Telšiai. Vis dar nesibaigia 1977 m. prasidėjęs Telšiuose tikinčiųjų mokinių sustiprintas persekiojimas. Nežiūrint to, kad mokytojai, inspektoriai, net direktoriai tardė mokinius, dažnai juos prieš visą klasę išjuokdavo (taip čia vykdomas naujosios Konstuticijos 52 str.—nekurstyti neapykantos ryšium su religiniais kultais), nežiūrint grasinimų, jog tikintieji mokiniai gausią tokias charakteristikas, kad negalėsią įstoti į aukštąsias mokyklas, mokiniai nepabūgo ir bažnyčią lanko toliau.

Toks elgesys—antivalstybinis nusikaltimas. Tie moksleiviai, kurie eina į bažnyčią kasdien, perduodami valstybės saugumo organams. Saugumiečiai kas savaitė tardė IV vid. mokyklos X kl. mokinį V. Mėmį, V vid. mokyklos IX kl. mokinį Remėzą, Juškaitę ir kitus. Jei jie atsisakydavo nueiti į saugumą, juos prievarta paimdavo tiesiog iš pamokų. Visa tai vyko su pedagogų žinia! Čekistai nepateikdavo jokių rimtų kaltinimų, tik baugindavo jaunuolius, įsakinėdavo šnipinėti draugų tarpe ir atpasakoti bendraklasių kalbas.

KGB pastangos verbuoti šnipais mokinius yra vienas iš didžiausių nusikaltimų, žalojančių bręstančio jaunimo moralę.

***

Telšiai. 1978 m. vasario 16 d. IV vid. mokyklos direktoriaus pavaduotojas Andrijauskas išsikvietė į mokyklą med. seserį Želvienę dėl sūnaus elgesio ir grasino perduosiąs jį saugumui, nes jis šypsojosi per jo ateistinę paskaitą ir patarnaująs katedroje Mišioms.

Motina pasiteiravo, ar sūnus mokykloje gerai elgiasi. Inspektorius atsakė: „Pasižymi geru elgesiu, bet gyvenime, jeigu bus tikintis, nieko rimto nepasieks, štai ir jūs pati, kokias aukštumas pasiekėte savo tikėjimu?" — ironiškai užbaigė mokytojas.

1978 m. vasario 20 d. IX kl. auklėtoja Slivinskaitė neleido mokiniams dalyvauti šios klasės mokinės Zeniaus-kaitės motinos laidotuvėse. Pamaldų metu auklėtoja su mokiniais sėdėjo autobuse. Keli mokiniai nepaisė mokytojos draudimo ir pamaldose dalyvavo. Tik pasibaigus pamaldoms, auklėtoja su mokiniais atėjo pasiimti vainikų.

Mokyt. Andrijauskas mokyklos atvirame komjaunimo susirinkime (kuriame privalėjo dalyvauti visi mokiniai) kalbėjo, jog mokiniai, buvę per laidotuves bažnyčioje arba patarnavę Mišioms, padarė gėdą mokyklai, pažeidė mokyklos įstatymus. Mokyklos direktorė Adomaitienė, atėjusi į IX klasę, barė pamaldose dalyvavusius mokinius. Auklėtoja Slivinskaitė skundėsi, kad ji dabar nemieganti naktimis, nes dėl šio „nusikaltimo" turinti rašyti pasiaiškinimą.

Mokyt. Andrijauskas nuolat gąsdina mokinius: į bažnyčią eiti negalima, nes ten dirbą nusikaltėliai ir pan. Pvz., vasario mėn. viduryje, IV vid. mokyklos VIIIb klasėje, vesdamas higienos pamoką, ėmė aiškinti, jog katedros vargonininkas Šeduikis yra nusikaltėlis, kun. Kauneckas psichiškai nesveikas ir ruošiami dokumentai atiduoti jį į psichiatrinę ligoninę (Tai ne naujiena. Dažnai šitaip TSRS saugumiečiai susidoroja su jiems nepatinkančiais žmonėmis). Pats Andrijauskas saugumietiškais metodais tardė mokinius gruodžio mėn., o tuo tarpu savo tiesiogines pareigas—pedagoginį darbą dirba aplaidžiai.

