Sasnava
LTSR Vidaus reikalų Ministrui
pil. Valaitytės Bronislavos, Jeronimo,
gyv. Sasnavoje, Kapsuko rajone,
P a r e i š k i m a s
1976 m. gruodžio 17 d. Lazdijuose mane sulaikė milicija ir smulkiai iškrėtė. Savo 1977.1.27 raštu Nr. 2/13-V-18 LTSR VRM kadrų skyrius man pranešė, kad kratos pareikalavo šalia manęs sėdėjusi moteris, kuri pasiskundė Veisėjų m. DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininkui Vaikšnorui esą jai dingęs rankinukas su pinigais ir vagyste įtarianti mane. Tai buvo piktas melas ir šmeižtas, nes tą dieną šalia manęs autobuse sėdėjusi moteris su jokiu nusiskundimu niekur nesikreipė.
1977 m. vasario 1 d. pasiunčiau pirmininkui A. Vaikšnorui pareiškimą, prašydama nurodyti šmeižikės pavardę ir adresą, kad galėčiau ją perduoti teismui, bet jis iki šiol man nieko neatsakė. Nors nesinori tikėti, kad visas šitas šmeižtas yra išgalvotas paties A. Vaikšnoro, man rodos, kad atsakingas tarybinis darbuotojas neturi teisės slėpti šmeižikus.
Prašau išreikalauti, kad Veisiejų DŽDT Vykd. komiteto pirmininkas A. Vaikšnoras praneštų šmeižikės pavardę ir adresą.
B. Valaitytė
Sasnava, 1977.III.12.
* * *
Į šį pareiškimą B. Valaitytė gavo iš Vidaus reikalų ministerijos skyriaus viršininko pavaduotojo Z. Kalino 1977.III.29 raštu Nr. 2/13-V-7) tokį atsakymą: „Pranešame, kad minimos Jūsų pareiškime pilietės pavardė nenustatyta".
* * *
Biržai
1977 m. kovo 30 d. Biržų tikintieji pasiuntė Panevėžio vyskupui R. Krikščiūnui laišką, kuriame skundžiamasi nuolatiniais vargais dėl vietinių ateistų išpuolių. 1976 m. spalio mėnesį ateistai pavogė iš bažnyčios prieangio menišką krucifiksą ir jį sudaužė. Po kelių dienų kitas nusikaltėlis bažnyčioje supiaustė šv. Jurgio paveikslą. Mokykloje ateistai mokytojai terorizuoja tikinčius vaikus. Prie šventoriaus įrengta aikštė, kurioje keliamas toks triukšmas, kad nebegalima bažnyčioje melstis. Paaugliai tyčiojasi iš besimeldžiančiųjų, apmėto juos akmenimis ir iškeikia, šitaip yra buvę 1977 m. kovo 25 d. Biržų tikintieji taip pat skundžiasi, kad propagandiste Blekaitienė nuolat „šlykščiausiais prasimanymais ir šmeižtais juodina kunigus ir visus tikinčiuosius". Laišką pasirašė 50 biržiečių. .
* * *
Molėtai
Mindūnų aštuonmetės mokyklos mokyt. Albertas Skebas 1975 m. kovo 28 d., atėjęs į Kaminsko motinos laidotuves Paužuolių kaime, atsiklaupė ir pasimeldė.
Netrukus mokyt. A. Skebas buvo atleistas iš mokytojo pareigų ir turėjo išvykti iš Mindūnų.
* * *
Kirdeikiai
(Utenos rajonas). 1976 m. lapkričio mėn. Kirdeikių bažnyčioje ėmė tarnauti prie šv. Mišių Rimas Kavarskas ir Vidas Buivydis, Kirdeikių vid. mokyklos VI klasės mokiniai. Mokyklos direktorė V. Rastenienė išsikvietė abu mokinius ir juos klausinėjo, kas juos kvietė patarnauti pamaldoms, kaip jiems atsilyginama už patarnavimą: pinigais ar saldainiais? Direktorė įspėjo mokinių motinas, kad neleistų vaikų tarnauti šv. Mišioms, pagrasindama, kad, priešingu atveju, vaikams bus mažinamas elgesio pažymys ir kitų dėstomųjų dalykų, o Kavarskienę laukia atleidimas iš darbo (mokyklos internate dirba valytoja).
