Nuorašas iš baudž. byl. Nr. 1-68/63 m.
Nuosprendis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu. 1963 m. gegužės mėn. 7 d. Kėdainių liaudies teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio liaudies teisėjo Olšausko ir liaudies tarėjų: 1. Čaplikienės, 2. Žaludienės, dalyvaujant prokurorui Leščinskui, visuomeniniams kaltintojams Žukui A. ir Ptašinskui K., advokatui Starkai, sekretoriaujant Stanevičienei, išnagrinėję viešame teisiamajame posėdyje, įvykusiame Ilsios vid. mokyklos salėje baudžiamąją bylą, kurioje Šaltis Algimantas-Anastazas, Vytauto, gim. 1944 m. V.2 d., LTSR Kėdainių m., lietuvis, nepartinis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, karo prievolininkas, anksčiau neteistas, niekur nedirba (mokėsi darbo jaunimo vakarinėje mokykloje 10-je klasėje), kilęs iš tarnautojų, gyv. Kėdainių m. Vilniaus g. Nr. 12, kaltinamas pagal LTSR BK 144 str. 1 d. Išnagrinėjęs parengtinio ir teisminio tardymo medžiagą, apklausęs teisiamąjį, liudytojus, išklausęs šalių kalbas ir teisiamojo paskutinį žodį 1. teismas nustatė: jog teisiamasis Šaltis, būdamas Kėdainių darbo jaunimo vidurinės mokyklos 10-tos klasės mokiniu, visuomenei naudingo darbo nedirbęs (nors yra fiziniai sveikas ir subrendęs jaunuolis), nežiūrint į tai, kad dar 1960 m. buvo saugumo organų perspėtas už moksleivių verbavimą į taip vadinamą „gyvąjį rožančių", t.y. skelbiamą tikėjimo į dievą ir religinių apeigų mokymą, bet Šaltis iš to reikiamų išvadų nepadarė ir toliau tęsia savo nusikalstamą veiklą. Taip teisiamasis Šaltis 1961 m. mokė moksleivių grupę religinių apeigų, ruošė juos komunijai. Maža to, 1962 m. vasarą, moksleivių atostogų metu, teisiamasis Šaltis, dangstydamasis į dievą skelbimu, organizavo Kėdainių rajone Bublių km. 9 moksleivių grupę, tame tarpe buvo pionierių ir spaliukų, kuriuos mokė katekizmo, poterių, platino vaikų tarpe religinę literatūrą, vykdė susirašinėjimą su suorganizuota grupe, ragino kai kuriuos moksleivius nestoti į pionierių organizaciją ir netikėti komunizmu. Teisiamasis Šaltis mokė virš paminėtą 9 asmenų grupę apie dvi savaites, o už mokslą ėmė pinigus po 1-2 rb. Apklausus teisiamajame posėdyje, teisiamasis Šaltis save kaltu nepripažino ir paaiškino, kad jis egzaminavo 9 asmenų mokinių grupę, mokė juos poterių ir ruošė juos pirmajai komunijai, bet pinigų iš mokinių neėmė, o kad negalima užsiiminėti tokia veikla, nežinojo. 1960 m. buvo saugumo organų perspėtas už mokinių mokymą religinių prietarų ir apeigų, bet ir ten buvo nekaltas.
