietuvos TSR Saugumo Komiteto Pirmininkui
Nuorašai:Kauno Arkivyskupijos ir Vilkaviškio
vyskupijos vyskupams
Kun. Sigito Tamkevičiaus,
Simno parapijos vikaro, gyv.
Alytaus raj., Simne, Kreivoji 3,
P a r e i š k i m a s
1974 kovo 20 keturi Saugumo komiteto pareigūnai padarė pas mane kratą ir paėmė:
10 magnetofono kasečių su pamokslais, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" 7 ir 8 numerius,
rašomosios mašinėlės segmentą be raidžių,
užrašų knygutę, pamokslo planą ir keletą rašinių.
Po kratos jau praėjo pusantrų metų, bet paimtų daiktų man iki šiol nesugrąžino.
LTSR BPK 114 str. reikalauja, kad į kratos protokolą būtų įrašyti visi krėtėjai, tačiau buvo įrašytas tik vienas kapitonas Pilelis, o trys praleisti. Kratos protokole taip pat nebuvo įrašyta dėl kokios bylos padaryta krata. Kapitonas Pilelis iškrėtė mane asmeniškai, tačiau asmeninės kratos protokolo taip pat nesurašė. Šie pavyzdžiai rodo, kad Saugumo komiteto pareigūnai savivaliauja, pasinaudodami žmonių nesiorientavimu juridiniuose klausimuose.
Dviejų tardymų metu tardytojai Pilelis ir Rimkus neteisėtomis priemonėmis bandė išgauti iš manęs jiems pageidaujamų parodymų, nors LTSR BK 187 str. tai draudžia.
Beveik visų tardymo protokolų nepasirašiau, nes nemačiau reikalo liudyti ten, kur nepadaryta jokio nusikaltimo. Tikinčiųjų persekiojimus už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" laikau neteisėtais, nes Visuotinė žmogaus teisių deklaracija kiekvienam tarybiniam piliečiui suteikia teisę platinti bet kokią tikrą informaciją.
Jeigu ateityje būčiau panašiais klausimais tardomas, iš anksto atsisakau bet ką liudyti.
Prašau patvarkyti, kad Saugumo komiteto pareigūnai sugrąžintų visus kratos metu paimtus daiktus ir rašinius.
Simnas, 1975 rugsėjo 28.Kun. S. Tamkevičius
1975 spalio 30 kun. S. Tamkevičius buvo iškviestas į Simno m. vykdomąjį komitetą ir čia vienas Alytaus saugumietis jam davė perskaityti iš Vilniaus Saugumo komiteto atsiųstą atsakymą — kratos metu paimtų daiktų likimas bus išspręstas parengtinio tardymo metu, o „LKB Kronika" esanti prijungta prie baudžiamosiosbylos.
Spalio mėnesį Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas (Lietuvoje vadinamas „raudonuoju vyskupu") įsakė Kurijai iškelti Simno vikarą kun. S. Tamkevičių iš Simno ir paskirti Kybartų ir Virbalio parapijų klebonu. Tikintieji ir kunigai nuogąstauja, kad naujoje vietoje, kol tikintieji kunigo dar gerai nepažįsta, kun. S. Tamkevičius gali būti areštuotas arba net fiziniai likviduotas.
Didelėje ir pamaldžioje Simno parapijoje paliekamas tik vienas senas klebonas.
