1978 m. pradžioje rajoniniai laikraščiai perspausdino Religijų reikalų tarybos įgaliotinio K. Tumėno straipsnį „Socializmas garantuoja sąžinės laisvę", šis K. Tumėno str. rodo, kad okupacinės valdžios politika Bažnyčios atžvilgiu iš esmės nepasikeitė. Bažnyčia ir tikintieji persekiojami — bet tik subtilesnėmis priemonėmis, nors kai kur nevengiama net grubaus teroro, ir visa tai bandoma pridengti gražiais žodžiais.
***
K. Tumėnas rašo, kad „valstybė nesikiša į bažnyčios kanoninę ir liturginę veiklą", o pats Didįjį šeštadienį (kovo 25 d.) atvažiavo į Kauno Kunigų seminariją ir privertė Seminarijos vadovybę pašalinti du klierikus—P. Ražuką ir V. Pūką, nors jie nebuvo padarę jokio nusikaltimo. Vienintelė jų kaltė: V. Pūkas paskolino P. Ražukui rašomąją mašinėlę, o šis bandė pasidauginti religinės literatūros. KGB įžiūrėjo šiuose klierikuose potencialius savo priešus ir nutarė išardyti Seminarijoje „antitarybinius lizdus".
Iš kitos pusės KGB deda pastangas sugrąžinti į Seminariją savo agentą, buvusį klieriką R. Jakutį. Ypač uoliai šiame reikale KGB talkininkauja mons. Č. Krivaitis, kun. A. Gutauskas ir kt. kunigai. Nuo dabar Seminarijos vadovybė neturės teisės be ordinarų sutikimo pašalinti klieriką iš Seminarijos, šis nutarimas bus naudingas tik KGB, nes kai valdžia norės pašalinti gerą klieriką, ordinarai tylės, kaip tylėjo D. šeštadienį, pašalinant P. Ražuką ir V. Pūką, o kai reikės iš Seminarijos išvyti KGB agentus, atsiras ordinarų, kaip mons. Č. Krivaitis, kurie užstos KGB kolaborantus, o likusieji ordinarai iš baimės patylės, kaip tylėjo pastaruoju metu.
***
Religijų reikalų įgaliotinis skelbia, kad katalikų dvasininkija dalyvauja „kovos už taiką judėjimuose". Tiesa, paskiri dvasininkai dalyvauja, bet jie neatstovauja nei Lietuvos tikinčiųjų, nei kunigų, o paklusniai važiuoja į Taikos kongresus, pasirašo atsišaukimus ar balsuoja, kaip nurodo KGB. Lietuvos katalikai nori taikos, bet nelaisvės pančių kratosi. Ar galima labiau pažeminti tikintį žmogų, juo labiau dvasininką, iš kurio viskas atimta, kuriam ant kaklo užneriama virvė ir liepiama „ginti taiką"?!
***
„Tarybų valdžia visu rimtumu atsižvelgia į tikinčiųjų poreikius" —rašo toliau K. Tumėnas, kuris yra geriausiai informuotas, kad tarybų valdžiai rūpi tik ateistų poreikiai, o tikintiesiems tiek leidžiama kvėpuoti, kiek pasaulio viešoji opinija kelia protesto balsą. „LKB Kronika" nuolatos susiduria su faktu, kad tose Lietuvos vietose, iš kur žinios į „Kroniką" beveik nepatenka, ateistai siautėja visu smarkumu.
***
„Vaikai gali melstis, priimti pirmąją komuniją", — nurodomos straipsnyje tikinčiųjų pareigos, tuo tarpu tikintys vaikai prievarta įrašinėjami į pionierius ir komjaunime, išjuokiami už bažnyčios lankymą ir net terorizuojami KGB pareigūnų (žr. šio numerio medžiagą). Tikintis mokinys jaučiasi diskriminuojamas, žeminamas ir ujamas—antraeilis Tarybų Sąjungos pilietis.
***
Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, turbūt norėdamas įrodyti, kad „vaikai su tėvais gali lankyti bažnyčią", per š. m. Velykas atvažiavo su šeima į Kauno katedrą ir dalyvavo prisikėlimo pamaldose (žinoma, ne kaip maldininkas, o kaip KGB dešinioji ranka).
***
K. Tumėnas rašo, kad „neseniai nemažu tiražu buvo išspausdinta maldaknygė". Deja, retas katalikas ją įsigijo. Patys saugumiečiai pripažįsta, kad maldaknygių ir religinės literatūros žmonėms trūksta, mat, „stokojama popieriaus ir lėšų".
***