Tačiau 1. teismas kritiškai vertina teisiamojo nekaltumo versijas, nes jos nebeatitinka tikrovei ir liudytojų parodymams, bylos medžiagai. Liudytojai — Sinkevičius N., Kupčinskas C, Zubrickaitė A., Argustaitytė V., Mimonskaitė V., Argustas B., Trinkauskas J., Argustas J., Vyšniauskas Z. — patvirtino, kad teisiamasis Šaltis juos
1962 m. vasarą egzaminavo ir mokė religinėms apeigoms, mokė tikybos. Šią aplinkybę patvirtino ir virš minėtų mokinių tėvai. Kad teisiamasis šia nusikalstama veikla užsiiminėjo dar 1960 m. ir 1961 m. patvirtina VSK prie Ministrų Tarybos Kėdainių rajono įgaliotinio
1963 m.IV.12 pažyma Nr. 1058 (b. 1,82 ) ir liudytojai — Mimonskaitė Vasė ir Argustas Bronius. Teisiamasis Šaltis patvirtino pats, kad jis šia veikla užsiminėjo religinio kulto tarnų (klebono ir kunigų) La-bonio ir Braknio įtakoje, gaudavo iš jų ir kun. Paškevičiaus religinę literatūrą, kurios pas teisiamąjį Šaltį kratos metu buvo rasta: 144 religinės knygos, 2 sąsiuviniai, 69 įvairūs užrašų lapai, 6 užrašų knygutės, 85 nuotraukos. Virš paminėti daiktiniai įrodymai rodo, kad teisiamasis Šaltis iš to sėmėsi religinių žinių, kurias skleidė mokiniams ir artimai bendravo su dvasininkais - kunigais. Teisiamojo nekaltumo versija nepaneigiama jo paties duotais parengtinio tardymo metu parodymais. 1963 m. 11.16 d. teisiamasis Šaltis, duodamas savarankiškus parodymus, parodė, kad 1962 m. vasarą, Argustienei ir kitai kažkokiai moteriai prašant, jis Bublių km. mokė vaikus apie dievą, mokė poterių ir pan. (b. 1,32-33). Analoginius parodymus jis davė ir 1963 m. II, 27 (b. 139-41). Šaltis aiškina, kad užduodavo vaikams išmokti poterių, o po to, kitą kartą juos klausinėjo, atitinkamai įvertindamas jų žinias, t.y. kokiam pažymiui jis atsakė. Šis mokslas truko apie dvi savaites. Paskutinę mokymo dieną vaikai atnešė jam po kelis rublius ir iš viso gavo apie 10 rb. Šie teisiamojo Šalčio parodymai atitinka kitai bylos medžiagai ir iš esmės visų Šalčio pamokytų vaikų — liudytojų parodymus. Apie vaikų mokymą religinių prietarų liudija Šalčio pasiųsti Argustui B., Zubrickai-tei B., Argustui J.y Argustaitei V., Zurbickaitei A., Sinkevičiui N., Vyšniauskui Z. ir Kupčinskui C. laiškai. Jis šiuose laiškuose ragina ir moko vaikus kiekvieną rytą ir vakarą, gražiai sudėjus rankutes, pasimelsti Dievui, kad jis duotų jiems sveikatos, kad jie pasimelstų tame tarpe ir už Šaltį, kaip buvusį mokytoją. Jis aiškina vaikams, kad jeigu kils kokie neaiškumai ar klausimai apie tikėjimą, tegul kreipiasi pas ji, jis jiems atsakys (b. 1.10.). Tokiu būdu matosi, kad teisiamasis Šaltis ne tik apmokė vaikų grupę, bet jis juos žaloja ir klaidina, aktyviai veikia ir po šios grupės apmokymo. Šaltis padarė ir toliau daro didelę moralinę žalą paminėtų vaikų grupei, jų įsitikinimams ir teisėms, jų materialistinės pasaulėžiūros formavimuisi. Neteisingas Šalčio aiškinimas ir toje dalyje, kur jis teigia, jog jis mokė vaikus šių vaikų motinoms prašant. Tačiau 1. teisme tik Argustienė Vlada ir Kupčinskienė B. patvirtino, kad jos prašė Šalčio, kad pastarasis pamokytų jų vaikus poterių ir paruoštų pirmajai komunijai, gi visos kitos motinos ir tėvai bei patys vaikai teisiamojo neprašė ir nepareiškė jokio pageidavimo šiuo reikalu. Teisiamasis Šaltis visa tai darė savavališkai. Iš esmės apklausti visi vaikai 1. teisme pareiškė, kad jie visiškai nepageidavo ir nenorėjo, kad juos Šaltis mokytų ir klaidintų. Parengtinio tardymo metu liudytojas Kupčinskas C. patvirtino, kad Šaltis liepė netikėti komunizmu (b. 1.17-18), o Sinkevičius H. ir Zubrickaitė A. bei Kupčinskas parodė, jog Šaltis liepė nestoti į pionierius (b. 1.15-16/23-24). Teisiamajame posėdyje teisiamojo Šalčio motinos veikiami ir prašomi, paminėti liudininkai dalinai pakeitė savo parodymus. Apie tai, kad Šaltienė Elena turėjo šią įtaką ir prašė mokinių, kad pastarieji pakeistų savo parodymus, patvirtino liudytojas Trinkauskas Jonas. Esant tokioms aplinkybėms 1 .teismas tiki tiems liudytojų (vaikų) parodymams, kurie yra duoti parengtinio tardymo metu. Visi apklausti mokiniai parengtinio tardymo metu yra apklausti dalyvaujant pedagogui ir šių mokinių mokytojai Atkočiūnaitei A., kuri patvirtino, kad tardymas atliktas objektyviai. Teisiamasis Šaltis įvykdė visuomenei pavojingą nusikaltimą. Jo nusikalstama veikla yra ypač pavojinga jaunajai kartai, kuriai Šaltis daro didelę įtaką, stengiasi suklaidinti ją, nukreipti į neteisingą kelią. Šalčio pavojingumą visuomenei patvirtina jo fanatiški įsitikinimai, kuriuos jis pareiškė ir 1. teisme. Kadangi Šaltis nesupranta savo pavojingumo laipsnio, auklėjimui nepasiduoda (su juo mokykloje buvo daug dirbama, jis buvo kritikuojamas ir spaudoje, ir kolektyvo narių, buvo perspėtas saugumo organų ir t. t.) — jis reikiamų išvadų nedarė, todėl Šaltis turi būti izoliuotas iš visuomenės ir izoliuotas tokiam laikui, per kurį jis galėtų pasiaukėti.
