TSRS Vyriausiosios Pataisos darbų
įstaigų valdybos (GUITU)
Viršininkui
Elenos Lapienienės,
gyv. Vilniuje, Dauguviečio 5-11,
.jpg)
P a r e i š k i m a s
Mano vyras Vladas Lapienis, g. 1906 m., atlieka bausmę Mordovijoje (Tenguševo raj., Baraševas, učr. žx 385 (3-5).
Lagerio administracija jau du kartus jį nubaudė karceriu, o dabar grasina nubausti PKT (kalėjimo tipo patalpa) už tai, kad jis esą atsisakęs nuo darbo.
Iš tikrųjų mano vyras nuo 1966 m. yra pensininkas ir dažnai sirgdavo. Pusantrų metų kalinimas visiškai palaužė jo sveikatą. Lagerio gydytojas, pasikalbėjęs su mano vyru vos keletą minučių, parašė, kad „gydytojų komisija" nustatė, kad mano vyras gali dirbti sunkų fizinį darbą. Lagerio administracija jį verčia nešioti anglis, kūrenti krosnis ir dirbti sunkius darbus, pakeliamus tik sveikam žmogui. Be to, mano vyras verčiamas siūti pirštines, nors lagerio administracijai žinoma, kad jis dėl silpno regėjimo šio darbo atlikti negali. Kuomet mano vyras atsisakė dirbti jo sveikatai nepakeliamų darbų, lagerio administracija pradėjo jį bausti įvairiomis bausmėmis.
Prašau nurodyti lagerio administracijai, kad nustotų persekioti mano vyrą sunkiu darbu ir panaikinti kitas bausmes: karcerį, draudimą šiais metais gauti siuntinį, pasimatymą ir nusipirkti maisto produktų lagerio kioske.
1978 m. balandžio 10 d. E. Lapienienė
Analoginis pareiškimas buvo įteiktas TSRS Vidaus Reikalų ministerijos Medicininės valdybos viršininkui.
Balandžio pabaigoje E. Lapienienė nuvyko į Mordoviją pasimatyti su vyru. Trumpalaikį pasimatymą gavo ir leido perduoti maisto produktų. V. Lapienis papasakojo, kad kovo 24 d. du lagerio gydytojai, dalyvaujant majorui Aleksandrovui, patikrino jo sveikatą, pripažino 2 grupės invalidumą ir paskyrė kasdien dirbti po 6 vai. siuvimo ceche.
Kaliniai skundžiasi dėl majoro Aleksandrovo žiaurumo.