Gruodžio 5 d. į mokyklą atvyko Utenos rajono pirmininko pavaduotojas Labanauskas ir atstovas iš švietimo skyriaus. Posėdyje buvo svarstomas šv. Mišioms tarnaujančių mokinių ir klebono elgesys. Kadangi R. Kavarsko ir V. Buivydžio tėvai į mokyklą neatėjo, tai Labanauskas nuvyko pas juos pats ir pareiškė, kad vaikų tarnavimas iki Naujųjų Metų baigtųsi, o jei ne, tai po N. Metų bus vykdomi direktorės grasinimai.
Gruodžio 24 d., neatsižvelgiant, kad Kūčiose kunigai turi daug rūpesčių ir darbo, klebonas buvo iškviestas į rajoną. Jam buvo paaiškinta, kad bažnyčia neturinti teisės trukdyti vaikams susidaryti teisingą materialistinę pasaulėžiūrą, kol jie nėra sulaukę 18 metų ir dar negali religijos kritiškai įvertinti. „Pasitenkink seniais, o prie vaikų nagų nekišk",—baigė savo įspėjimą Labanauskas. Kun. P. Kražauskas atsakė: „O kodėl jūs patys taip nedarote? Kodėl nelaukiate, kol vaikai sulauks 18 metų, bet tuoj pat įrašote į spaliukus, pionierius ir jiems brukate ateizmą, kurio jie nesupranta ir nepajėgia kritiškai įvertinti?"
R. Kavarskas ir V. Buivydis ir po Naujųjų Metų tarnavo bažnyčioje. Tuoj pat buvo pradėtos vykdyti jiems represijos:buvo mažinami elgesioiratskirų dalykų pažymiai, o iš Vido Buividžio pareikalauta, kad pats išstotų iš pionierių organizacijos, nes tariamai sulaužęs pažadą.
* * *
Vilnius
1976 m. spalio mėnesį suimtas Vladas Lapienis iki šiol tebėra KGB tardymo izoliatoriuje (Vilnius, Lenino pr. 40). Jo sveikata bloga, teismo greitai nesitiki ir prašo neimti advokato, kuris jam nieko nepadėsiąs.
Tame pačiame saugumo kalėjime kalinama ir Ona Pranckūnaitė, kurios sveikata taip pat labai bloga.
* * *
Varėna
1977 m. kovo 22 d. į Varėną buvo sukviesti rajono kunigai (atvyko vos trys) ir įspėti, kad nemokytų vaikų tikėjimo tiesų ir neragintų eiti į bažnyčią.
1977 m. kovo 23 d. Nedingės apylinkės pirmininkas Baliukonis, lydimas Varėnos rajono Vidaus kadrų skyriaus milicininko, tikrino Nedingės bažnyčią.
* * *
Kabeliai
1977 m. vasario mėnesį Varėnos rajono Kabelių tarybinio ūkio darbuotoja Birutė Kibirkštienė buvo raginama stoti į partiją. Atsisakė. Netrukus ūkio partinės organizacijos sekretorius Viktoras Ščerbakovas jai pasakė: „Pasirink—arba bažnyčią, arba darbą". Ir apkaltino aplaidumu darbe — esą iš jos kaltės daug krinta ančiukų. Visai neseniai tas pats Ščerbakovas jai, kaip pavyzdingai darbuotojai, siūlė stoti į partiją...
* * *
Perloja
1977 m. balandžio 18 d. vakarą prie Perlojos klebonijos stovėjo šios parapijos klebono Kazimiero Žilio automašina. Apie 21 val. buvo išmuštas mašinos langas ir padaryta krata. Patikrintas portfelis. Visi daiktai ir knygos paliktos.
Vasario 22 d. kun. K. Žilys buvo tardomas Vilniaus KGB būstinėje. Tardymas sukosi apie Vladą Lapienj. Saugumiečiai apgailestavo, kad nepadarę pas kun. K. Žilį kratos, kai pas į j buvo užvažiavęs VI. Lapienis.
* * *
Kaunas
Permės lagerio VS-389/36 viršininkas A.G. Žuravkov 1977 m. kovo 11 d. pranešė Aldonai Pluirienei, kad jos vyrui Petrui Plunpai-Pluirai „už režimo pažeidimą" atimta teisė gauti trumpalaikį pasimatymą.
* * *
Pociūnėliai (Radviliškio raj.)
