1978 m. kovo 2 d. rytą Marytė Vitkūnaitė skubėjo į medicinos mokyklą. Rotušės aikštėje stovėjo „Volga" Nr. 84-92 ir šalia jos trys vyrai. Staiga vienas iš jų griebė M. Vitkūnaitę už rankos ir jėga įgrūdo į mašiną, o šalia atsisėdo du užpuolikai, kurie pasisakė esą saugumo darbuotojai. M. Vitkūnaitei pareikalavus iš jų dokumentų, vienas saugumietis išsitraukė raudoną knygutę, bet į jos vidų pažvelgti neleido. Pakeliui prisijungė dar viena saugumo mašina, kurioje buvo trys vyrai ir viena moteris. Atvykę pas M. Vitkūnaitę, paėmė iš jos buto raktą, patys atsirakino kambarį ir sugūžėjo vidun. M. Vitkūnaitei įsakė sėdėti ant sofos ir nejudėti iš vietos. Mjr. Urbonas paskelbė kratos orderį—atvykę paimti antitarybinio turinio literatūros ir dauginimo priemonės. Rašomoji mašinėlė stovėjo ant stalo, todėl Vitkūnaitei pakako tik ranka parodyti: „Pasiimkite".
Krata buvo daroma labai kruopščiai. Saugumiečiai peržiūrėjo kiekvieną popieriaus skiautelę, nukabinėjo nuo sienų paveikslus, o vieną iš jų išardė, žiūrėdami, ar viduje ko nors nėra paslėpta, išmaigė sofą, pagalves, išvilko antklodes iš užvalkalų, peržiūrėjo visas knygas, šaldytuvą, pervertė visas lentynas ir sandėliuką. Suradę „Aušros" Nr. 9, labai apsidžiaugė. Dar daugiau jiems buvo džiaugsmo, kai rado devynis egzempliorius 20 puslapių perrašytos „Aušros" Nr. 9.
Kratos protokole įrašė tik mjr. Urboną, o likusieji 6 saugumiečiai nebuvo įrašyti (BPK reikalauja, kad į protokolą būtų įrašyti visi kratą darantys asmenys). Kviestinius saugumiečiai irgi atsivežė—Aldoną Prascieniūtę, gyv. Kaune, Linkuvos g. 19-1, ir Kęstutį Šermukšnį, gyv. Kaune, Kalnų g. 18-1.
Krata buvo pradėta prieš 10 vai. ir baigta 14 val. 30 min.
Kratos metu, be aukščiau paminėtų leidinių, buvo paimta J. Girniaus brošiūra „Lietuviškojo charakterio problema", rankraštis „Žmogus ir gamta", įvairūs asmeniški užrašai, magnetofono kasetė, rašymo mašinėlė „Optima" ir kt.
Po kratos M. Vitkūnaitę nusivežė į Kauno KGB skyrių ir tardė iki 22 val. Saugumietis Raudys siūlė daryti atgailą už savo kaltę ir žadėjo padėti išsisukti iš „bėdos", kitaip jai būsią pritaikytas BK 68 str. Raudys negailėjo pastangų Vitkunaitę įtikinti, kad ją ekstremistai kunigai įpainioję į savo voratinklį, kad šiuo metu reikalinga ramybė, o ekstremistai su savo brošiūromis kelią nerimą tautoje, kovoja prieš tarybų valdžią, patys norėdami įeiti į valdžią. Vitkunaitę paaiškino, kad „Aušrą" gavusi iš vienos moters šventoriuje prie šv. Antano bažnyčios, paskaičiusi, susižavėjusi ten parašyta tiesa ir pradėjusi ją perrašyti.
Vienas saugumietis bandė M. Vitkūnaitę užverbuoti savo agente.
Tardytojai daug kalbėjo apie kunigus. Džiaugėsi tais, kurie be parapinio darbo daugiau niekuo neužsiimą, nirto ant tų, kurie „ardą ramybę". Saugumietis kalbėjo: „Mes žinome, kad kovą veda tik vienas žmogus. Mes jį suimsime ir nustos ėjusios visos brošiūros; išsiųsime toli jį ir visus bendradarbius".
Tardytojas klausė, ar suimtoji nebijanti kalėjimo. „Jei būdama kalėjime savo kančia bent vieną sielą laimėsiu, tai tikrai būsiu laiminga" —atsakė tardomoji.
Vakare M. Vitkūnaitė buvo nuvesta nakvynei į rūsį. Suimtajai prašant, iš jos neatėmė rožančiaus. Rūsyje nebuvo nei lovos, nei čiužinio, nei užsiklojimo.
