1. Mintys iš LTSR mokytojų IV suvažiavimo
LTSR švietimo ministras A. Rimkus savo kalboje, perskaitytoje 1978 m. birželio 7 d. Lietuvos TSR mokytojų IV suvažiavime, įvykusiame Vilniuje, kalbėdamas apie „taurių tarybinio patriotizmo, tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo jausmų" skiepijimą Lietuvos moksleivijai, džiaugėsi, kad jau „turime 98 mišrias mokyklas, kuriose mokosi 53,5 tūkstančio mokinių, arba kas dešimtas bendrojo lavinimo mokyklų moksleivis". Toliau kalbėtojas pažymėjo, kad „reikšmingą poveikį auklėjant moksleiviją tautų draugystės, tarybinio patriotizmo dvasia daro Tarybų Lietuvos ir Tarybų Baltarusijos socialistinis lenktyniavimas".
Jeigu prisiminti kaip Baltarusijos teritorijoje jau 34 metai susidorojama su ten gyvenančių lietuvių vaikais, neleidžiant jiems net pradžios mokyklose mokytis savo gimtąja lietuvių kalba, jeigu paskaičiuoti, kiek per tą ilgą laikotarpį Baltarusijoje atsirado naujų žmonių, jau nebemokančių savo gimtosios lietuvių kalbos ir jeigu visa tai laikyti, A. Rimkaus žodžiais tariant, „reikšmingu poveikiu" nesunku suprasti, kas yra slepiama po skambiais tarybinio patriotizmo, tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo žodžiais, brutaliomis priemonėmis skverbiantis į lietuvių vaikų sielas, širdis ir protus.
Toliau savo kalboje A. Rimkus dabartinius Lietuvos ekonomikos ir kultūros kai kuriuos pasiekimus priskyrė ne darbščiai ir sąžiningai lietuvių tautos prigimčiai, o pabrėžė, kad tai yra „pirmiausia didžiosios (?—aut.) rusų tautos nesavanaudiškos (?—aut.) paramos rezultatas". Už šią „paramą" A. Rimkus visų Lietuvos švietimo darbuotojų vardu įsipareigojo: „ir ateityje darysime viską, kad išauklėtume moksleivius karštais savo Tėvynės (TSRS— aut.) patriotais, nuosekliais internacionalistais (lietuvių tautos ir jos kultūros ignorantais—aut.), kad nė vieno moksleivio sąmonėje nerastų dirvos nacionalinio užsiskleidimo, atsiribojimo ar išskirtumo sėklos". Iš to aiškėja kodėl Lietuvos švietimo ministras džiaugiasi, kad grynai lietuviškų mokyklų skaičius Lietuvoje mažėja, o mišrių— daugėja.
Kiek aukščiau toje pačioje savo kalboje A. Rimkus, prisimindamas Lietuvos KP CK Biuro neseniai priimtą nutarimą dėl rusų kalbos mokymo Lietuvoje, pasakė: „Naujos vadovėlių, mokymo priemonių laidos turi užtikrinti, kad visi mokiniai dar vidurinės mokyklos suole gerai išmoktų rusų kalbą". Tai „užtikrinus", savaime suprantama, nors to švietimo ministras nepasakė, vieną kartą bus nutarta, jog tose mišriose Lietuvos mokyklose bus nereikalinga mokyti dviem kalbomis. Tada užteks vienos rusų kalbos, nes ji dar labiau užtikrins „tarybinio patriotizmo, tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo" pragaištinus siekius Lietuvoje. Lietuvių tauta gali būti surusinta tiktai per mokyklas!