„Tiesos" kolūkio pirmininkas Meilius, sužinojęs, kad Vatikano radijas paskelbė apie jo nusikalstamą elgesį su kolūkiečiais, tardo žmones, kas perdavė žinias, ir jiems visaip grasina.
Keletai kolūkiečių—K. Vainauskui, Kavaliūnui ir kitiems, kurie ne visais sekmadieniais eidavo dirbti, nedavė teisės pirkti iš kolūkio javų. Kitiems, kurie, pirmininko manymu, yra geri, leido pirkti po 200 kg. miežių. Kolūkiečiui tai didelė parama.
Žmonės bijo pirmininko ir tyliai kalbasi, kada baigsis jo savivaliavimas, ir nežino, kur ieškoti teisybės. Visi prisimena, kai prieš keletą metų buvo nuvežę skundą į Maskvą, o paskui tas skundas sugrįžo pas pirmininką. Dėl to jiems teko daug nukentėti. Pirmininkas Meilus drąsus, nes jo artimiausias draugas buvo M. Šumauskas, kuris jam leisdavo su kolūkiečiais elgtis kaip su savo baudžiauninkais.
Slabadai
1977 m. kovo 23 d. Vilkaviškio raj. „Pergalės" laikraščio korespondentė Birutė Pavilionienė, prisistatydama slabadienčiams vilniške korespondente, klausinėjo žmones apie Slabadų koplyčią: ar niekas iš valdžios atstovų netrukdo lankyti koplyčios. Ypač klausinėjo tuos, kurie įeina į bažnytinį komitetą. Panašiai melagingai „Pergalės" korespondentė prisistatė ir Arminų vidurinės mokyklos mokinei J. Bušauskaitei. Tikintieji skundėsi, kad valdžia atėmė butą ir atvykęs kunigas neturi kur užeiti persirengti.
* * *
Arminai
1977 m. kovo 21 d. Arminų vidurinėje mokykloje Vilkaviškio švietimo skyriaus atstovės užsipuolė VI kl. mokinį Ričardą Radzevičių, kodėl tas patarnaująs šv. Mišioms. Mokinukas sakė, kad ir toliau lankysiąs bažnyčią o patarnauti Mišioms jam esanti garbė. Viena iš mokytojų žadėjo ateiti į bažnyčią ir nuvaryti berniuką nuo altoriaus.
Arminų mokyklos mokiniai pradeda drąsiau eiti į bažnyčią. Nemažas jų būrys aktyviai dalyvauja procesijose ir kt. religinėse apeigose.
* * *
1977 m. balandžio 3 ir 10 dienomis Arminų vidurinės mokyklos mokytojos Jūratė Pėveraitienė ir Kazimiera Kačergiūtė, nepaisydamos tikinčiųjų pasipiktinimo, viešai Didvydžių bažnyčioje užsirašinėjo esančius mokinius. Arminų pradinėje mokykloje ypač neturi ramybės dėl bažnyčią lankančių mokinių sena ateiste mokytoja Aldona Matijošaitienė, kuri ir pati seka mokinius, ir kitus mokytojus organizuoja panašiai daryti.
* * *
1977 balandžio 4 ir 5 dienomis Arminų vidurinėje mokykloje direktorė S. Mikelaitienė visokiais būdais vertė 11 kl. mokinę J. Bušauskaitę stoti į komjaunimą. Grasino, kad mokinė be komjaunimo neįstosianti niekur mokytis. Direktorės Mikolaitienės teigimu, mokiniai ne komjaunuoliai neturį teisės, baigę vidurinę mokyklą, mokytis toliau. Vienuoliktoke kategoriškai pareiškė, kad į komjaunimą nestosianti todėl, kad esanti tikinti ir norinti lankyti bažnyčią.
* * *
Slabadai
1976 m. nuo pirmojo Advento sekmadienio Slabadų koplyčioje buvo pradėtos laikyti pamaldos. Žmonės su džiaugsmu rinkosi į savo kuklią, bet mielą šventovę. Tikinčiųjų džiaugsmas vietiniams ateistams kėlė neapykantą. Tarybinio ūkio Slabadų skyriaus vedėjas, buvęs stribas, Julius Strimaitis išsitarė net šitaip: „Aš juos iššaudysiu atėjęs į bažnyčią".
