1948 m. tarybinė valdžia įsakė prie visų bažnyčių sudaryti iš tikinčiųjų „dvidešimtukus" ir leido jiems pagal valdžios paruoštą „sutartį" išsinuomoti valdžios nusavintas savo bažnyčias. Dvidešimtukui nepasirašius sutarties, buvo grasoma bažnyčią uždaryti. Niekas neabejojo, kad Stalinas tikrai gali šj grasinimą įvykdyti, šalis buvo suterorizuota—žmonės tremiami į Sibirą, kalėjimai ir rūsiai prigrūsti nekaltų žmonių, miestų aikštėse gulėjo išniekintų partizanų kūnai, trečdalis kunigų ėjo Gulago keliais. Visoje Lietuvoje likęs vienas vyskupas Kazimieras Paltarokas, norėdamas išsaugoti kunigus ir tikinčiuosius, priverstinam „sutarties" pasirašymui griežtai nesipriešino.
štai kokia „sutartis" jėga buvo primesta Lietuvos tikintiesiems:
„1. Mes, žemiau pasirašę piliečiai, įsipareigojame saugoti mums perduotą maldos pastatą ir visą prie jo priklausantį turtą ir naudoti tik išimtinai perduoto tikslo paskirčiai. Prisiimame atsakomybę už išlaikymą ir apsaugojimą perduoto mums turto ir už vykdymą visų tų įsipareigojimų, kuriuos mums uždeda ši sutartis.
2. Pastatą mes įsipareigojame panaudoti, taip pat suteikiant galimybę naudotis visiems kitiems tos tikybos asmenims išimtinai religinio kulto reikalui, ir neprileisti atlikinėti religinių apeigų kulto tarnautojams, kurie nėra užregistruoti Religinių Kultų Reikalų Tarybos prie TSRS MT Įgaliotinio Lietuvos TS Respublikai.
3. Mes įsipareigojame daryti viską, kad įteiktas mums turtas nebūtų panaudotas tokiems tikslams, kurie neatitinka 1 ir 2 st. šios sutarties.
4. Mes įsipareigojame iš savo lėšų apmokėti visas išlaidas maldos pastato išlaikymui, o taip pat visas išlaidas, kurios bus reikalingos remontui, apšildymui, apdraudimui, apsaugai, vietos mokesčių apdėjimui ir pan.
5. Mes įsipareigojame laikyti pas save kulto inventoriaus sąrašą, kuriame bus įtraukti aukų ar kitu keliu naujai įgijami kulto aptarnavimo reikalui daiktai, kurie nepriklauso asmens nuosavybei.
6. Mes įsipareigojame ne apeigų laiku suteikti galimybę patikrinti ir apžiūrėti turtą įgaliotiems asmenims miesto Vykdomojo komiteto arba Religinių kultų reikalų tarybos Įgaliotinio.
7. Už pražudymą arba sugadinimą perduoto mums turto mes nešame solidarią atsakomybę padarytų nuostolių atžvilgiu.
8. Priimto turto grąžinimo atveju mes įsipareigojame grąžinti tokį, koks buvo priimtas naudojimui ir apsaugai.
9. Už nesilaikymą taisyklių, kurios nustatytos šioje sutartyje, mes nešame atsakomybę prieš įstatymus, be to, tokiu atveju miesto vykdomasis komitetas turi teisę sutarties galiojimą nutraukti.
10. Tuo atsitikimu, jei rastume reikalingas sutartį nutraukti, mes privalome apie tai raštu pranešti miesto Vykdomajam komitetui. Be to, per savaitę po tokio pareiškimo padavimo, atsakomybė už turto apsaugojimą, numatytą sutartyje, nuo mūsų neatpuola, ir nešame visą atsakomybę dėl sutarties vykdymo. Taipgi įsipareigojame per tą laiką tvarkingai priimtą turtą grąžinti.
11. Kiekvienas iš mūsų, pasirašęs šią sutartį, gali pasitraukti iš skaičiaus dalyvių, paduodant apie tai raštišką pareiškimą apskrities Vykdomajam komitetui, kas tačiau neatpalaiduoja pasitraukusio asmens nuo atsakomybės už padarytus nuostolius maldos pastatui ar kitam priimtam turtui už tą laiką, kuriame įstojantysis buvo turto valdymo dalyvis.
12. Niekas iš mūsų atskirai, o taipgi kartu neturime teisės užginti kam nors iš piliečių, kuris priklauso mūsų tikybos išpažinimui ir kuriam teismo keliu neatimtos teisė, pasirašyti šią sutartį vėliau ir būti pilnateisiu dalyviu turto valdant kartu su visais pasirašiusiais šią sutartį".