Po savo įsipareigojimo visus Lietuvos vaikus padaryti internacionalistais, A. Rimkus, remdamasis kitu LKP CK Biuro 1977 m. balandžio 11 d. nutarimu „Dėl Pabiržės vidurinės mokyklos darbo, skiepijant mokslinę ateistinę pasaulėžiūrą" pažymėjo: „Vadovaujantis šiuo dokumentu, kiekvienoje mokykloje būtina sudaryti darnią ir veiksmingą ateistinio auklėjimo sistemą (pasirodo, kad iki šiol toji sistema dar nebuvo tobula!—aut.). Atsidėjus, subtiliai reikia dirbti su tais mokiniais, kurie dar ne visiškai išsilaisvinę iš religininkų įtakos. Turime padėti kiekvienam mokiniui dar mokykloje susiformuoti tvirtą materialistinę pasaulėžiūrą, gerai suvokti religijos žalą, tapti aktyviu ateistu", štai kokiai sistemai lietuviai tėvai yra priversti atiduoti auklėjimui ir mokymui savo vaikus!
Kodėl LKP CK savo auka pasirinko Pabiržės, o ne kurią kitą Lietuvos mokyklą? Tai, be abejonės, turėjo ryšį su tuo, kad netrukus vyskupas-tremtinys J. E. Vincentas Sladkevičius iš savo ištrėmimo vietos Nemunėlio Radviliškyje buvo perkeltas į Pabiržę.
2. Tikinčiųjų vaikų persekiojimo sustiprinimas
Klysta tie, kurie mano, kad ateistinė valdžia padarė kai kurių nuolaidų tikintiesiems. Kad Lietuvos tikinčiųjų laukia dar daug sunkių išbandymų, rodo ne tiktai aukščiau cituota švietimo ministro A. Rimkaus kalba, bet ir žemiau dedami partiniai ir vyriausybiniai dokumentai, plačiau žinomi tiktai švietimo sistemos darbuotojams.
Lietuvos TSR švietimo ministerija
Kolegijos nutarimas. 77.05.27, Nr. 89, Vilnius
Lietuvos TSR Švietimo ministerijos kolegija nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos TSR švietimo ministerijos priemones ateistiniam moksleivių auklėjimui gerinti, vykdant Lietuvos KP CK Biuro 1977 m. balandžio 11 d. nutarimą „Dėl Pabiržės vidurinės mokyklos darbo, skiepijant moksleiviams ateistinę pasaulėžiūrą".
2. Įpareigoti švietimo ministerijos valdybas ir skyrius, ministerijai pavaldžias įstaigas, rajonų, miestų liaudies švietimo skyrius:
a) užtikrinti, kad numatytos priemonės būtų vykdomos laiku;
b) sustiprinti ateistinį auklėjimą bendrojo lavinimo mokyklose, užmokyklinėse ir ikimokyklinėse vaikų įstaigose.
Kolegijos pirmininkas
švietimo ministras A. Rimkus
***
Lietuvos TSR švietimo ministerijos priemonės ateistiniam moksleivių auklėjimui gerinti, vykdant Lietuvos KP CK Biuro nutarimą „Dėl Pabiržės vidurinės mokyklos darbo, skiepijant moksleiviams ateistinę pasaulėžiūrą":
1. Nuosekliai ir kryptingai vykdyti TSRS XXV suvažiavimo, taip pat Lietuvos KP XVII suvažiavimo nutarimus liaudies švietimo srityje.
Gerinant moksleivių ateistinį auklėjimą, tobulinant mokslinės ateistinės propagandos formas ir metodus, nuosekliai vadovautis Lietuvos KP CK III plenumo (1976 m.) nutarimu ir Lietuvos KP CK Biuro nutarimu „Dėl Pabiržės vidurinės mokyklos darbo, skiepijant moksleiviams mokslinę ateistinę pasaulėžiūrą".
Nuolat—Mokyklų valdyba, Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius, rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
2. Pasiekti, kad visas mokymas ir užklasinės veiklos procesas būtų panaudojamas mokinių materialistinei pasaulėžiūrai formuoti, ateistiškai auklėjant moksleivius, kad, baigę vidurinę mokyklą, jie taptų kovingais ateistais.
Nuolat—(tie patys—aut.)
3. Tirti pedagogų kolektyvų ateistinio auklėjimo sistemą ir metodiką, teikti jiems visapusišką dalykinę ir metodinę pagalbą.
Nuolat—(tie patys—aut.)
