Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Apaštališkajam Administratoriui
Vysk. L. Poviloniui
Jūsų Ekscelencija,
Šių metų kovo 10 d. Šlavantų klebonas kun. J. Zdebskis Vilniuje buvo milicijos organų sulaikytas ir, pasitelkus medicinos darbuotojų komisiją, apkaltintas esą girtas vairavęs automašiną. Kadangi J. Zdebskis yra visur žinomas kaip griežtas abstinentas ir kovotojas su girtavimu, šiame įvykyje tegalima įžiūrėti tik gerai apgalvotą pasikėsinimą prieš kunigo autoritetą. Niekas negali užtikrinti, kad, pavykus šiam bandymui, kuris nors iš mūsų nebūsime panašiai apkaltinti vagyste, ištvirkavimu ar kitokiais nusikaltimais.
Mes, kaimyninių parapijų kunigai, prašome Jūsų Ekselenciją į šį įvykį reaguoti, kad pažeistas kunigo autoritetas būtų atstatytas.
Pasirašė 5 Lazdijų dekanato kunigai
* * *
LTSR Saugumo Komiteto Viršininkui
Šlavantų parapijos (Lazdijų raj.) tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
1976.III.10 Vilniaus mieste VAI darbuotojas Jurevič sulaikė mūsų parapijos kunigą Juozą Zdebskį, vairuojantį automašiną ir pareiškė, kad jis esąs girtas. Pareikalavo vykti į psichiatrinę ligoninę nustatyti girtumo laipsnį.
Minėtoje įstaigoje, nepadarius kraujo analizės, nežiūrint, kad kunigas pats reikalavo padaryti kraujo analizę, buvo nustatytas aktas, pripažįstąs girtumą. VAI atėmė vairuotojo pažymėjimą, rajoninis laikraštis įdėjo žinutę, kad kunigas sulaikytas Vilniuje girtas vairavęs automašiną.
Mes, Šlavantų parapijos tikintieji, žinome, kad mūsų kunigas visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų. Tai patvirtina ir važiavę su juo trys žmonės, į kurių liudijimą įvykio metu buvo visiškai nekreipiamas dėmesys.
Šitoks grubus kunigo įžeidimas įžeidžia ir mus, tikinčiuosius. Nejaugi šitokiomis priemonėmis vykdoma ateistinė propaganda? Todėl mes reikalaujame VAI ir psichiatrinės ligoninės darbuotojų nesąžiningumą ištirti ir pasėkas atitaisyti — grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Prašome atsakyti, kas buvo suinteresuotas, kad VAI ir medicinos darbuotojai taip nesąžiningai piktnaudotų savo tarnybinę padėtį?
Atsakyti prašome pačiam kunigui Zdebskiui (Šlavantai, Lazdijų raj.)
308 parašai
Šlavantai,
1976.V.19.
* * *
LTSR Prokuratūra
Vilnius, Gogolio 4
1976.04.05. Nr. 2/1541
Juozui Zdebskiui,
Lazdijų raj. Šlavantų km.
Patikrinus Jūsų pareiškime keliamas aplinkybes, nustatyta, jog Jūs 1976 m. kovo 10 d. vairavote automašiną būdamas neblaivus: apie tai liudija medicinos apžiūros girtumo laipsniui nustatyti aktas. Akte rašoma, jog apžiūros metu nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Esant šioms aplinkybėms, Jūs visiškai pagrįstai esate nubaustas 30 rub. bauda su vairavimo teisių atėmimu 18 mėn.
Protestuoti Lazdijų rajono vidaus reikalų skyriaus viršininko nutarimą dėl Jūsų nubaudimo administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, prokuratūra neranda pagrindo.
