Vilnius. Lietuvos tikintieji su džiaugsmu išklausė per radiją šv. Tėvo sveikinimą, skirtą lietuviams — „Broliams lietuviams linkiu Velykų vilties Kristuje!" Lietuvos kunigai ir tikintieji už šj Popiežiaus dėmesį yra labai dėkingi.
***
Vilnius. Po 1979 m. Velykų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis visose vyskupijose agitavo dekanus, sukviestus į miestų vykdomuosius komitetus, laikytis Religinių susivienijimų nuostatų. Tikslesnę informaciją pateiksime sekančiame Kronikos numeryje.
***
Panevėžys. Vyskupas R. Krikščiūnas pasakoja, kad sovietinė valdžia neleis Lietuvos vyskupams nuvykti į Lenkiją, kai ten lankysis Šventasis Tėvas. Valdžia argumentuoja, kad Popiežiaus apsilankymas Lenkijoje nėra bažnytinis reikalas, o tik Vatikano valstybės vadovo revizitas Lenkijos vyriausybei.
***
Klaipėda.
TSKP Centro Komiteto
Generaliniam Sekretoriui
Klaipėdos m. ir visos respublikos
katalikų
Pareiškimas
Mes, Lietuvos TSR Klaipėdos m. ir visos respublikos katalikai, kreipiamės į Jus, Generalini Sekretoriau, prašydami padėti mums, kad būtų grąžinta bažnyčia, pastatyta 1961 m. Klaipėdoje visos Lietuvos katalikų lėšomis bei rūpesčiu. Netrukus ši bažnyčia iš tikinčiųjų buvo paimta ir paversta filharmonijos sale.
Leidimas statyti Klaipėdos katalikų bažnyčią buvo gautas iš TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir TSRS Ministrų Tarybos per Lietuvos MT. Leidimą buvo pasirašęs tuometinis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Chruščiovas. 1960 m. rugpiūčio 15 d. buvo pranešta, jog bažnyčia uždaroma. 1961 m. vasario 26 d. bažnyčios statytojai — kunigai — Liudvikas Povilonis (dabar vyskupas) ir kun. Bronius Burneikis buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieš sui-mant kunigus, leidimas dėl statybos buvo paimtas į Vilnių LTSR Ministrų Tarybon.
Po šios bažnyčios paėmimo mes kreipėmės į TSRS Vyriausybę, prašydami, kad būtų grąžinta minėta bažnyčia, bet mūsų prašymas nebuvo patenkintas.
Dabar veikiančioji Klaipėdos m. ir parapijos katalikų bažnyčia nepatenkina tikinčiųjų poreikių: maža, žema, dėl žmonių spūsties ir tvankumo žmonės bažnyčioje dažnai alpsta ir turi stovėti lauke. Anksčiau veikusios Nidos ir Juodkrantės bažnyčios buvo uždarytos, todėl žmonių Klaipėdos bažnyčioje žymiai padaugėjo. Tikintieji yra priversti vykti į kitų parapijų bažnyčias.
Be to, Klaipėdą, kaip uostamiestį, aplanko daugelis jūreivių bei kitų įvairių valstybių piliečiai. Kai kurie iš jų užsuka ir į katalikų bažnyčią, kurioje pabuvoję, nustemba, kad tai vienintelė ir tokia skurdi bažnyčia tokiame mieste. Jiems teiraujantis, ar tik ši katalikų bažnyčia ir tėra Klaipėdos mieste, paaiškinama, jog buvusi pastatyta didelė ir graži Taikos Karalienės šventovė yra atimta iš tikinčiųjų ir paversta filharmonijos sale. Tai daro negarbę tarybinės valdžios atstovams.
Drauge siunčiame panašaus turinio pareiškimą Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT pirmininkui V. A. Kurojiedovui. Jam siunčiamą pareiškimą pasirašė 10241 Lietuvos TSR tikintysis.
Kyla klausimas, kodėl Klaipėdos m. ir parapijos tikintieji, turėdami pasistatę tokią gražią ir erdvę Taikos Karalienės šventovę, negali ja naudotis, o turi tenkintis mažu, netinkančiu pastatu arba turi vykti į kitas bažnyčias, gaišindami brangų laiką?
Todėl mes, Klaipėdos m. ir parapijos, o taip pat ir visos Lietuvos tikintieji kreipiamės į Jus, žinodami, kad jei Jūs mums padėsite, tikrai bus mums grąžinta minėta bažnyčia.
Mes manome, kad šios šventovės grąžinimas pasitarnautų Tarybinės vyriausybės autoriteto pakėlimui ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautiniu mastu, šį veiksmą sveikintų viso pasaulio geros valios žmonės.
Mes, visos Lietuvos tikintieji, Jūsų pagalba pasitikime ir laukiame Jūsų sprendimo.
Klaipėda, 1979.III.6.
Klaipėdos m. ir visos Lietuvos tikintieji
(Prašymas su 10.241 parašu pasiųstas anksčiau minėtu adresu).
Šio pareiškimo nuorašai buvo išsiųsti visiems Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams.