4. Ateistinio moksleivių auklėjimo klausimus sistemingai svarstyti pedagogų tarybose, mokyklų vadovų pasitarimuose ir švietimo tarybose.
Nuolat—Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
5. Užtikrinti, kad per pamoką—pagrindinę mokymo-auklėjimo formą—moksleiviai įgytų tvirtų mokslinių ateistinių žinių kompleksą, materialistinį supratimą apie gamtos ir visuomenės vystymosi dėsningumus. Stiprinti tarpdalykinius ryšius, užtikrinti perimamumo principą. Kiekvienoje pamokoje turi būti aiški principinga ateistinė mokytojo pozicija. Išugdyti moksleivių sugebėjimą savarankiškai gilinti savo žinias, orientuotis mokslinės ir politinės informacijos sraute.
Nuolat—Mokyklų valdyba, rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
6. Patikrinti vienos rajono ir vienos miesto bendrojo lavinimo mokyklos darbą, vykdant Lietuvos KP CK Biuro nutarimą, „Dėl Pabiržės vidurinės mokyklos darbo, skiepijant moksleiviams mokslinę ateistinę pasaulėžiūrą".
1978 m.—Mokyklų valdyba, Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius
7. Tirti, kaip gamtos-matematikos bei humanitariniai dalykai ir su jais susiję užklasiniai renginiai panaudojami mokinių mokslinei materialistinei pasaulėžiūrai ugdyti, ateistiškai auklėjant moksleivius.
1978 m.—(tie patys—aut.)
8. Patikrinti dviejuose miestuose ir dviejuose rajonuose, kaip kaupiama ir propaguojama ateistinė literatūra bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekose.
1978-1979 m.—Respublikinė mokyklų biblioteka.
9. Tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinių vaikų įstaigų pedagogų kolektyvų ateistinio auklėjimo sistemą, darančią moksleiviams nuolatinį poveikį, jungiančią įvairias mokymo bei užklasinio darbo formas ir kryptis, ugdančią moksleivių ateistinius įsitikinimus, geriausias tarybinio žmogaus moralines savybes, atsparumą buržuazinei ideologijai, religijos įtakai.
Nuolat—Mokyklų valdyba, Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius, Ikimokyklinio auklėjimo skyrius, rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
10. Sistemingai kontroliuoti bendrojo lavinimo mokyklų ir užmokyklinių vaikų įstaigų užklasinę ir užmokyklinę veiklą, analizuoti organizuojamų renginių efektyvumą ir jų poveikį moksleivių ateistiniam auklėjimui.
Nuolat—Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius, Respublikinės užmokyklinės vaikų įstaigos, rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
11. Užklasinėje veikloje kryptingai skiepyti materialistinę pasaulėžiūrą, remiantis dėstomųjų dalykų pagrindais. Kiekvienas mokyklos būrelis, ypač ateistų, turi propaguoti mokslines ateistines žinias, demaskuoti reakcingą religijos vaidmenį mokslo raidos istorijoje, atskleisti materialistinio pasaulio supratimo reikšmę visuomenės pažangai.
Nuolat—Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
12. Siekti, kad bendrojo lavinimo mokyklos nuosekliai dirbtų su mokinių tėvais. Sistemingai tirti šeimas, jų auklėjimo poveikį vaikams. Didelį dėmesį skirti individualiam darbui su tikinčiaisiais mokinių tėvais. Pedagogikos fakultetuose mokinių tėvams nagrinėti mokinių mokslinės ateistinės pasaulėžiūros formavimo problemas.
Nuolat—Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai
13. Sustiprinti idėjinį politinį vadovėlių kryptingumą, pakelti jų mokslinį ir metodinį lygį, jų turinyje išryškinti mokslinius ateistinius akcentus, kurie sudarytų pagrindą moksleivių materialistinei pasaulėžiūrai ugdyti per kiekvieno dalyko pamokas.
1977-1980 m.—Mokymo metodinis skyrius, PMTI (Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas).