Kovo 3 d. nuo pat ryto buvo tęsiamas tardymas. Mjr. Urbonas vedė tardymą ir rašė protokolą vis primindamas, kad Vitkūnaitė viską meluojanti. Tardytojas Markevičius užsipuolė „nusikaltėlę": „Nejaugi išsiginsi ir to, kad pažįsti Moniką, klieriką Ražuką, Angelę iš Skiemonių?" Vitkūnaitė pareiškė, kad šių asmenų nepažįstanti.
Po pietų Markevičius ir Urbonas nusivežė Vitkūnaitę į Vilnių. Urbonas pranešė, kad Saugumo komiteto viršininkas norįs pasikalbėti su tardomąja. Trumpo pokalbio metu viršininkas (pavardės nepasisakė) pareiškė susipažinęs su Vitkūnaitės byla, kuri bus tęsiama, bet iki teismo Marytės nesuimsią, todėl galinti toliau lankyti medicinos mokyklą. 18 vai. M. Vitkūnaitė buvo paleista.
***
1978 m. kovo 1 d. Kauno Kunigų seminarijos auklėtinis Petras Ražukas gatvėje buvo dviejų saugumiečių sulaikytas ir nuvežtas į Kauno KGB skyrių. Čia tardytojas Urbonas pateikė orderį kratai ir, dviems kviestiniams stebint, padarė kratą, kurios metu paimta: „Rūpintojėlis" Nr. 3, to paties „Rūpintojėlio" neišskirstyti 7 egzemplioriai; rašomojo popieriaus keli pokai, truputis rašomosios kalkės, užrašų knygelė ir kt.
Tardymo metu saugumiečiai gąsdino, kad už antitarybinių leidinių platinimą teksią sėdėti kalėjime. Tardomajam buvo liepta parašyti pasiaiškinimą, iš kur gavęs rašomąją mašinėlę ir „Rūpintojėlį". Vienas iš darbuotojų paskaitė Seminarijos klierikų skundą saugumui, kad klierikai: P. Ražukas, Kastytis Krikščiukaitis, Antanas Gražulis ir kiti gauną ir skaitą antitarybinius leidinius. Vėlai vakare klierikas P. Ražukas buvo nuvestas į kamerą ir naktį praleido su kriminalistais.
Tardytojas Markevičius pareiškė, kad P. Ražukas yra kaltinamas pagal LTSR BK 68 str. 1-ją dalį, nes platinęs nelegalų leidinį „Rūpintojėlį". Saugumiečiai, surašę protokolą, Ražukui įteikė kvietimą atvykti į saugumą sekančią dieną ir leido sugrįžti į Seminariją.
Kovo 3 d. klierikas ilgą laiką buvo auklėjamas, kad Lietuvoje esanti tikėjimo laisvė, kad tardomasis pakliuvęs į „ekstremistinį" judėjimą, bet dar esąs jaunas ir galįs pasitaisyti. Jei jis saugumui neatsuksiąs nugaros, tai jie padėsią, ir gal iš Seminarijos nebūsiąs išmestas.
Vėl grasino patalpinsią į kamerą su kriminalistais, pravardžiavo, vadindami „slidžiu žalčiu", „suktu žmogumi", „kilbuku", „mažu veikėju ir dideliu melagiu" ir pan. Žadėjo išsikviesti pirmadienį, o tada būsią ilgi tardymai, todėl su savimi reiksią pasiimti tarbelę su maistu.
Po tardymo saugumiečiai klieriką P. Ražuką atvežė iki Seminarijos ir paleido.
***
Kovo 2 d. po pietų prie Seminarijos privažiavo saugumo mašina, ir du saugumiečiai pareikalavo, kad Seminarijos vedėjas išleistų tardymui klieriką Vytautą Pūką. KGB būstinėje saugumiečiai kalbėjo, kad po kelių dienų jis galėsiąs pasižiūrėti, kaip teikiami diakonato šventimai ir po to turėsiąs vykti namo iš Seminarijos, bet jei sakysiąs tiesą, —šito nebūsią. V. Pūkas buvo klausinėjamas, iš kur gavęs rašomąją mašinėlę ir kaip ji patekusi pas Moniką. Vakare klierikas buvo paleistas grįžti į Seminariją.
Paskutinėmis žiniomis klierikai P. Ražukas ir V. Pūkas kovo 25 d., Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui įsakius, pašalinti iš Seminarijos.