Dėl virš išdėstyto 1. teismas, vadovaudamasis LTSR BPK 331,333 str., nusprendė:
Šaltį Algimantą - Anastazą, Vytauto s., gimusį 1944 m., pripažinti kaltu pagal LTSR BK 144 str. 1 d. ir nubausti (2) dviem metams laisvės atėmimu be papildomų bausmių, o bausmei atlikti patalpinti į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją. Tardomąją priemonę pakeisti iš rašytinio pasižadėjimo į areštą, suimant posėdžių salėje. Bausmės pradžią skaityti nuo 1963 m. gegužės 7 d. Daiktinius įrodymus (kratos metu rastą pas Šaltų literatūrą, užrašus ir nuotraukas) sunaikinti. Nuosprendis gali būti apskundžiamas LTSR Aukšč. Teismui laike 7 d. nuo jo gavimo dienos per šį 1. teismą. L. teisėjas (pas) Olšauskas, 1. tarėjai (pas) Čaplikienė ir Žaludienė.
Nuorašas tikras:(parašas)
***
LTSR Aukščiausiasis teismas 1963 m. gegužės mėn. 28 d. nutarė:
Šalčio gynėjo kasacinį skundą dalinai patenkinti. Kėdainių rajono liaudies teismo 1963 m. gegužės 7 d. nuosprendį, Šalčio nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos TSR BK 144 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 143 str. ir paskirtąją bausmę sumažinti iki vienerių (1) metų laisvės atėmimu.
Liaudies teisėjas
***
„LKB Kronikos" pastabos:
A. Šaltis niekada tardytojams neliudijo, kad vaikus mokąs kunigų Labonio ir Braknio inspiruojamas.
Tardymų metu su vaikais dažnai būdavo elgiamasi grubiai — vaikai buvo gąsdinami, jog būsią išvežti į koloniją. Teismo metu motinos buvo bauginamos, kad joms būsią atimtos motinystės teisės.
Su teisiamuoju A. Šalčiu buvo elgiamasi grubiai tiek tardymo, tiek teismo metu.
A. Šalčiui teisme neleido pasakyti paskutinio žodžio. Po pirmo sakinio teisėjas suriko: „Gana! Nekalbėk čia niekų!"
Teismo nuosprendyje pažymėta, kad tėvai ir jų vaikai nepageidavę, jog Šaltis juos mokytų tikėjimo tiesų. Tai klasiškas tarybinio melo pavyzdys. Jei nei tėvai, nei vaikai nenorėjo, kad A. Šaltis mokytų tikėjimo tiesų, tai dėl ko iš įvairiausių kaimų rinkosi pas A. Šaltį vaikai?
Tikinčiųjų nuotaikas atspindi vieno jaunuolio laiškas, parašytas A. Šalčiui po teismo:
„Jeigu šis laiškas pasieks Tave, žinok, jog ne tik aš, bet ir tie, su kuriais aš bendrauju, visi žavimės Tavimi... Iš visos širdies aš linkiu Tau, mano mielas Broli, ir toliau taip drąsiai nešti tikėjimo vėliavą..."
***
Atitaisymas
„LKB Kronika" Nr. 21 straipsnyje „S. Kavoliovo teismo dienomis Vilniuje" rašė apie „mokytoją" — saugumietį Žebrauską. Tikroji to „mokytojo" pavardė ne Žebrauskas, bet Zajančauskas.