14. Parengti ir išleisti pedagoginius-metodinius leidinius ateistine tematika:
D. Poneris, L. Krotova, Mokslinis ateistinis auklėjimas, mokant fizikos; J. Kundrotas, Praregėjimas; A. Čertkovas, V. Komarovas, Pokalbiai apie religiją ir ateizmą; I. Zaksas, Kas sukūrė pasaulio tvarką; V. Nečajeva, T. Markovą, Dorovinio auklėjimo vaikų darželyje metodika; H. Tidikis, Ateistinio poveikio metodika; V. Gladutis. Iš kalsės vadovo darbo patirtis; Z. Bajorūnas, Vaikų auklėjimas šeimoje; A. Urbonas, Mokslas apie žmogų.
1977-1980 m.—Mokymo metodinis skyrius
15. Parengti metodinį laišką apie moksleivių ateistinį auklėjimą šiuolaikinėmis sąlygomis.
1978 m.—PMTI
16. Organizuoti mokslinę praktinę konferenciją moksleivių materialistinės pasaulėžiūros formavimo ir ateistinio auklėjimo klausimais.
1979 m.—PMTI, RMTI (Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas—aut.)
17. Organizuojant respublikinius pedagoginius skaitymus, numatyti pranešimus mokinių marksistinės-lenininės pasaulėžiūros ir ateistinio auklėjimo tematika.
1978 m.—(tie patys—aut.)
18. Respublikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, dalykinių metodinių ratelių pirmininkų seminaruose plačiau atskleisti materialistinės pasaulėžiūros formavimo, ateistinio švietimo ir ateistinio auklėjimo galimybes, dėstant mokymo disciplinas.
Kasmet—RMTI
19. Jaunųjų gamtininkų, chemikų, fizikų ir kitų dalykinių būrelių vadovams organizuoti seminarą materialistinės pasaulėžiūros formavimo ir ateistinio auklėjimo klausimais.
1979 m.—RMTI
20. Miestų ir rajonų centruose paruošti ilgai veikiančias ateistinės literatūros parodas mokslinės ateistinės literatūros propagavimui.
1978-1979 m.—Respublikinė mokyklų biblioteka
21. „Tarybinio mokytojo", „Tarybinės mokyklos", „Moksleivio", leidinio „Seimą" redakcijoms plačiau nušviesti ateistinio auklėjimo mokyklose ir šeimose klausimus. Paskelbti straipsnių ciklą apie mokslinės pasaulėžiūros, ateistinių įsitikinimų formavimą per lietuvių literatūros, rusų literatūros, istorijos, visuomenės mokslo, biologijos, chemijos, fizikos ir kt. dalykų pamokas. Nušviesti mokyklų užklasinio darbo sistemą, ugdant mokinių mokslinę ateistinę pasaulėžiūrą. Pateikti mokytojams teorinių ir metodinių straipsnių ciklą jaunimo mokslinės pasaulėžiūros, ateistinių įsitikinimų formavimo klausimais.
1977-1980 m. „Tarybinio mokytojo", „Tarybinės mokyklos", „šeimos", „Moksleivio" redakcijos
Mokyklų valdyba
3. Nutautinimo programa mokykloms
Lietuvos TSR švietimo ministerijos kolegijos 1977 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 88 buvo patvirtintas „perspektyvinis priemonių planas tolesniam internacionaliniam ir patriotiniam moksleivių auklėjimui bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose švietimo įstaigose gerinti". Žemiau pateikiamas šis lietuvių vaikų nutautinimo planas su kai kuriais mažais sutrumpinimais:
I. Mokymo auklėjimo darbas
1. Svarbiausiu bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinių ir užmokyklinių įstaigų uždaviniu laikyti jaunosios kartos auklėjimą proletarinio, socialistinio internacionalizmo tarybinio patriotizmo ir bendranacionalinio pasididžiavimo dvasia, vadovaujantis TSKP XXV suvažiavimo nutarimais. Tuo tikslu užtikrinti darnią, kryptingą ir vieningą moksleivių patriotinio ir internacionalinio auklėjimo sistemą, kompleksiškai ją siejant su bendru idėjinio politinio, estetinio, dorovinio ir ateistinio auklėjimo procesu.