Tarybinė propaganda nuolat smerkia kapitalistus, kurie neteisiu keliu pasisavina kitiems priklausančias materialines gėrybes. Ar yra pasaulyje kitas toks kapitalistas, kuris iš žmogaus viską atimtų, o paskui jam priklausančius daiktus išnuomotų, versdamas mokėti mokesčius, pasisavindamas, ką nuomininkas ateityje įsigys ar kas jam bus padovanota, šis nuomininkas toks beteisis, kad visada turi būti pasiruošęs kapitalistui atiduoti visas savo medžiagines gėrybes. Nuomininkas į savo valdas negali įsileisti žmogaus, kuris nepatinka šiam kapitalistui, o jį patį turi visada įsileisti, kad galėtų patikrinti užgrobtuosius daiktus. Tokio kapitalisto ir išnaudotojo nerasi niekur kitur pasaulyje, tik Tarybų Sąjungoje.
Bedieviškoji valdžia giriasi, kad bažnyčias atiduoda tikintiesiems naudotis nemokamai. Bet tai yra melas! Sutarties 4 str. įpareigoja tikinčiuosius mokėti draudimą ir vietos mokesčius, šešiskart daugiau mokėti už elektrą —25 kap. už kilovatą, šie mokesčiai valdžiai sukrauna milžiniškas sumas.
Šioje sutartyje tik nuomininkas įsipareigoja, o „savininkas"—tarybų valdžia—nieko. Tokia vienašališka „sutartis" tikinčiuosius paniekina ir apiplėšia. Tikintieji mielai sudarytų žmonišką dvišalę sutartį, bet tai neįmanoma. Pastaruoju metu valdžia panoro dar griežtesnės „sutarties". Jau penkeri metai, kai valdžia verčia parapijų komitetus pasirašyti naują sutartį. Vieni pasirašė, kiti bando priešintis. Naujos sutarties tekstas nei su bažnytine vadovybe, nei su tikinčiaisiais nebuvo derintas. Labai gaila, kad ir bažnytinė vyriausybė aiškiai nepasipriešino šiai neteisingai ir nežmoniškai sutarčiai. Valdžia, suprasdama savo neteisybę ir bijodama smarkios reakcijos, naujos sutarties pasirašymą nutęsė per daug metų. Valdžia tarsi meškerė gaudo, kas pirmas užkibs: vienus pagąsdina bažnyčios uždarymu, kitus paprasčiausiai apgauna, trečioje vietoje suranda sau palankų kleboną, kuris padeda apiforminti sutarties pasirašymą ir t.t.
Kuo naujoji sutartis skiriasi nuo Stalino laikų sutarties?
„Mes, žemiau pasirašę asmenys, gyvenantieji-
..........sudarą ..........religinębendruomenę, įregistruotą
19... m......mėn. ... d. nustatytąja tvarka, toliau vadinami
„ASMENYS"ir......rajono(miesto)Darbožmonių
deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kuriam atstovauja įgaliotas ......., toliau vadinamas „VYKDOMASIS KOMITETAS", sudarėme šią sutartį:
1. „Vykdomasis komitetas" perduoda, o „asmenys" perima nemokamam naudojimui šį turtą:
a) mūrinį, medinį (pabraukti) kulto pastatą, esantį.....
(adresas) ..... aptvertą mūrine, medine (pabraukti) tvora;
b) kulto turtą pagal pridedamą apyrašą .....
c) gyvenamus pastatus, esančius.... (tikslus adresas)..... turinčius..... kv. metrų naudingo ploto, bei kitus
pastatus (išvardyti).....
d) kitokį turtą (išvardyti).....
2. „Asmenys", pasirašę sutartį, įsipareigoja:
a) prižiūrėti ir saugoti perduotą religinei bendruomenei naudotis kulto pastatą ir kitą turtą;
b) remontuoti kulto pastatą, taip pat iš savo lėšų sumokėti atitinkamus mokesčius—apšildymo, draudimo, apsaugos ir kitas rinkliavas, susijusias su šio turto naudojimu bei priežiūra;
c) padengti nuostolius, padaromus valstybei, sugadinant arba prarandant šį turtą;
d) naudotis kulto pastatu ir kitu turtu tik religinio kulto reikalams;
e) turėti perduoto turto inventoriaus apyrašą (knygą), į kurį įrašyti visus naujai įgijamus (perkamus, paaukojamus, perduodamus iš kitų maldos namų ir pan.) kulto reikmenis, jeigu jie nėra kieno nors asmeninė nuosavybė.
