Šiauliai. „LKB Kronika" rašė, kad kun. J. Alesius dar Seminarijoje studijuodamas atostogų metu Lazdijų rajone neturėdavo ramybės, nes buvo nuolat atakuojamas KGB darbuotojų—Lazdijų KGB viršininko Žemaičio ir vieno čekisto iš Vilniaus.
1978 m. sausio 11 d. kun. Alesius, dirbantis Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje vikaru, buvo iškviestas į Šiaulių karinį komisarijatą, neva patikrinti karinės įskaitos. Komisarijate jo laukė saugumietis, kuris prisistatė esąs Romas Pietaris:
—Linkėjimai nuo Viliaus Šiaudinio.
—Nepažįstu jokio šiaudinio.
—Su juo kalbėjaisi Lazdijuose, jis iš Vilniaus saugumo. Dabar vėl susitikinėsim. Nurodysim, ką mums reikia pranešti.
—Ne, susitikti su jumis negalvoju, nes į politiką nesikišu.
—Ir kun. Svarinskas sako, kad nesikiša . . .
Kun. Alesius tiesiai pasakė saugumiečiui, kad KGB jam įkyrėjo. Jį, Seminarijos studentą, norėjo jėga priversti dirbti saugumo bendradarbiu. Net pieštuką kišo į rankas. Grasino: jei nepasirašysi, nebaigsi Seminarijos.
—Gaila, kad visa tai plačiai išplepėjai.
—Aš tėvų nuo mažens išmokytas būti atviru. Į Lazdijus išvežtas, per dieną nebuvęs namie, turėjau namiškiams pasakyti, kur buvęs, nes jie buvo labai susirūpinę. Be to, patys saugumiečiai labai kvailai elgėsi— su manimi kalbėjosi Lazdijų Tarybų rūmuose. Visi matė, o ten dirba daug mano pažįstamų.
—Taip, tai mūsų klaida, —pripažino saugumietis. — Bet vis tik mes dar susitiksime. Laikysime paslaptį. Galime iškviesti telefonu.
—Ne. Neatvyksiu į pokalbius. Dviems valdovams netarnausiu. Griežtai atsisakau. Nebent tik prievarta paimsite.
Prieš paleisdamas į namus, saugumietis įsakė kun. Alesiui pamoksluose neliesti abortų temos: tegu daro abortus, kas tik nori.
KGB, pasirodo, suinteresuota, kad lietuviai kuo daugiau darytų abortų. Kuo mažiau bus lietuvių, tuo daugiau į Lietuvą privažiuos svetimšalių ir greičiau Lietuva bus surusinta.
„LKB Kronika" prašo visus kunigus, kuriuos KGB verbavo būti koloborantais, papasakoti šio leidinio skiltyse apie šią pačią nežmoniškiausią KGB veiklą—versti žmogų veikti prieš Bažnyčią, Tėvynę ir patį save. Kuo plačiau visuomenė ir pasaulis atvirai kalbės apie KGB nusikaltimus, tuo jų mažiau bus. Tamsūs darbai bijo dienos šviesos.
***
Telšiai. Tikintieji Šeduikis ir Dargužaitė 1977 ir 1978 m. pradžioje kreipėsi į Telšių vykdomąjį komitetą, partijos komitetą, į respublikines įstaigas su įvairiais pareiškimais dėl koplystulpių statybos. Į daugelį pareiškimų valdžios įstaigos visiškai neatsakė. Vietoje to Telšių rajono valdžia 1978 m. balandžio 24 d. nugriovė Šeduikio koplystulpį. Grupė tikinčiųjų kreipėsi į aukščiausią TSRS valdžią su šitokiu protestu:
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
L. Brežnevui
Nuorašai:
LKP Centro Komitetui
Telšių raj. vykdomajam komitetui
1978 m. gegužės mėn.
Telšių m. katalikų
P r o t e s t a s
Mes, žemiau pasirašę Telšių m. gyventojai, esame labai įskaudinti Telšių raj. vadovų elgesiu. Jie veikia visos tarybų valdžios, tuo pačiu ir Jūsų drg. Brežnevai, vardu ir savo elgesiu daro gėdą tarybų valdžiai.
Š. m. balandžio 20 d. buvo priimta ir įsigaliojo naujoji LTSR Konstitucija, pabrėžusi lygias visų piliečių teises, be abejo, tuo pačiu tikinčiųjų ir netikinčiųjų lygybę. Praėjo vos kelios dienos ir, tarsi atsakydama į tas garantijas, balandžio 24 d. Telšių raj. valdžia nugriovė menišką koplytstulpį, pastatytą prie namo, kuriame gyvena kunigas ir vargonininkas. Praėjusių metų „švyturio" 12 numeryje rašytojas Petkevičius kryžių ir koplytstulpių griovimą vadina vandalizmu, chuliganizmu. Mums, paprasčiausiai, nesuprantama, kaip tokiu darbu gali užsiimti aukščiausia rajono valdžia—Tarybų valdžios atstovai. Rajono vykdomas komitetas yra priėmęs sprendimą nugriauti panašų koplytstulpį net kapinėse, pastatytą pil. Dargužaitės ant artimųjų kapo.