1978 m. kovo 23 d. į Telšių saugumą buvo kviečiama nuolatinė bažnyčios lankytoja Birutė Ribinskaitė. Prieš tai saugumiečiai apsilankė pas jos tėvus ir juos šantažavo: „Ką jūs darysite, kai jūsų duktė paklius į kalėjimą?" Vienintelis kaltinimas šiai tikinčiai mergaitei: dalyvavimas bažnytinėse pamaldose.

***

Kvėdarna. 1978 m. sausio 20 d. Kvėdarnos vid. mokyklos direktorė Aldona Dulcienė ir mokytoja Janina Krasnickienė terorizavo mokinius: Rolandą Šneiderį (IVa kl), Gintarą Bernotą (V kl.), Algį Raškauską (Vb kl), Aloyzą Stasytį (Va kl.) ir Rimą Rupšį (VIa kl.), kodėl šie einą į bažnyčią ir kam tarnaują Mišioms? Ar jų neagituoja klebonas ir ką jiems duodąs už patarnavimą?

1978 m. sausio 23 d. Va kl. mok. Gintaro Bernoto mama Regina Bernotienė nuėjo į Kvėdarnos vid. mokyklą pas direktorę A. Dulcienę ir mokyt. J. Krasnickienę ir griežtai pareiškė protestą, kad daugiau neterorizuotų jos sūnaus Gintaro už bažnyčios lankymą ir tarnavimą Mišioms. Mokyt. Dulcienę ir Krasnickienė aiškino, jog pionieriams eiti į bažnyčią negalima. Motina su pasipiktinimu pasakė, kad be jos žinios vaikas negalįs būti pionieriumi ir pareikalavo išbraukti sūnų iš pionierių, nes visada jį vesis į bažnyčią ir leis patarnauti šv. Mišioms.

***

Viešvėnai (Telšių raj.). Viešvėnų aštuonmetėje mokykloje persekiojami tikintieji vaikai. Pradinių klasių mokyt. Kurapkienė II klasėje visų vaikų akivaizdoje barė mok. Urvakį už bažnyčios lankymą. Mokytoja, norėdama nubausti mokinį, persodino jį prie blogųjų mokinių (jis mokosi gerai). Už bažnyčios lankymą taip pat barė mok. Armoną ir Rubiną ir reikalavo, kad jie pasakytų, kas daugiau einąs į bažnyčią.

Mokyt. Jurevičienė baugino vaikus, sakydama, kad yra surašytos pavardės tų mokinių, kurie eina į bažnyčią.

1978 m. vasario 13 Viešvėnų bažnyčioje vyko Bumb-liausko laidotuvės. Pamaldose turėjo dalyvauti du anūkai, o su jais norėjo dalyvauti ir klasės draugai. Mokyklos direktorė neleido mokiniams eiti į bažnyčią. Mokiniai atnešė vainikus į bažnyčią ir išėjo, o po pamaldų vėl atėjo jų pasiimti.

Direktorės pavad. Raišutienė įsakė visiems mokiniams raštiškai nurodyti, ar jie tiki Dievą, ar ne. Tai parašyti privalėjo kiekvienas mokinys. Daugumas mokinių parašė, kad abejoja. Tiesos rašyti nedrįso, nes šioje mokykloje einantiems į bažnyčią mokiniams mažinami mokslo dalykų pažymiai, šitokiomis priemonėmis siekiama įbauginti moksleivius, todėl čia viešpatauja baimės atmosfera. Gąsdinami net tėvai. Pavad. Raišutienės ir mokyt. Leinartienės rengiamais tėvų susirinkimais pasipiktinę daugelis tėvų: „Apie vaikų auklėjimą, mokyklos reikalus ir kitas pedagogines problemas kalbama mažai, o ištisomis valandomis varoma ateistinė propaganda."

Viešvėnų aštuonmetės mokyklos direktorė Stancelienė, pasikvietusi pas save daugiavaikę motiną Liaugaudienę (š. m. vasario mėn. pradžioje), priekaištavo, kad jos vaikai einą į bažnyčią. Jos sūnui Petrui grasino:

— Jei eisi į bažnyčią, sumažinsime elgesio pažymį.

— Vis tiek eisiu, — neišsigando vaikas.

— Tada pašalinsime iš mokyklos, — šaukė mokytoja.

— Kai pašalinsite iš mokyklos, tada į bažnyčią eisiu rytą ir vakarą.