Bendrosios priežiūros skyriaus
prokuroras (pas.) V. Matkevičius
* * *
TSRS Generaliniam Prokurorui Maskva
Kun. Zdebskio Juozo, s. Vinco,
gyv. Lietuvos TSR, Lazdijų raj.,
Šlavantuose,
P a r e i š k i m a s
Noriu pranešti Jūsų žiniai apie KGB organų, tarpininkaujant autoinspekcijos ir Vilniaus m. psichiatrinės ligoninės darbuotojams, įvykdytą prieš mane įžūlią provokaciją.
š.m. kovo 10 d. su savo mašina „Žiguli" LLG 77-21 vežiau ligonę Zabelę Medonaitę ir ją lydintį tėvą Medoną (jie abu yra mano parapiečiai, o aš — Katalikų Bažnyčios kunigas). Su mumis taip pat važiavo pil. Jonas Stašaitis, gyvenantis Vilniuje — Salininkuose, Vilnius 7.
Vilniuje apie 10 vai. ryto mane sulaikė VAI darbuotojas Jurevič ir pareiškė, kad aš esąs girtas. Tuo tarpu mano vyskupijos kunigai ir visi mano parapiečiai žino, kad aš esu absoliutus abstinentas. Psichiatrinėje ligoninėje (Vasaros g.) gydytoja, nedarydama kraujo analizės, nors aš primygtinai to reikalavau, surašė aktą, patvirtindama lengvą girtumo laipsnį. šio nesąžiningo tyrimo rezultatas — 30 rub. bauda ir vairuotojo teisių atėmimas 18 mėnesių. Be to, rajoninis laikraštis atspausdino straipsnį, kuriame rašoma, kad aš neatsilaikęs stiklelio traukai, ir tuo jie parodė savo piktą valią. Tuo pačiu jie pažemino tarybinę valdžią ir tarybinį laikraštį.
Prašau įsikišti į šį liūdnai išgarsėjusį reikalą ir grąžinti man vairuotojo teises, kurios man yra gyvybingai reikalingos kasdieniniame kunigo darbe.
1976.IV.23. Kun. J. Zdebskis
* * *
LTSR Ministrų Tarybai
Nuorašas: Jo Ekscelencijai Vysk. L. Poviloniui
Šių metų kovo 10 d. Vilniaus mieste buvo sulaikytas kun. J. Zdebskio vairuojama automašina „Žiguli". Mašiną vairavęs autoinspektorius, apkaltinęs vairuotoją girtumu, nusivežė jį į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.
Ligoninėje buvo suvaidintas iš anksto paruoštas spektaklio pirmasis veiksmas, t.y. iš pulso ritmo nustatytas girtumo laipsnis. Kunigo Juozo vairuotojo pažymėjimo atėmimu baigėsi antrasis šio spektaklio veiksmas.
Trečiasis spektaklio veiksmas prasidės po 18 mėnesių, kai kun. Juozas mėgins susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.
Noriu keletą žodžių pasakyti apie kunigą Juozą Zdebskį, kurio vardas gerai žinomas ne vien krikščionims, bet ir ateistams. Man teko lankytis Šlavantuose, kalbėtis su šios parapijos tikinčiaisiais. Visi su pagarba kalba apie savo kleboną. Kaip tikras tėvas, jis neatstumia nė vieno, kuris pas jį kreipiasi. Net tą nelaimingą kovo 10 d. rytą nukentėjo vykdydamas artimo meilės įstatymą — veždamas į Vilnių savo parapietę — invalidę. Jo visas gyvenimas — tai kovos už krikščionybės idealą ir gerų darbų pynė. Neturiu noro prie šio klausimo sustoti. Trumpai tariant: tikinčiųjų mylimas, o ateistų pasmerktas ir apjuodintas.
Noriu atkreipti dėmesį į šio spektaklio rengėjų nelogiškumą. Nuo Šlavantų iki Vilniaus mažiausiai 3 valandų kelionė. Išeina taip, kaip toje pasakoje — iš lovos išsirito ir prisigėrė. Bet kalba eina apie žmogų, kurio niekas niekada nematė girto. Sulaikymo metu buvo liudininkai, kurie tvirtino, kad nei iš vakaro nei rytą nei kelionėje kunigas Juozas degtinės net nebuvo matęs.