Telšių raj. valdžia imasi net aiškiai diskriminacinių priemonių tikinčiųjų atžvilgiu. Kad tikintieji negalėtų Kalėdoms įsigyti eglučių, Telšių raj. vykdomasis komitetas leidžia jas pardavinėti tik nuo gruodžio 26 d. šitokią nenormalią praktiką kritikavo 1977 m. „švyturys" 10-me numeryje ir 1977 m. gruodžio 25 d. LKP CK organas „Tiesa". Telšiuose tikintieji, atidirbę darbo dieną, važiuoja į kitus rajonus nusipirkti eglučių (kituose rajonuose, pvz., Šiauliuose eglutės pardavinėjamos nuo gruodžio 19 d.). Tikintieji sugaišta daug laiko ir pasidaro daug išlaidų.
Mes savo kruopščiu darbu išlaikome visas tarybų valdžios administracines įstaigas, o tos įstaigos savo potvarkiais sudaro mums bereikalingų išlaidų, sunkumų, atima mūsų brangų laiką.
Telšių mokyklose masiškai tardomi į bažnyčią einą moksleiviai. 1977 m. gruodžio 12-16 d. III ir IV vidurinėse mokyklose buvo tardomi tikintieji moksleiviai, iškviečiami net iš pamokų. Tomis dienomis kai kurios pamokos buvo trumpinamos arba iš viso neįvyko.
Šiuo metu net valstybinio saugumo organai į tardymus kviečia tikinčius moksleivius, choristus. Tai vykdoma tokiu mastu, kad apie tai kalba visas miestas. Dėl visų šių faktų mes jaučiamės beteisiais.
Nejaugi dėl naujosios Konstitucijos tikintieji laikomi nusikaltėliais, siaurinamos tikinčiųjų teisės? Ne, mes negalime net minties prileisti, kad visa tai vyksta Jums leidžiant. Mes prašome skubiai imtis priemonių, apeliuojame į Jūsų humaniškumą—juk Jūs taip dažnai pasisakote už teises tų darbo žmonių, kurie skriaudžiami kitose šalyse. Apginkite ir mūsų, tarybinių piliečių, teises!
Katedros vargonininkas yra kreipęsis į Telšių vykdomąjį komitetą ir religijų reikalų tarybos įgaliotinį. Nors kiekviena tarybinė įstaiga į piliečių pareiškimus privalo atsakyti per 30 d., tikintieji nesulaukia minėtų įstaigų atsakymų. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Lietuvos tikinčiųjų teisių taip pat negina—į pakartotiną pareiškimą jis atsakė, kad neturįs teisės pakeisti rajono vykdomojo komiteto sprendimo.
Todėl kreipiamės į Jus. Prašome įpareigoti Telšių rajono valdžią atstatyti sunaikintą koplytstulpį, neleisti skriausti ir žeminti tikinčiųjų, neleisti išniekinti tikinčiųjų kapų, auklėti visus valdžios pareigūnus komunistine dvasia, nes jie, piktnaudodami savo tarnybinę padėtį, daro gėdą Tarybų Sąjungai.
Po protestu pasirašė
130 Telšių miesto tikinčiųjų
***
Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui
drg. Tumėnui
Nuorašai:
Telšių raj. vykdomajam komitetui ir
Telšių raj. partijos komitetui
Dargužaitės Danutės, Juozapo,
gyv. Telšiuose, Pionierių g. 13/1
P a r e i š k i m a s
Prašau, drg. įgaliotini, apginti mano, kaip tikinčiosios, paminklą, nes Konstitucija garantuoja mums teises bei laisves, šiuo metu, kaip skaitysite sprendimą, man liepia paminklą nugriauti. Aš su tuo nesutinku. Kaip matote iš sprendimo Nr. 325, aš jį pasistačiau savo mirusiems, turėdama leidimą. Būdama tikinti, savo tikintiems mirusiems aš uždėjau ant paminklo tikėjimo ženklus: kryželį ir statulėles. Vadinasi, kad tas pats paminklas be tikėjimo ženklų patvirtinamas ir gali būti priimamas, o su tikėjimo ženklais—nebegali, jau, kaip rašoma sprendime, grubiai pažeidžiamas patvirtintas projektas. Kaip tai reikia suprasti? Juk be tikėjimo ženklų kunigai paminklų nešventina, tad kodėl šiuo atveju tai draudžiama?
Telšių Kurija 1954.X.11 yra paskelbusi tikintiesiems aplinkraštį Nr. 577: „Kryžius galima statyti ne tik šventoriuose, bet ir tikinčiųjų kiemuose". Tą patį Kurija pakartojo 1972.X.7 savo rašte Nr. 227. šie tikintiesiems žinomi raštai nėra atšaukti. Tai liečia ir mano paminklą, nes jis yra su kryžiumi. Tuo tarpu be religinių ženklų koplytstulpių Telšiuose yra pastatytų: prie muziejaus, miškų ūkio, prie Džiugo piliakalnio ir kitur. Netikintiesiems tai yra leidžiama, o tikintiesiems—ne. Vadinasi, kad tikinčiųjų teisės nėra lygios su netikinčiaisiais.
