Veisiejai

1976.11.16 d. Veisiejų vid. mokyklos direktorius Stabingis, inspektorius Ditkus ir mokyt. Klimčiauskas „areštavo" Veisiejų vid. mokyklos mokinius, dalyvavusius tą dieną šv. Mišiose. „Areštuotieji" buvo verčiami rašyti pasiaiškinimus ir, kaip paprastai tokiais atvejais būna, bauginami, panaudojant visokias šantažo priemones.
 

***

LTSR Generaliniam Prokurorui
Soroka Petras, Petro,
gyv. Lazdijų raj. Veisiejuose,
Dešimtmečio gNr. 5.
 P a r e i š k i m a s

1976 m. vasario 17 d. atvykęs į Veisiejų vid. mokyklą tardytojas Zinkevičius mano sūnų Gintautą, VII kl. mokinį, vertė prisipažinti nebūtus dalykus ir mušė.

Išėjusio iš tardymo kabineto Ginto nepažino net labai gerai jį pažinojusi Vailionienė.

Mano sūnus išbėgęs skubėjo nusižudyti, bet jį pagavo R. Mizaras ir dar kitas mokinys.

Vakare vaikas jautėsi blogai. Buvo iškviesta budinti gydytoja, leido vaistus, bet Gintautas net tris dienas negalėjo eiti į klasę. Gydytoja išrašė pažymėjimą, kuris pristatytas klasės auklėtojai Ragažienei.

Prašau įvykį ištirti.
Veisiejai, 1976.11.21. (Parašas)


LTSR Generaliniam Prokurorui Vilniuje
Veisiejų ir Leipalingio vid. mokyklų mokinių tėvų
P a r e i š k i m a s

Š. m. vasario 16 d. mūsų vaikai dalyvavo mūsų užprašytose šv. Mišiose Šlavantų bažnyčioje. Vaikams grįžus, Veisiejų vid. mokyklos direktorius Stabingis su mokytojais Ditkum ir Klimčiausku jėga sulaikė lipančius iš autobuso vaikus, nusivarė į mokyklą ir, grasindami kažkokiais elektriniais marškiniais, vertė rašyti pasiaiškinimus.

Rytojaus dieną, vasario 17, Zinkevičius, Gylys ir mums nepažįstamas kapitonas pradėjo veikus iš naujo tardyti. Nors vaikai buvo nepilnamečiai, tardymas vyko daugumoje be tėvų. Mokytojai tardymo metu pasirodydavo tik retkarčiais. Kartais būdavo net po parašu reikalaujama slėpti tardytojo pastangas vaikus užverbuoti.

Tardytojai klausinėjo, ką vaikai sakę kunigui per išpažintį. Visaip grasinami, apgaudinėjami ir gąsdinami vaikai buvo verčiami melagingai liudyti tai, ko visiškai nebuvo: esą Šlavantų klebonas pamoksle kalbėjęs apie buržuazinės Lietuvos nepriklausomybės šventę, įterpdamas šūkius: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!" ir pan. Keturiolikametis Gintautas Soroka tardymo metu buvo mušamas. Nenuostabu, kad po 4-5 vai. be pertraukos tokiu tardymu kankinami vaikai kai kurie nesąmoningai rašė ir pasirašė tai, ką diktavo mokytojai, o po to pergyveno baisų nervų sukrėtimą, keletą dienų negalėjo mokytis, naktimis miegoti.

G. Sorokai įvyko psichinis šokas. Paleistas iš tardymo kabineto, jis išsiveržė iš motinos rankų ir bėgo nusižudyti. Jį sulaikė kiti mokiniai. Į namus buvo iškviestas gydytojas. Nežiūrint suteiktos medicininės pagalbos, vaikas tris dienas sirgo ir negalėjo lankyti mokyklos.

Mes, nukentėjusių ir grubiai pažemintų mokinių tėvai, griežčiausiai protestuojame prieš tokį sąžinės laisvės ir LTSR BK 187 straipsnio pažeidimą.
Veisiejai, 1976.III.6.

***

Kapsukas

1975 metais Kapsuko vid. mokyklos mok. L. Žilinskaitė klasėje pametė lapelį su Viešpaties malda. Jį radusi mok. I. Jasinskaitė atidavė klasės vadovei Skroblienei. Vadovė paklausė Žilinskaitės, ar tikrai jos ranka rašytas lapelis. Mokinė prisipažino. Mokytoja Skroblienė pavadino mergaitę parazituojančiu gyvuliu ir liepė rytojaus dieną be motinos nepasirodyti mokykloje.

Atėjusią motiną mokytoja pradėjo tardyti, ar tikrai jos dukros raštas, ar ji neverčianti dukros kas dieną eiti į bažnyčią ir t.t.