Versija, kuriai niekas negali patikėti. Netiki ja ir šio spektaklio rengėjai, nes kaip kitaip paaiškinti atsisakymą paimti kraują ištyrimui.
Negi nebuvo galima sugalvoti ką nors gudriau, norint apšmeižti kunigą? Spektaklių pas mus tiek daug, kad jų visų nesurašysi net į jaučio odą...
šv. Kalėdų išvakarėse puošiamos eglutės. Lietuviai Kūčių vakare prie išpuoštos eglutės, valgydami Kūčių plotkeles, pamiršta vieni kitiems padarytas skriaudas. Kūčios — tai šeimos susitaikymo šventė. Pavaikščiokite tą vakarą po miesto gatves ir pamatysite beveik kiekviename bute papuoštą eglutę. Atrodo, viskas paprasta ir gražu, tik aš nesuprantu, kodėl lietuviai Kalėdų eglutę priversti įsigyti įvairiais nelegaliais keliais. Prekystaliuose, tartum pasityčiojimui iš tikinčiųjų, eglutės pasirodo tuomet, kai jos jau nebereikalingos — po šv. Kalėdų.
Nesuprantu, kam reikalingas tas kiekvienais metais pasikartojantis spektaklis, juo labiau, kad iš liaudies Lenkijos galima pamatyti gražiai paruoštą kalėdinę televizijos programą. Mūsų „mokslinė pasaulėžiūra" bijo kelias dienas anksčiau įžiebtos eglutės lemputės.
Arba vėl — ką ateizmui duoda dažnai niokojamas Kryžių kalnas? Tikriausiai išryškina jų misiją, nes niekas nėra girdėjęs, kad ateistai išniekintų velnio atvaizdą. Priešingai, šiam liaudies menui ateistai jaučia ypatingą pagarbą.
Neapgaudinėkite patys savęs — burbulai, plevėsuojančios varnos, kurios eilinio spektaklio metu buvo iškabintos virš Kauno įgulos bažnyčios kupolų, niekada nevaizduos žemės ir jos palydovų, o tiktai ateistinę neapykantą tikintiesiems. „Bažnyčia nuoširdžiai prisipažįsta, jog visi žmonės, tikintieji ir netikintieji, privalo prisidėti prie šio pasaulio kūrimo, kuriame tenka bendrai gyventi, o šito tikrai negali būti be nuoširdaus ir protingo pokalbio" (II VSN).
Norėčiau, kad šis raginimas būtų visų išgirstas, nes daugelį metų „moksliškai" kultivuotoje dirvoje blogio piktžolės nenyksta, bet daugėja. Jų vaisiai — girtavimas, paleistuvavimas, skyrybos, venerinės ligos, beprotnamiai, nepilnamečių kolonijos, kalėjimai, kaip grybas ėda tautos pamatus. Net negimusių kodinių žudynės tapo sudėtine šeimų planavimo dalimi.
Žvelkime į gyvenimą atviromis akimis ir pamatysime, kad ten, kur nėra nenykstančių vertybių, vien gatvių triukšmas, staklių gaudesys, karvių maurojimas žmogų padaro tuščią, nepajėgų bet kokiam kilniam darbui.
Kunigas Zdebskis, kovodamas dėl krikščionybės idealo, skleisdamas gėrį, jau daug nukentėjo. Jam daromos skriaudos — nauja žaizda tikinčiųjų sieloje.
Prašau LTSR Ministrų Tarybą duoti nurodymus atitinkamoms žinyboms sudrausti spektaklių rengėjus!
Vytautas Vaičiūnas
Kaunas, 1976 m. balandis.
(Laiškas sutrumpintas — Red.)
