Kaunas
29-sios vidurinės mokyklos vadovybė gavo „pipirų" iš aukščiau už apleistą ateistinį darbą: vienas mokyklos abiturientas, Jonas Ivanauskas, įstojo į Kunigų seminariją.
Daug uolumo parodo Vlf klasės auklėtoja Dana Mikaliūnienė. Mokiniai nori ar nenori—auklėtoja D. Mikaliūnienė užriša raudoną kaklaryšį ir jau esi pionierius.
Mokinė Laima Sutkutė taip uždėtą kaklaryšį išdrįso nusirišti, už tai susilaukdama daug nemalonumų. Galiausia išsikvietė mokinės motiną:
—Jūsų mergaitė liko klasėje vienintelė balta varna, — priekaištavo motinai auklėtoja.
***
Gargždai
(Klaipėdos raj.). š. m. rugsėjo 9 d. buvo laidojamas Justinas Stanijauskas. Jo duktė mokosi II-je vid. mokykloje IVc klasėje. Klasės vadovė Petrauskienė, norėdama parodyti užuojautą savo mokinei, netekusiai tėvelio, atsivedė savo mokinius į laidotuves, bet, pamačiusi prie kapų belaukiantį kunigą, įsakė vaikams sudėti gėles po neštuvais šalia šiukšlyno ir dingti iš kapų.
Gaila, kad mūsų tarybinėje mokykloje dirba tokie neišsiauklėję mokytojai, kurie vietoje užuojautos liūdniausią valandą padaro artimiesiems tiek daug skausmo. Geriau laidotuvėse visai nedalyvauti, negu elgtis nekultūringai.
***
Molėtai
Molėtų vid. mokyklos mokiniai—VIIIb kl. Virginijus Kisielius, VIIIc kl. Julius Bareikis ir Romualdas Gudonis Vila kl. š. m. kovo 26 d. apvogė Molėtų bažnyčią. Išnešė tabernakulio raktelį, nuo šoninio altoriaus kryžių ir dvi gražias žvakes, iš kurių vieną susirado ant zakristijos viršaus. Neprašytų svečių apsilankymas buvo pastebėtas, kuomet kunigas pamaldų metu negalėjo atidaryti tabernakulio ir išdalinti šv. Komunijos.
Mokiniai, atėję į mokyklą, pradėjo rodyti iš bažnyčios pavogtus daiktus, ir vagystė greitai išaiškėjo. Berniukai pasijautė nejaukiai, bet mokytojai juos padrąsino.
Kiekvienos pamokos metu, pasirodžius mokytojams klasėje, vaikai imdavo pasakoti kaip neeilinį įvykį— bažnyčios apvogimą. Tik nedaugelis mokytojų papeikė netinkamą mokinių elgesį, o kiti—Kazlas, Gaidienė ir kt. praleido negirdomis. Dar liūdniau—VIIIb kl. auklėtoja Vitalija Sabuckienė nusikaltėle padarė VIIIb kl. mokinę Vidą Žiegždrytę, apkaltindama pranešus apie mokinių vagystę, kadangi ji pastoviai lankanti bažnyčią. Mokytojai vagiliautojus padarė didvyriais. Per klasės valandėlę auklėtoja Sabuckienė pati iškoneveikė Vidą ir leido mokiniams tyčiotis iš jos, kiek kam patiko. Vargšai vaikai tokioje atmosferoje pasimetė, Vida jautėsi tikrai nusikaltusi, vagys triumfavo, o likusieji tyčiojosi iš Vidos. Mergaitė grįžo į namus verkdama ir pasimetusi.
Vidą persekiojo visus mokslo metus.
Mokinio Kisieliaus elgesio apsvarstymas tuo ir baigėsi, nors jis buvo žinomas kaip kvalifikuotas vagis, daug kartų apvogęs mokinius ir pačią mokyklą.
Bažnyčios apvogimas buvo pretekstas dar labiau sustiprinti mokykloje ateistinį auklėjimą. Iki metų pabaigos buvo tris kartus reikalaujama užpildyti ateistines anketas. Klasėje mokytojai demonstratyviai išskirdavo ar aplenkdavo Vidą, kuri jautriai pergyvendavo atstūmimo skriaudą.
***
Šiauliai
1978 m. spalio 1 d. buvo laidojamas Šiaulių VIII vidurinės mokyklos abiturientas Gintaras Skorubskas. Mokyklos vadovybė jau iš anksto maldavo tėvų, kad nekviestų į laidotuves kunigo, o mokiniai buvo perspėti neiti į bažnyčią.
Sustojus laidotuvių procesijai prie bažnyčios, vedėjos Jonaitienė ir Lukšienė neįleido mokinių net į šventorių. Tuos, kuriems vis dėlto pavyko įeiti, iš šventoriaus gainiojo mokyklos ateistinio būrelio vadovė mokytoja Grebeničenkaitė. Mažieji mokiniai pakluso mokytojams, bet vyresnių klasių auklėtiniai, atitolinę nuo šventoriaus vartų mokyt. Lukšienę, drąsiai suėjo į šventorių. Kunigas, matydamas, kad žmonės pasimetė, paragino visus į bažnyčią. Prie bažnyčios durų stovėjo mokyt. Grebeničenkaitė, atiminėjo iš mokinių gėles ir gąsdino einančius mokinius į bažnyčią. Nors ir be gėlių, mokiniai veržėsi į vidų. į pagalbą atbėgo vedėja Jonaitienė. Ji tampė mokinius į šalį, klausinėdama iš kurios mokyklos jie atėję. Mokiniams iš VII-sios vid. mokyklos vedėja sakydavo: „Jums negalima eiti į bažnyčią!" Viena drąsi mergaitė, išgirdusi tokį įsakymą, nusijuokė: „Aš bažnyčios nebijau . . ." ir įėjo į vidų. Mokyt. Grebenišenkaitė, pamačiusi, kad jos visos pastangos nueina veltui, pagrasino: „Palaukite, atsiimsite jūs rytoj". Paskui įslinkusi į bažnyčią sekė, kaip viduje elgėsi mokiniai—melsis ar ne, klaups ar, baimingai dairydamiesi, stovės. Prasidėjus pamaldoms, visi suklaupė, pasiliko stovėti tik viena mokyt. Grebeničenkaitė.
Po laidotuvių mokytojai apipylė mokinius priekaištais, pajuoka ir grasinimais. Istorikė mokyt. Vaičiugienė visokiais būdais išjuokė ir kritikavo kunigą, jj kaltindama nehumaniškumu.
***