Todėl aš kreipiuosi į Jus ir prašau sudrausti Telšių rajono pareigūnų savivaliavimą. Jeigu negausiu pagalbos iš Jūsų, būsiu priversta kreiptis į TSRS Religijų reikalų tarybą. Laukiu asmeniško atsakymo.
1977 m. gruodžio 23 d.Dargužaitė
***
Pociūnėliai. (Radviliškio raj.). 1978 m. vasario 6 d. Radviliškio raj. finansų skyriaus vedėjas V. Vaišutis kun. A. Jokūbauskui pareiškė: „Mes mokesčiais buožes nubuožinom, valstiečius į kolūkius suvarėme, mokesčiais ir tave sutvarkysime". Kaip pažadėjo, taip ir padarė—1978 m. kun. Jokūbauskui buvo uždėti tris kart didesni mokesčiai negu ankstyvesniais metais—viso 812 rub.
1978 m. gegužės 26 d. rajono valdžios įsakymu Skėmių apylinkės pirmininkas Nenertavičius, susikvietęs į Pociūnėlių kolūkio kontorą Pociūnėlių parapijos atstovus—dvidešimtuką, reikalavo pasirašyti sutartį su apylinke atleisti kun. Jokūbauską iš bažnytinio komiteto pirmininko pareigų. Tikintieji atsisakė pasirašyti naują sutartį su apylinke, o dėl pirmininko perrinkimo užtikrino: Mes išsirinkome tokį pirmininką, kuris geriausiai rūpinasi bažnyčią ir kito nerinksime".
Rajono valdžiai labai nepatinka, kad tikintieji, vietoje atsisakiusio parapijos pirmininko, išsirinko šioms pareigoms kleboną. Atrodo, kad šiuo metu Lietuvoje toks atvejis yra pirmas.
***
Klaipėda. Klaipėdos tikintieji ne kartą kreipėsi į Telšių vyskupijos kuriją, prašydami paskirti jiems kitą kleboną, kuris daugiau rūpintųsi parapijos medžiaginiais ir dvasiniais reikalais. Dabartinis klebonas dekanas Jonas Baikauskas, pataikaudamas ateistinei valdžiai, labai nenori jaunų procesijos dalyvių ir jaunų choristų.
„LKB Kronika" pastebi, kad šitokios rūšies klebonų Lietuvoje yra nemažas skaičius. Jiems atrodo būsią geriau, jei prie altoriaus patarnausią žili senukai, svarbu, kad būtų išlaikyti geri santykiai su ateistine valdžia. Kokios nelemtos baimės pasekmės kunigų gyvenime!
Telšių vyskupijos kurija teisinasi, kad nepajėgi iškelti iš parapijos tokių klebonų, kuriuos remia civilinė valdžia.
***
Pavandenė. 1978 m. liepos 8 dieną nežinomi piktadariai išdaužė langus ir sulaužė langų rėmus Pavandenės bažnyčios šventoriuje 14 kryžiaus kelių koplytėlėms.
***
Kuršėnai. 1978 m. gegužės 26 d. pas vikarą R. 2uipą atvyko Šiaulių raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Beržinis ir uždraudė vikarui katekizuoti vaikus bei sakyti ateistinei valdžiai nepatinkančius pamokslus, nes kitaip labai nukentėsiąs.
Kuršėnuose dekanas kun. Stanislovas Ilinčius neleidžia prie altoriaus vaikų, jis išvaiko net vikaro paruoštus Mišių patarnautojus, šituo jis gyvosios Bažnyčios nestato, bet ją griauna.
***
Šaukėnai (Kelmės raj.). šaukėniečiai skundžiasi, kad nuolatos drumsčiama rimtis ir ramybė Šaukėnų kapuose, šalia kapų buvo įrengta bendra maudyklė. Ją panaikinus, prie kapų buvo įrengta šaudykla. Aidi nuolatos šūviai, o žmonės krūpčioja nuo jų prie savo artimųjų kapų.
O kiek Lietuvoje išniekintų kapų? Kryžiai išvartyti ir sudaužyti. Pakanka apsilankyti į senuosius Kelmės kapus. O į ką paversti Šaukėnų žydų kapai? Buvo metas, kada iš kapų vežė žvyrą su kaukolėmis ir pylė ant vieškelio.
***
Viduklė. Viduklės klebonas kun. Alf. Svarinskas, mirus popiežiui Pauliui VI, pasiuntė į Vatikaną tokią užuojautos telegramą:
„Jo Eminencijai Kardinolui J. Slipij
Mirus didžiajam popiežiui Pauliui VI, kuris nupelnytai pavadintas taikos apaštalu ir pasaulio sąžine, perduodama per Jūsų Eminencijos rankas Apaštalų Sostui mūsų giliausią užuojautą.
Katalikiškoji Lietuva suklupusi ant kelių meldžiasi už mirusiojo popiežiaus vėlę ir prašo Dievą išrinkti drąsų ir šventą Kristaus Bažnyčios Galvą."