***

Sartininkai (Tauragės raj.). 1977 m. gruodžio 4 d. Sartininkų bažnyčioje vyko laidotuvių pamaldos, kuriose dalyvavo Sartininkų aštuonmetės mokyklos mokyt. Kazlauskienė, Rušinskienė ir kt. Ta proga mokytojos pamatė, kad mokinys Egidijus Stonickas patarnavo laidotuvių apeigas atliekančiam kunigui. Rytojaus dieną mokyt. Rušinskienė, pasikvietusi mok. Stonicką atsakinėti pamokos, prieš visą klasę jį išjuokė, kam jis patarnavęs kunigui. Negana to, jam buvo sumažintas elgesio pažymys. Klasės susirinkimo metu mokinys paklausė auklėtoją, už ką jam sumažintas elgesys, nes jis jokio nusikaltimo nėra padaręs. Auklėtoja mok. Stociką vėl išjuokė ir grasino, kad kunigas bus nubaustas pinigine bauda, o mokiniui reikėsią atsivesti tėvus pasiaiškinimui. Pasibaigus pamokai, auklėtoja mokinį nusivedė pas direktorių. Mokytojų kambaryje vėl tyčiojosi iš tikinčio mokinio. Mokyt. Rušinskienė mokinį vadino tamsiausiu mokiniu visoje mokykloje.

— Turbūt nori būti kunigu? — paklausė kažkuri mokytoja.

— O kodėl aš negaliu? Mano keturi dėdės yra kunigai, — pasidžiaugė Egidijus.

Šiuo metu mokytojai stengiasi mok. Stonciką įjungti į ateistinį darbą, o kartu nepraleisdami progos jį visur išjuokti.

***

Vilkaviškis. 1978 m. kovo 16 d. į Vilkaviškio vidurinę mokyklą atvyko su palyda ekskunigas Vytautas Starkus. Savo paskaitoje niekino kunigus, Kunigų Seminariją ir kt. Jo nuomone, visi kunigai esą amoralūs ir netikį Dievą. Starkaus nuomone, Nijolė Sadūnaitė todėl teisme pasakė tokią kalbą, kad buvo įsimylėjusi Svėdasų kleboną (kan. Raudą—Red.) ir kun. Sigitą Tamkevičių.

Mokiniai V. Starkui parašė nemaža klausimų, bet juos pirmiausia perskaitydavo lektoriaus „palydovai" ir tik kai kuriuos klausimus perduodavo Starkui.

Panašiai Starkus kalbėjo ir Kybartų vidurinėje mokykloje.

***

Žemaičių Kalvarija. Vid. mokyklos direktorė Šatikienė kvietė iš pamokų į savo kabinetą mokinius ir klausinėjo, kas juos verčia eiti į bažnyčią, giedoti chore, patarnauti Mišioms ir kiek už tai mokama? Mokiniai atsakė, kad jie einą į bažnyčią ne už pinigus. Tuomet direktorė pareiškė: „Žmogus žmogaus veltui nepjauna! Kaip gi veltui galima giedoti, patarnauti Mišioms?" Direktorė Šatikienė reikalavo pasižadėti nebeeiti į bažnyčią. Gąsdino nepaklusniuosius perduosianti rajono valdžiai. Mokinė Jolanta Vaitkutė atsakė: „Pasižadu . . . eiti!"

Bažnyčios vargonininkė S. Vaitiekaitytė buvo pakviesta į apylinkės tarybą, kur Vaitkus ir Šatikienė siūlė mokinių neįleisti prie vargonų: „Tegul mokiniai gieda žemai".

Šioje mokykloje tikinčius mokinius išjuokia ypatingai mokyt. Skyrienė, Neniškis, Mikalauskas, Mikalauskienė ir kt.

***

Širvintos, širvintiškiai katalikai pergyvena, kad Švietimo skyrius neskiria reikiamo dėmesio mokinių doroviniam auklėjimui. Mokiniai vidurinėse mokyklose jau geria ne tik „rašalą", bet ir degtinę, šeštadienio vakarais vyksta šokiai, besitęsiantys iki aušros, gatvėse šlaistosi pusgirčiai mokiniai. Neretas atvejis, kad per šokius ir patys auklėtojai būna gerokai įkaušę.

***