— Taip, tai rašyta mano dukros. O į bažnyčią eiti aš jos neverčiu — ji pat eina ir dar dalyvauja bažnytiniame chore, — ramiai atsakė motina.

— Palikite ją namuose, — patarė vadovė. — Tegul namuose tuo laiku tvarko kambarius. Aš taip pat jai liepsiu neiti į bažnyčią.

— Šito nebus. Aš negaliu tylėti, kai iš vaikų sielų išplėšiamas Dievas, — pasipriešino Žilinskienė.

Energingos motinos protesto vengdama, vadovė nustojo mok. Žilinskaitę persekioti.

***

Pašušvys

1975.X.24 laidotuvių metu iš Pašušvio bažnyčios buvo išvaryti vaikai. Iš bažnyčios juos išvijo Pašušvio aštuonmetės mokyklos direktorė Jadvyga Baltraitienė. Tai tikintys vaikai; kai kurie iš jų 1975 m. vasarą priėmė Pirmąją Komuniją. Pašušvio bažnyčios administratorius kun. Jonas Vaicekauskas raštu apie tai pranešė Radviliškio rajono vykdomjo komiteto pirmininko pavaduotojui Krikštanui, bet atsakymo negavo.

1975 m. spalio 26 dieną į kun. Vaicekauską kreipėsi grupė motinų, kurios skundėsi, kad iš Pašušvio mokyklos jų vaikai grįžta užverktomis akimis, nes mokyklos direktorė Baltraitienė ir kiti mokytojai vaikus nuolatos terorizuoja, jiems draudžia dalyvauti bažnyčioje pamaldose.

1975 m. lapkričio 23 d. Ona Vedeckienė iš Balandiškių kaimo, skundėsi kun. J. Vaicekauskui, kad ją išsikvietusi Pašušvio mokyklos direktoriė įspėjo: jei jos sūnus Sigitas eisiąs į bažnyčią, mokysiąs groti vargonais, jei jam bus sumažintas elgesio pažymys, gaus blogą charakteristiką — jis neįstosiąs į jokią mokyklą. O. Vedeckienė yra gausios šeimos pavyzdinga motina. Mokyklos direktorė ją taip pribaugino, jog po to moteris sirgo dvi dienas.

Mokyklos direktorė grasina tikintiesiems dėsianti visas pastangas, kad kun. J. Vaicekauskui būtų uždrausta laikyti pamaldas Pašušvio bažnyčioje.

1976 m. sausio 5 d. kun. J. Vaicekauskas nuvyko pas Radviliškio rajono pirmininko pavaduot. Krikštaną. Pasiteiravus, kodėl nėra atsakymo į anksčiau išsiųstą pareiškimą, Krikštanas atsakęs, kad Pašušvio mokyklos direktorė, išvarydama vaikus iš bažnyčios, pasielgė teisingai. Vaikams eiti į bažnyčią draudžiama. Pirmininko pavaduotojas įspėjo kun. Vaicekauską netrukdyti mokytojoms auklėti vaikus ateistiškai.

***

Židikai

1975.1.2 Židikų bažnyčioje vyko. K. Šulckienės laidotuvių pamaldos. Bažnyčioje buvo velionės anūkė ir dar apie 20 kitų mokinių. Prieš pamaldas mokytojas Dotka išprašė mokinius iš bažnyčios. Kai kurie mokiniai užlipo prie vargonų, tačiau ir čia juos surado ir išvarė iš bažnyčios.

Priverstinio ateistinio auklėjimo rezultatai Židikuose yra labai liūdni.

Židikų vid. mokyklos IX kl. mokinys Bučys 1975 m. rugsėjo mėn. pavogė motociklą. Kitas VII klasės mokinys išniekino savo jaunesnę sesutę ir po to ją nužudė.

Ar kalti tie jaunuoliai? Taip. Bet ar ne kaltesni tie, kurie prievarta juos auklėja be Dievo?

***

Radviliškis

1975 m. lapkričio mėn. Į Radviliškio bažnyčios chorą atėjo kelios vid. mokyklos mokinės. Apie tai sužinojo mokyklų vadovybė. Valsiūnienės vardo vid. mokyklos mokslo dalies vedėjas Venclova, pionierių vadovė Mackevičienė, klasės auklėtoja Žukauskaitė pasikvietė VII klasės mok. Ireną Kauneckaitę klausinėjo, kodėl ji einanti į bažnyčią, giedanti chore ir t.t. Mokytojai siūlėsi mergaitę nuvesti į šokius, į kiną ir į kitas pramogas, kad tik neitų į bažnyčią.

Radviliškio II-sios vid. mokyklos VIII kl. mokinę Oną Poškaitę pasikvietė auklėtoja Monkienė ir teiravosi apie bažnyčios ir choro lankymą. Mokinė neišsigynė ir drąsiai atsakinėjo. Ir ją auklėtoja žadėjo vesti į kiną ir į šokius.

Radviliškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Krikštanas išsikvietė Radviliškio kleboną kun. J. Vaičelionį dėl moksleivių, lankančių bažnytinį chorą.

***

Šiauliai

1976.111.18 po gaisro Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje susirinko būrelis tikinčiųjų padėti sutvarkyti nesudegusį didįjį altorių. Čia pat buvo taip pat viena parapijietė su savo 12 metų dukrele. Tuo metu apžiūrėti bažnyčios atėjo Šiaulių m. vykdomojo komiteto sudaryta komisija, kurioje dalyvavo pirmininko pavaduotoja Stulgienė. Pamačiusi besidarbuojančią mergaitę, pavaduotoja Stulgienė liepė mergaitės motinai ją išvesti, motyvuodama, kad vaikams čia būti yra pavojinga. Motina jokio pavojaus nematė ir duoto nurodymo neišpildė. Tuomet pirmininko pavaduotoja įsakė klebonui,kad šis išvarytų mergaitę, nes mokiniai neturį teisės būti bažnyčioje.

***

Gruzdžiai

Gruzdžių vid. mokyklos VIIc klasėje 1975.VI.14 auklėtoja Agulian liepė mokiniams, lankantiems bažnyčią, atsistoti. Į klausimą, kodėl eina į bažnyčią, mokiniai atsakė, kad mamos liepiančios. Klasės auklėtoja Agulian patarė mamų neklausyti.


Šakyna

Šakynos aštuonmetės mokyklos direktorė Ubavičienė uoliai darbuojasi, norėdama katalikų vaikus padaryti ateistais. 1975 m. mokslo metų pradžioje direktorė pasikvietė iš rajono dvi lektores ir sukvietė į mokyklą vaikų tėvus. Paskaitininkės sakė mokančios daryti stebuklus — kad žvakės pačios užsidegtų, tik neturinčios nei žvakių, nei kitų priemonių tam „stebuklui" padaryti. Pasitenkino tik pakartodamos nuvalkiotus ateistų šmeižtus Bažnyčios ir kunigų adresu.

***

Žarėnai — Latveliai

1975.XI.14 Žarėnų — Latvelių aštuonmetėje mokykloje VI klasės auklėtoja Statkienė išbarė einančius į bažnyčią mokinius. Auklėtoja labiausiai terorizavo uoliausią bažnyčios lankytoją Loretą Leonaitytę.

***

Nedzingė

VIa klasės auklėtoja Juravičienė grasino mokiniams, kad bus išvardytos pavardės tų mokinių, kurie eis giedoti į bažnytinį chorą.

VII klasės auklėtojas Pigaga reikalavo, kad mok. Lukšys pieštų ateistine tematika. Mokiniui atsisakius piešti, iš jo buvo tyčiojamasi ir jam grasinama.

***

Tikinčiosios mokinės laiškas „LKB Kronikai"

Kai buvau 4 klasėje, nuo pat mokslo metų pradžios auklėtojas mane labai vertė stoti į pionierius. Visi 4 klasės mokiniai turėjo būti pionieriais. O aš vis nestojau. Auklėtojas pasakė, — jeigu ne šiais metais, tai kitais aš vis vien turėsianti stoti. Jei nestosiu, gąsdino mažinsią pažymius ir visokiais kitokiais nemalonumais. Aišku, taip ir buvo. Kai kurie mokytojai nuolat man mažindavo pažymius.

Auklėtojas dažnai matydavo mane einant vakarais į bažnyčią. Kartą jis manęs paklausė, kur aš kiekvieną vakarą einanti. Atsakiau, kad einu į bažnyčią.

Po to auklėtojas kiekviena proga man pabrėždavo: „Tu baik vieną kartą vaikščiojus į bažnyčią!"

Klasėje buvo išdalytos anketos su tokiais klausimais: „Ar eini į bažnyčią? Iš kur atsirado žmonės: iš beždžionės ar Dievas sutvėrė? Kas verčia eiti į bažnyčią? Ar švenčiate religines šventes? Ar Bažnyčia daro gera ar bloga? Į anketos klausimus atsakiau: „einu į bažnyčią. Žmogų sutvėrė Dievas. Į bažnyčią einu savo noru. Religines šventes švenčiame. Bažnyčia daro tiktai gera".

Kartą auklėtojas išsikvietė mane ir sako: „Žinau, kad eini į bažnyčią. Nu ir eik! Tik kai ateis komisija ir jei paklaus, ar eini, ar tiki, tai sakyk, kad neinu, kad netikiu". — Namuose tėvai patarė Dievo niekada neišsižadėti, neišsiginti.

Klasėje nuolatos duodavo rašyti ateistinius rašinėlius.

Taip iki mokslo metų pabaigos klasės auklėtojas mane kankino už tikėjimą.

 ***