Lietuvoje ateistinė propaganda iš viršaus vis labiau aktyvinama. Komunistinio-okupacinio rėžimo aparatas ieško vis naujesnių ir subtilesnių darbo formų. Stengiamasi sudaryti įspūdį, kad ateistinės propagandos fronte nėra jokio spaudimo iš viršaus, kad pati ateistinė propaganda yra tik mokslinio charakterio ir vadovaujama marksistine metodologija.
1977-78 mokslo metų pradžioje vidurinių mokyklų direktoriai buvo įpareigoti detaliai išanalizuoti tėvų ir vaikų religinius santykius šeimoje ir už jos ribų. Kad nebūtų jaučiamas administravimas iš aukščiau, mokyklos vadovybė per ateistinę tarybą (tokios tarybos yra kiekvienoje mokykloje; jos susideda iš kelių narių, vadovaujamų direktoriaus statytinio pirmininko) mėgina įgyvendinti duotus nurodymus.
Vykdant nurodymus, reikia nustatyti ne tik šeimas ir mokinius, kurie tiki, bet ir kokiame laipsnyje tiki. Tėvų religingumas gali būti nustatytas klasės vadovo lankymosi metu namuose iš pokalbio su tėvais, pagal religinį atributiką bute ir kt. priemonių pagalba. Su mokiniais turi būti pravesti pokalbiai arba duodamos jiems užpildyti anketos, į kurias įtraukti tokie klausimai (jie gali varijuoti), kurių pagalba turi būti pateiktos žinios apie:
1) tikinčias šeimas,
2) šeimas, kurios skatina savo vaikus lankyti bažnyčią,
3) šeimas, kurios praktiškai netiki, bet lanko bažnyčią iš tradicijos,
4) šeimas, kurių vaikai ne tik lanko bažnyčią, bet yra ir katekizuojami.
5) šeimas, kurių vaikai ne tik lanko bažnyčią, bet ir aktyviai dalyvauja religiniame gyvenime, pvz., patarnauja Mišioms, gieda bažnyčios chore ir t.t.
6) atidžiai išanalizuoti moksleivių bei jų tėvų religingumo laipsnį: praktikuoja religiją iš savo įsitikinimo ar tik iš tradicijos, lanko bažnyčią savo noru ar tėvų skatinamas.
Visa tai turi išryškinti klasių vadovai, kurie verčiami būti šnipais ir dirbti mokytojo asmenybę žeminantį darbą.
* * *
Vilnius
Lietuvos TSR Prokurorui
Nuorašas:
Nuorašas: Lietuvos Visuomeninei grupei Helsinkio nutarimams vykdyti
Vytauto Bogušio, gyv. Vilniuje, Savičiaus 13-8,
Juliaus Sasnausko, gyv. Vilniuje, Garelio 15-15,
Kęstučio Subačiaus, gyv. Vilniuje, Pionierių 6-1,
Audriaus Tučkaus, gyv. Vilniuje, šaltkalvių 68-6
P a r e i š k i m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji, 1976 m. mokėmės Vilniaus A. Vienuolio mokyklos X klasėje. Už bažnyčios lankymą, tautines bei religines pažiūras ir pažintis su buvusiais politkaliniais ne kartą prievarta buvome nuvežti į saugumą ir miliciją ir kitais būdais persekiojami. Saugume mus vertė duoti melagingus parodymus prieš bendrą pažįstamą Viktorą Petkų. Petkų mes pažįstame kaip puikų, didelės erudicijos ir aukštos kultūros žmogų. Saugumiečių jam primetami kaltinimai buvo neteisingi, todėl jų nepatvirtinome.
Mūsų persekiojimas tebesitęsė ir mokykloje. Dažnai buvo prikaišiojama dėl tariamai blogos įtakos kolektyvui. Birželio 17 d. vyko pedagogų tarybos posėdis, kuriame mokyklos direktorius pasiūlė mus pašalinti iš mokyklos.
Šio direktoriaus pasiūlymo pedagogai nepalaikė. Nežiūrint to, iš mokyklos mes buvome pašalinti. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad 43 mokslo draugai pasirašė pareiškimą, kuriuo reikalavo mus į mokyklą sugrąžinti. Todėl mūsų pašalinimą laikome neteisingu.
V. Bogušis, J. Sasnauskas,
K. Subačius, A. Tučkus
Vilnius, 1977.X.27.
***
Šiauliai
1977 m. spalio 6 d. Šiaulių IX vidurinės m-los X kl. auklėtoja Petravičienė liepė pasilikti po pamokų mokinei Daliai Judikavičiūtei kažkokiam „svarbiam reikalui". Prasidėjo pokalbis.
— Tai kaip, Dalia, stosi į komjaunimą ar nestosi?— užklausė auklėtoja.
— Ne.
— Bet žiūrėk, vaikeli, o kaip tu įstosi į aukštąją mokyklą?
— Nejstosiu ir nereikės.
— Kodėl nenori stoti į komjaunimą?
— Esu tikinti ir nestosiu. Komjaunimo nesuderinu su religija.
Toliau auklėtoja pradėjo mokinę kaltinti, kad ji agituojanti kitas mergaites ir todėl klasėje dar yra 10 nekomjaunuolių. Dalia paneigė šį kaltinimą:
— Nejaugi jie neturi savo galvos?
Po ilgo pokalbio auklėtoja Petravičienė parlydėjo mergaitę į namus ir bandė įkalbėti jos motiną, kad Dalia stotų į komjaunimą, tačiau motina pareiškė tikinti Dievą ir jos dukra komjaunuole nebus.
— Tai gal nors vienuoliktoje klasėje įstos?