3. „Asmenys" įsipareigoja bet kuriuo laiku, išskyrus religinių apeigų metą, leisti rajono (miesto) vykdomojo komiteto atstovams periodiškai patikrinti ir apžiūrėti turtą, išsiaiškinti, ar teisingai religinė bendruomenė naudojasi jai perduotu turtu, ir gauti žinių, reikalingų kulto tarnautojams ir kitiems asmenims apmokestinti.
4. Ši sutartis gali būti nutraukta:
a) jei tikintieji, besinaudojantieji kulto pastatu, patys nuo jo atsisako;
b) jei religinė bendruomenė nesilaiko sutarties sąlygų;
c) jei nustatytąja tvarka nutarta uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo naudotis buvo leista šia sutartimi.
5.Sutartissudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas laikomas.....Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto byloje, antrasis...... religinės bendruomenės byloje, trečiasis—Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT Įgaliotinio Lietuvos TS Respublikai byloje.
DŽDT vykdomojo komiteto
įgaliotas atstovas (parašas)
„ASMENYS" (pavardė, vardas, tėvo
vardas, adresas, parašas)
Visi atitinkamos tikybos tikintieji turi teisę pasirašyti šią sutartį, kad gauna naudotis kulto pastatą bei turtą, ir po to, kai kulto turtas esti perduotas, ir tuo naujai pasirašiusieji tampa pilnateisiais to turto naudojimosi ir valdymo dalininkais, kaip ir asmenys, pasirašę šią sutartį anksčiau.
Kiekvienas, pasirašęs šią sutartį, turi teisę atsiimti savo parašą, paduodamas tuo reikalu atitinkamą pareiškimą rajono (miesto) DŽDT vykdomajam komitetui. Tačiau tas neatima jo atsakomybės už turto priežiūrą ir saugumą iki to laiko, kada jis padavė nurodytą pareiškimą.
19... m......mėn.....d."
Naujoje sutartyje religinės bendruomenės vykdomasis organas yra įpareigojamas pranešti finansams, kiek kunigas gauna aukų už religinius patarnavimus. Be abejo, valdžia siekia Lietuvoje įvesti tokią tvarką, kuri jau įvesta visoje Rusijoje. Pvz., tėvai, norėdami pakrikštyti kūdikį, kreipiasi ne pas dvasininką, bet pas religinės bendruomenės kasininką. Tėvai turi parašyti pareiškimą, kad nori, jog būtų pakrikštytas jų kūdikis, paduoda pasus, surašomi metrikai ir apsimokėjus išduodamas kvitas. Su šiuo kvitu einama pas dvasininką, kuris kūdikį pakrikštija. Valdžiai rūpi ne tik kunigo pajamos, bet ir kas naudojasi religiniais patarnavimais. Ar liks paslaptimi žmonių sąžinės reikalai, jei juos reikės atskleisti visokiems kasininkams, pirmininkams, į kurių vietas ateistinė valdžia stengiasi pravesti sau palankius žmones. 1976 m. liepos 28 d. ATP įsako 14 str. vykdomajam komitetui suteikia galimybę pašalinti iš religinės bendruomenės sudėties bet kurį valdžiai nepageidaujamą asmenį.
Versdama tikinčiuosius pasirašyti naują sutartį, valdžia juos įpareigoja sutikti, kad „nustatyta tvarka" gali būti bažnyčia uždaryta. Ta „nustatyta tvarka" tai nežinomos ir net būsimos sąlygos, kurias padiktuos tarybinė valdžia. Kas žino, kad už kelių metų pas mus tarybinė valdžia nevers, kaip Baltarusijoje, pastatyti prie bažnyčių durų religinės bendruomenės atstovų, kad neleistų į bažnyčią moksleivių ir jaunimo iki 18 metų, nes kitaip „nustatyta tvarka" gali būti uždaryta bažnyčia. Vertimas pasirašyti tokią sutartį tolygu vertimui užsinerti sau ant kaklo virvę.
Pagal naują sutartį ir naują ATP įsaką, tikintieji bažnyčios uždarymo proga privalo valdžiai atiduoti viską, net šventus liturginius indus, kurie gali būti panaudoti ateistiniuose muziejuose ar kitiems profaniniams tikslams. Ar galima dar labiau įžeisti ir pažeminti tikinčiuosius?
Kadaise valdžia prievarta vertė žmones stoti į kolūkius, prievarta trėmė į Sibirą, o buvo apiforminta, kad lietuviai laisvai būrėsi į kolūkius, savo noru važiavo į Krasnojarskio kraštą. Taip lygiai „laisvai" dabar dvidešimtukai pasirašo šią nežmonišką „sutartį". Taigi Helsinkio nutarimai Tarybų Sąjungoje lieka tik veidmainiška raide.
* * *
