1979 m. pradžioje Vilniaus arkivyskupijos valdytojas mons. Česlovas Krivaitis raštu „atsisakė" nuo savo užimamų pareigų, ir Vilniaus arkivyskupijos patarėjai: kun. A. Gutauskas, K. Gajauskas ir J. Morkūnas paskubomis „išrinko" nauju valdytoju šv. Teresės parapijos kleboną kun. Algį Gutauską.
Paviršutiniškai žiūrint, viskas, atrodo, normalu: vienas panorėjo dirbti pastoracinį darbą parapijoje—ėmė ir atsisakė, o antras—buvo išrinktas.
Iš tikrųjų „atsisakymas" ir „išrinkimas" vyksta diriguojant KGB „stebuklingai lazdelei". Todėl savaime kyla klausimas, kodėl saugumui prisireikė naujo Vilniaus arkivyskupijos valdytojo? Buvęs Vilniaus arkivyskupijos valdytojas buvo visiškai praradęs autoritetą ir nebeturėjo jokių galimybių, kad kada nors Apaštalų Sosto būtų paskirtas vyskupu. O Vilniaus arkivyskupijos soste sovietinė valdžia labai nori turėti naują vyskupą, bet ne vyskupą-tremtinį Julijoną Steponavičių. Išrinkus naująjį popiežių Jonę Paulių II, KGB suvokė, kad reikia Vilniaus arkivyskupijai naujo valdytojo, kuris turėtų daugiausia galimybių ateityje tapti vyskupu, o gal net ir kardinolu. Tokiu kandidatu ir buvo kun. Algis Gutauskas, turįs Lenkijoje daugybę pažįstamų kunigų, galinčių jį rekomenduoti kandidatu į vyskupus. Be to, kun. A. Gutauskas nėra susikompromitavęs morališkai ir pakankamai bailus bei klusnus sovietinei valdžiai. Vilniečiai neatsistebėdavo, kaip uoliai jis šalindavo iš procesijos vaikus, nes šito neleidžia sovietiniai įstatymai; lygiai taip pat uoliai jis gynė KGB bendradarbį—klieriką Jakutį (apie tai yra plačiai rašiusi Kronika).
Kadangi Vilniaus arkivyskupijos kunigai neabejoja, kad naujasis Valdytojas kun. A. Gutauskas seniai yra įkliuvęs į KGB spąstus, todėl tvirtai tikima, kad Popiežius Jonas Paulius II niekada jo nepakels į Katalikų Bažnyčios hierarchus.