— Niekada!
Visose Lietuvos mokyklose mokiniai nuo 7 klasės yra įkyriai agituojami stoti į komjaunimą. Užmiršę savo Tėvynės nelaimę—okupaciją, karjeristai mokytojai, spaudžiami mokyklos vadovybės ir rajono švietimo skyriaus, visokiais būdais įkalbinėja mokinius būti pionieriais ir komjaunuoliais. Pataria apie tai nesakyti tėvams, leidžia net slapta nueiti į bažnyčią, verkšlena, kad nestodami pražudysią juos, auklėtojus, ir pan.
* * *
Musninkai (Širvintų raj.)
1977 m. vasarą į Musninkų miestelį buvo atvežta į poilsio ir darbo stovyklą Vilniaus moksleivių. Liepos 3 d. naktį nusiaubtos vietinės kapinės: 16 paminklų sudaužyta, kiti išvartyti, sudaužyta daug Nukryžiuotojo figūrų. Milicija išaiškino, kad nusikaltimą padarė X klasės mokiniai: Bradauskas ir Reimeris.
Širvintų raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas D. Tverbutas kelis kartus maldavo kleboną, kad šis ramintų tikinčiuosius, suniokotų paminklų savininkus. Musninkiečiai norėtų pavaduotojo D. Tverbuto dėmesį atkreipti į jaunimo dorovinį auklėjimą, nes Musninkų m. komjaunuolių kasdieniniai užsiėmimai—vyno gėrimas ir bjauriausi keiksmai.
* * *
Telšiai
V-je vidurinėje mokykloje mokytojai pradėjo tikrinti, ar vaikai nenešioja medalikėlių.
Mokytojos šiluvienė ir Povilonienė bei inspektorė Matūzienė pasikviečia vaikus po vieną, reikalauja prisipažinti, kad vaikšto į bažnyčią ir išduoti draugus.
Panašūs dalykai vyksta Žemaitės vidur, mokykloje. Mokytojos: Bartkienė, Šerelytė, Austytė, Karnišovą liepia moksleiviams atsakinėti į ateistines anketas, grasina lankančiusbažnyčiąnubausti,o Karnišovą net ausis sukioja. Pamačiusi mokinį prie altoriaus, gąsdina, jog už ausų nutempsianti nuo altoriaus.
Tėvai painformavo apie tai direktorių, o šis pareiškė, kad galį vaikus atsiimti iš mokyklos,—tegu juos klebonas moko.
* * *
Videniškiai (Molėtų raj.)
Buvusi Videniškių vidurinės m-los kiosko pardavėja Apalonija Rimšienė 1977 m. lapkričio 30 d. žuvo autoavarijoje, o praėjusiais metais gruodžio 30 d. mirė jos vyras Ignas. Liko našlaičiai vaikai: Sigitas (IV kl.), Vida (VII kl.) ir Valentinas (XI kl.). Rimšai buvo tikintieji ir jų vaikai— pavyzdingi.
1977 m. gruodžio 2 d. A. Rimšienė buvo laidojama su religinėmis apeigomis Videniškių kapinėse. Vidurinės mokyklos direktorius A. Marcinkevičius mokiniams griežtai uždraudė dalyvauti Rimšienės laidotuvėse—IV, VII ir XI klasių mokiniams paskelbė: „Kadangi Rimšienę laidos su bažnyčia—mokiniai laidotuvėse nedalyvauja— laidotuvėse kad nematyčiau nė vieno mokinio".
Direktoriaus A. Marcinkevičiaus draudimas—ne vienintelis Lietuvoje. Mokiniams arba visiškai neleidžiama dalyvauti religinėse laidotuvėse, arba per pamaldas jie turi būti šventoriuje ir tik lydint į kapines vėl gali prisijungti prie laidotuvių eisenos.
* * *
Dubičiai (Varėnos raj.)
Dubičių aštuonmetėje mokykloje 1977-78 mokslo metais, užbaigus pirmąjį semestrą, už bažnyčios lankymą sumažino elgesio pažymius šiems mokiniams: Alfredui Avižiui (II kl), Virginijai Adamavičiūtei (VII kl.), Marytei Skaramakaitei (VII kl.), Ritai Kirkliauskaitei (VII kl.), Marytei Avižinytei (VIII kl.) ir Danutei Skaramakaitei (VIII kl.).
Kai mokytoja paklausė, kurie mokiniai lanko bažnyčią, jie drąsiai prisipažino. Tada mokytoja jiems paaiškino: „Kas lanko bažnyčią, negali būti pavyzdingo elgesio".
* * *
Raseiniai
1977 m. gruodžio mėn. Raseinių vidurinės mokyklos moksleiviai: Šatas (rajono II-jo sekretoriaus sūnus), Stankus (laikraščio „Naujasis rytojus" redaktoriaus sūnus), Jonyla ir Jakubauskas (abu vienuoliktokai) iškraustė Šiluvos bažnyčioje aukų dėžutes. Byla neiškelta, nes mažai laimėjo—rado vos kelis rublius.
* * *
Tauragė
1977 m. lapkričio 14 d. Tauragės IV-je mokykloje mokytoja Elena Bakutienė tikrino IVc klasės mokinius, ar visi turį pionieriaus kaklaraištį. Pamačiusi, kad Arūnas Lorančas be kaklaraiščio, mokytoja užklausė: „Kodėl nenešioji kaklaraiščio?" Berniukas paaiškino, kad jis—ne pionierius. „Kunigėlis!...",—pasišaipė mokytoja.
Lietuvei mokytojai iš lietuvio berniuko šaipytis nedera, net jei TSRS Konstitucija ir leistų šitaip daryti.