1976 m. gruodžio 16 d. Vilkaviškio raj. pirmininko pavaduotojas J. Urbonas, nors buvo žodžiu leidęs Slabadų koplyčioje laikyti pamaldas, barė parapijos atstovus, kad laikomos pamaldos, ir sakė, kad parapijos vykdomojo komiteto netvirtinsią, o bažnyčią užkalsią. Pavaduotojas reikalavo, kad kiekvieną kartą, kai Slabaduose norėsią pamaldų, parašyti rajono valdžiai pareiškimą.
1977 m. sausio 5 d. į Religijų reikalų tarybą Vilniuje nuvyko Slabadų parapijos keturi atstovai: Ona Bušauskienė, Antanas Lukšys, Pranė Butkėraitienė ir Valė Katkevičienė. Jie reikalavo patvirtinti parapijos vykdomąjį komitetą. Atvykusieji skundėsi, kad pavaduotojas J. Urbonas juos labai varginąs ir trukdąs pamaldas, pvz., išvejąs iš kabineto žmones, atvežusius prašymą leisti laikyti pamaldas. Religijų reikalų tarybos atstovai: K. Tumėnas ir Raslanas aiškino, kad jie per rajono valdžią ištirsią, ar pakanka žmonių, kad būtų patvirtintas organas ir atidaryta koplyčia. Slabadiečiai tuoj pat pateikė ilgą sąrašą pasirašiusiųjų, kurie pareiškė norą melstis Slabadų koplyčioje. Žmonės aiškino, kad jiems esą toli iki veikiančių bažnyčių, nes greta esančios Žvirgždaičių ir Žaliosios parapijos yra uždarytos. Pareigūnai bandė tikinčiuosius įtikinti, kad atidarius bažnyčią reikėsią mokėti draudimą, didelius mokesčius ir būsią sunku ją išlaikyti. Žmonėms primygtinai reikalaujant, K. Tumėnas pareiškė paliekąs Slabadų koplyčią bandomajam laikotarpiui vietinės valdžios priežiūroje.
1977 m. sausio 13 d. slabadiečiai, susirinkę prie savo koplyčios, laukė atvykstant K. Tumėno ir Vilkaviškio raj. komiteto pirm. pavaduotojo J. Urbono, tačiau nesulaukė, nes K. Tumėnas, nors buvo atvykęs į Vilkaviškį, bet į Slabadus nuvykti pabijojo.
1977 vasario 28 Janina Naujokaitienė nuvežė į rajoną pareiškimą, kad leistų Didvydžių klebonui kovo mėnesio sekmadieniais laikyti Slabadų bažnyčioje pamaldas. Rajono pavaduotojas Urbonas leido tik du sekmadienius švęsti, o kitus išbraukė.
—Jūs neturite teisės kiekvieną sekmadienį švęsti,— kalbėjo J. Urbonas.—Yra įsakymas leisti tik du kartus į mėnesį.
—Iš kur tą įsakymą gavote?—paklausė Slabadų atstovai.
—Aš pats įsakau!...
Kovo 1 slabadiečiai vėl nuvyko į Vilnių pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį K. Tumėną ir skundėsi, kad Vilkaviškio rajono pavaduotojas J. Urbonas trukdo pamaldas. Be to, prašė patvirtinti parapijos vykdomąjį komitetą. K. Tumėnas pareiškė, kad organo netvirtins, o sekmadienius—visus galės švęsti. Žmonės prašė parašyti leidimą raštu, bet K. Tumėnas nesutiko.
— Švęskite, kaip šventėte,—ramino K. Tumėnas,—ir niekas jums netrukdys.
Šiuo metu Slabadų tikintieji atsiremontavo koplyčią, ir kiekvieną sekmadienį vykstą pamaldos, tačiau ateitis neaiški, nes parapija taip ir liko oficialiai neužregistruota.
* * *
L i e t u v i, n e p a m i r š k !
P. Plumpa, P. Petronis, N. Sadūnaitė, S. Kovaliovas, O. Pranskūnaitė, V. Lapienis, J. Matulionis neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai tikėti ir gyventi!
* * *
„LKB Kronika" atitaiso
„LKB Kronikos" 26-me numeryje pateko kelios klaidos:
1. Rašoma, kad 1976 kunigystės šventimus gavo 9 klierikai. Iš tikrųjų devyni klierikai šventimus gavo Kauno katedroje, o du Panevėžyje.
2. Eilučių „anei druko, anei rašto"... autorius yra vysk. A. Baranauskas, o ne V. Kudirka.
