Baltarusija
Žaludka (Gardino sritis). 1978 m. Žaludkos parapijos religinės bendruomenės pirmininkas Sakei buvo nubaustas 50 rub. bauda už tai, kad per Velykas procesijoje dalyvavo vaikai. Dviems mėnesiams praslinkus po šventės, Sakei buvo iškviestas į rajoną (Sčučin) ir ten jam buvo pranešta, kad už kulto įstatymų pažeidimą jis baudžiamas 50 rub. bauda. Rajono valdžia įsakė kolūkio vadovams šią baudą išskaičiuoti iš Sakei atlyginimo.
***
Žaludka (Gardino sritis). 1978 m. birželio 13 d. Žaludkos bažnyčioje kun. Anton Chanko iškilmingai laikė savo pirmąsias šv. Mišias. Kadangi tai buvo pirmosios primicijos Baltarusijos krašte po karo, žmonių suplaukė nematyta daugybė. Primicijų dieną mokyklos direktoriaus įsakymu 20 metrų atstumu nuo bažnyčios buvo pastatytas garsiakalbis, kad žmonės negalėtų nieko girdėti. Bažnyčios komiteto atstovai paprašė išjungti garsiakalbį, bet niekas jų neklausė. Tik vėliau, prieš pat sumą, išjungė, kai pasipiktinę žmonės pagrasino, jog už trukdymą melstis jie skųsis į Maskvą.
***
Senosios Vasiliškės. Mirus klebonui kun. Prišmontui, po metų rajono valdžia uždarė bažnyčią, kuri yra viena iš gražiausių Baltarusijoje. Žmonės ilgą laiką rašė ir važinėjo į Minską ir į Maskvą, prašydami atidaryti bažnyčią. Maskvoje buvo pasakyta, kad reikią sudaryti religinės bendruomenės komitetą, o sąrašą paduoti į rajoną. Jei rajonas netvirtintų, —vėl kreiptis į Maskvą.
Senųjų Vasiliškių parapiečiai rašė į rajoną—Ščučin, rašė savo sriteis—Gardino valdžiai, rašė į sostinę— Maskvą, bet atsakymo iš niekur nesulaukia . . .
***
Šemetovščyzna (Vitebsko sritis). 1978 m. spalio 30 d. šemetovščiznos klebonas kun. Kučinskas buvo iškviestas į Minską pas įgaliotinį kulto reikalams. Zalevskij ir Ponomariov jam pasakė, kad seminarija Baltarusijoje yra nebereikalinga, nes yra Rygoje, o taip pat priminta, kad Baltarusijoje nėra kandidatų. Tačiau yra žinoma, jog šiais metais buvo atmesti 6 kandidatų pareiškimai . . .
***
Moldavija
Telegramą po telegramos gauna vienintelis Moldavijos kunigas iš visų kampelių su širdį veriančiais prašymais: atvažiuoti išklausyti išpažinties ir aptarnauti mirštančius. Sovietų valdžia tik tyčiojasi iš tokių prašymų.
Kada kunigas rizikuoja aptarnauti mirštančiuosius be valdžios leidimo, jį sulaiko, baudžia ir grasina. Čia ypač „uolūs" Kamenkos ir Ribnycos rajonai. Taip 1978 m. lapkričio 21 d. anūkės iškviestas kunigas važiavo į Ribnycą aptarnauti ligonės senelės. Netoli nuo Ribnycos kunigas pastebėjo, kad yra sekamas. Tik įvažiavus į miestelį, vos kunigas spėjo išlipti iš mašinos, milicija, sekusi mašiną, sulaikė vairuotoją, nusivedė jį į skyrių ir griežčiausiai uždraudė ateityje vežioti kunigą.
***
Sloboda-Raškovas. š. m. lapkričio 25 d. sukanka metai, kaip sovietų valdžia sugriovė bažnytėlę ir išvaikė žmones. Tačiau, nežiūrint to, čia kas vakarą žmonės susirenka bendrai maldai į mažą kambarėlį ir net po atviru dangumi, nes į mažutę patalpą visi nesutelpa. Lietus, sniegas ir šaltis neatgrasina jų nuo maldos. Labiau negu blogas oras juos vargina apylinkės pirmininkas Bogorožas. Jis visuomet ateina neblaivus ir išvaiko vaikus. Nuo lapkričio 1 d. iki 15 d. neblaivus Bogorožas buvo atėjęs tris kartus, grubiai išvaikė iš kambarėlio vaikus, sutrukdė tikinčiųjų bendras maldas. 1978 m. lapkričio 13 d., įsibrovęs į kambarėlį maldų metu, pirmininkas išgainiojo vaikus, ištempdamas po vieną į lauką. Kambarėlyje, neskaitant suaugusių, beliko tik du paaugliai—dešimtokė Svetlana Pogrebnaja ir vienoliktokas Stanislavas Malčiuk. Bogorožas puolė prie Svetlanos ir jėga norėjo ją išvaryti. Mergaitė ramiai atsakė: „Pasimelsiu ir išeisiu". Įpykęs Bogorožas prišoko prie Stanislovo Malčiuk ir geruoju prašė išeiti. Vaikinas visai nereagavo į jo maldavimus. Bogorožas susierzinęs sušuko: „Aš su jumis atsiskaitysiu mokykloje!".
Dar viena rakštis, kuri Raškovo apylinkės pirmininkui neduoda ramybės. Tai žvakė, kaip amžinoji ugnelė uždegta ir saugoma raškoviečių katalikų toje vietoje, kur buvo sugriautos bažnyčios altorius. Plyname lauke dieną ir naktį, giedroje ir darganoje, pridengta nuo vėjo, mirksi žvakutė, primindama kiekvienam, kad šioje vietoje buvo Aukščiausiojo Dievo, Eucharistinio Jėzaus padangtė, kuri brutalių rankų išdraskyta.
Kai raškoviečiai kreipiasi į Centro Komitetą ar Religinių reikalų tarybą Maskvoje, prašydami leidimo atvykti kunigui pas ligonį ar mirštančius, raštai persiunčiami atgal į Kišiniovą, o pastarasis, davęs įsakymą vietos valdžiai neįsileisti kunigo, atsiunčia kad ir tokį atsakymą: „Atsakydami į jūsų laišką, adresuotą TSKP CK, pranešame: kadangi Kamenkos rajone nėra užregistruotos katalikų bendruomenės ir kunigo, tai klausimą apie kunigo iškvietimą iš kito rajono turi spręsti vietinė valdžia". Pasirašė Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas A. I. Raneta.
***