Nuolat—Ministerijos valdybos ir skyriai, Respublikinio pavaldumo įstaigos, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
2. Mokyklų ir kitų švietimo įstaigų pedagogų kolektyvams žymiai veiksmingiau panaudoti mokymo medžiagą auklėjimo tikslams. Visų mokymo dalykų, ypač humanitarinio profilio, mokymo procese stiprinti marksistinės lenininės teorijos aiškinimą apie nacijas ir tautų santykius, apie TSRS nacionalinės politikos laimėjimus (pavyzdžiui, nutautinant Baltarusijoje ir kitose TSRS respublikose gyvenančius lietuvius, dedant visas pastangas, kad Vilniaus krašto gyventojai, nutautėję to krašto lietuvių palikuonys vėl neatlietuvėtų—aut.). Ypač svarbu išaiškinti naujos istorinės žmonių bendrijos (tautiškai beveidės— aut.)—tarybinės liaudies sąvoką, atskleidžiant objektyvius tolesnės tarybinės visuomenės internacionalizacijos, mūsų šalies socialistinių nacijų ir tautybių visapusiško vystymosi ir laipsniško suartėjimo (nutautėjimo, t. y. surusėjimo—aut.) procesų dėsningumus.
Nuolat—Mokyklų valdyba, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai
3. Stiprinti mokymo dalykų poveikį ateistiniam auklėjimui, formuojant moksleivių ateistinę pasaulėžiūra; įtaigiau išryškinti reakcinę religijos esmę, religinės pasaulėžiūros ir išnaudotojiškų klasių interesų sutapimą. Laiku duoti veiksmingą atkirtį įvairiems reakcinės dvasiškijos išpuoliams, demaskuoti jų ketinimus platinti jaunimo tarpe buržuazinę nacionalistinę ideologiją.
Nuolat—(tie patys—aut.)
II. Užklasinis ir užmokyklinis darbas
1. Per švietimo įstaigų užklasinį ir užmokyklinį darbą praktiškai įtvirtinti mokinių tarpusavio internacionalinio pobūdžio santykius. Tuo tikslu aktyvinti mokyklinių internacionalinės draugystės klubų veiklą, plačiau praktikuoti bendrus renginius mokyklose, kuriose dėstoma skirtinga kalba, komplektuoti būrelių, gamybinių brigadų ir kitų moksleivių kolektyvų įvairių tautybių vaikų kontingentus. Aktyviai įtraukti mokinius į praktinę veiklą, organizuojant proletarinio solidarumo renginius, kaip pavyzdžiui, pasiruošimas Tautiniam jaunimo ir studentų festivaliui Havanoje, Tarptautiniam vaikų festivaliui Tarybų Sąjungoje, respublikiniam konkursui „Mažųjų planeta" ir kitiems.
Nuolat—Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius, Mokyklų valdyba, Ikimokyklinio auklėjimo skyrius, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
2. Stiprinti mokinių karinį-patriotinį auklėjimą. Užtikrinti, kad jie aktyviai dalyvautų masinio gamybinio darbo renginiuose: plačiau praktikuoti mokyklose vyriškumo pamokas, trijų kartų sąskrydžius-susitikimus, karinės parengties apžiūras, konkursus, žygius revoliucinės, kovinės ir darbo šlovės keliais, karinius sportinius žaidimus „Žaibas", „Ereliukas", taip pat užtikrinti dalyvavimą komjaunimo-jaunimo estafetėje išilgai TSRS valstybės sienos. Aktyvinti SDAALR veiklą. Toliau stiprinti moksleivių ryšius su Tarybinės Armijos kariais, vykdyti sistemingą aukštesniųjų klasių moksleivių profesinio orientavimo darbą, propaguojant karybos profesijas.
Siekti, kad moksleivių žinios iš pradinio karinio rengimo būtų tvirtos ir gilios.
Nuolat—Pradinio karinio rengimo skyrius, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
3. Pagerinti vadovavimą ir kontrolę kraštotyros ir turizmo veiklai. Siekti, kad jaunieji kraštotyrininkai tirtų darbininkų revoliucinio judėjimo istoriją, jo internacionalines ištakas; įamžintų komunistų, komjaunuolių, pirmųjų tarybų valdžios aktyvistų, žuvusių nuo buržuazinių nacionalistų rankos, atminimą, tirtų kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių istoriją, išryškindami jų veiklos ir darbo internacionalinį pobūdį. Užkirsti kelią praeities idealizavimui, neklasiniam požiūriui, vertinant ikitarybinio laikotarpio istorijos įvykius. Plačiau atskleisti Tarybų Lietuvos socialinio politinio vystymosi laimėjimus, visa tai išryškinant kaip visų tarybinių tautų vienybės, susitelkimo ir tarpusavio pagalbos rezultatą.
Nuolat—Užmokyklinio ir užklasinio darbo skyrius, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
4. Siekti, kad bendrojo lavinimo mokyklų fizinio lavinimo kolektyvai, vaikų ir jaunimo sporto mokyklos gerintų su broliškų respublikų moksleiviais organizuojamų sportinių renginių internacionalinį turinį . . .
5. Organizuojant su mokiniais internacionalinį ir patriotinį auklėjimo darbą, užtikrinti, kad būtų plačiai naudojamos masinės informacijos priemonės . . .
III. Mokymo-metodinis darbas ir jo kontrolė
1. ... Ruošiant naujus vadovėlius ir mokymo priemones, gerinti jų internacionalinį ir patriotinį turinį . . .
2. Į pedagoginių kadrų kvalifikacijos kėlimo kursų programas įtraukti temas apie TSKP nacionalinės politikos teoriją ir praktiką, apie mokinių internacionalinį ir patriotinį auklėjimą TSKP XXV suvažiavimo nutarimų šviesoje. Ruošiant metodines rekomendacijas, organizuojant seminarus ir konferencijas, skleidžiant gerąją patirtį, padėti pedagogams teoriškai suvokti faktinę medžiagą, geriau įvaldyti internacionalinio ir patriotinio darbo metodiką.
Nuolat—RMTI, RPR, Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
3. Plačiau skelbti spaudoje moksleivių internacionalinio ir patriotinio auklėjimo darbo patirtį, spausdinti straipsnius apie TSKP lenininę nacionalinę politiką, tarybinio gyvenimo pavyzdžius, tarybinių tautų draugystę. Stiprinti kūrybinius ryšius su Baltarusijos, Latvijos, RTFSR ir kitų broliškųjų sąjunginių respublikų redakcijomis ir pedagoginėmis leidyklomis. Dažniau keistis švietimo įstaigų internacionalinio darbo patirties medžiaga.
Nuolat—Redakcijos „Tarybinis mokytojas", „Tarybinė mokykla", „Moksleivis", leidinys „šeima".
4. Ištirti bendrojo lavinimo mokyklose internacionalinio ir patriotinio darbo patirtį ir imtis priemonių šiam darbui toliau tobulinti, keliant kiekvienos mokymo įstaigos vadovo, kiekvieno pedagogo asmeninę atsakomybę už auklėjimo darbo kokybę, už sveiką moralinę-po-litinę būklę vietose, rodant maksimalų atidumą ir jautrumą daugianacionaliniams kolektyvams.
Visuose liaudies švietimo įstaigų pedagogų kolektyvuose svarstyti šį klausimą, numatyti kelius ir priemones internacionaliniam ir patriotiniam darbui tobulinti, jo planavimui ir koordinavimui gerinti, kontrolei stiprinti.
1977-1978 m.—Rajonų, miestų liaudies švietimo skyriai.
5. Sistemingai analizuoti liaudies švietimo skyrių, švietimo įstaigų darbą, organizuojant mokyklinio jaunimo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų internacionalinį ir patriotinį auklėjimą.
1978-1980 m.—Ministerijos valdybos ir skyriai
Mokyklų valdyba