***
Klaipėda. 1979 m. balandžio 29 d. Klaipėdos klebonas kun. Jonas Baikauskas bažnyčioje tikintiesiems paskelbė, kad tuojau pradės bažnyčios remontą ir kad tai yra suderinta su Telšių Kurija. Tikinčiųjų tarpe Klebono skelbimas sukėlė didelį pasipiktinimą, nes šiuo metu pradėtas remontas, kai tikintieji reikalauja sugrąžinti atimtą bažnyčią, pasitarnautų tik sovietinės valdžios interesams. Klaipėdiečiai, nuvykę į Telšių Kuriją, sužinojo, kad jų klebonas kun. J. Baikauskas su vyskupijos Valdytoju savo remonto planų visai nederino.
Klaipėdos tikintieji seniai prašo Telšių vyskupijos Valdytoją paskirti jiems naują kleboną, nes kun. J. Baikauskas šioms pareigoms Klaipėdos parapijoje netinkamas. Visi tikinčiųjų prašymai likdavo be atgarsio, nes ateistinė valdžia kun. J. Baikauską palaiko ir Valdytojas negali jo iškelti.
Todėl „LKB Kronika" siūlo kun. J. Baikauskui garbingai užleisti Klaipėdos klebono pareigas jaunesniam kunigui, kuris sugebėtų didmiestyje tinkamai dirbti pastoracinį darbą.
Tolesnis kun. J. Baikausko buvimas Klaipėdoje pasitarnauja tik bedievių interesams.
***
Panevėžys. 1979 m. vasario mėn. Panevėžio vyskupijos kancleris Vladas Rabašauskas įgaliotinio P. Anilionio vardu įspėjinėjo dekanus, kad kitose vyskupijose renkami parašai po pareiškimu, kur reikalaujama atšaukti nesiderinantys su Konstitucijos teiginiais Religinių susivienijimų nuostatai. Kancleris pabrėžė, kad jeigu dekanatų kunigai pasirašys po tokiu pareiškimu, tai už tai bus nubausti dekanai, [domu, kokiais įstatymais remiantis, buvo platinamas šis įspėjimas. Nei valstybiniai, nei bažnytiniai įstatymai nedraudžia pateikti vyriausybei prašymus bei pageidavimus.
***
Telšiai. 1979 m. vasario 10 d. į Telšių saugumą buvo iškviesta Šuorienė (ji buvo pagrindinė liudininkė, pašalinant dėl amoralaus elgesio iš Kauno Kunigų seminarijos klieriką Ričardą Jakutį). Kai Šuorienė atsisakė vykti į saugumą, buvo pagrasinta, kad ją nuvešią su milicijos mašina. Saugume Šuorienė turėjo smulkiai papasakoti viską, ką ji žino apie R. Jakutį. Saugmiečiai reikalavo visus parodymus pateikti raštu.
Reikia galvoti, kad saugumiečiams labai rūpi R. Jakučio likimas.
***
Viešvėnai (Telšių raj.). Viešvėnų parapijos tikintieji nepatenkinti, kad valdžia draudžia kun. Jonui Kauneckui aptarnauti Viešvėnų parapiją. Tikintieji kelis kartus kreipėsi į Telšių vyskupijos Valdytoją kun. Antaną Vaičių ir jam įteikė prašymą su 37 parašais, tačiau valdytojas sakosi, jog nieko negalįs padaryti, — tai ne nuo jo priklausą.
Iš tiesų, valdytojas yra bejėgis ką nors padaryti, nes Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis uždraudė kun. Jonui Kauneckui aptarnauti Viešvėnų parapiją. Iš pradžių jis buvo atsiuntęs į Telšių vykdomąjį komitetą registracijos pažymėjimą, pagal kurį užregistruoti Viešvėnų parapiją du aptarnaujantys kunigai: kun. Juozas Pačinskas ir kun. Jonas Kauneckas. Vėliau kun. J. Kaunecko pavardė iš registracijos pažymėjimo įgaliotinio įstaigoje buvo išbraukta. Apie tai tikintieji sužinojo Telšių rajono vykdomajame komitete. Po to tikinčiųjų delegacija du kartus lankėsi įgaliotinio įstaigoje Vilniuje ir jam įteikė tokio turinio prašymą:
Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui
Viešvėnų parapijos tikinčiųjų
Pareiškimas
Tarybinė Konstitucija skelbia, kad „Bažnyčia atskirta nuo valstybės" (50 str.) ir Tarybų valdžia nesikiša į Bažnyčios reikalus. Todėl mums nesuprantama, kodėl Jūs, Įgaliotini, uždraudėte kun. Kauneckui aptarnauti Viešvėnų bažnyčią.
Tai jo pastangomis atremontuota varpinė, išdažyta bažnyčią, sutvarkytas apšvietimas ir bažnytiniai rūbai.
Kun. J. Kauneckas savo pamoksluose ragino mus būti sąžiningais, darbščiais, mūsų vaikus skatino gerai mokytis, nerūkyti, negerti, gerbti vyresniuosius ir mokytojus. Taip pat jokio nusikaltimo kunigas nepadarė, jei mums paaiškino, kad mokslas neprieštarauja tikėjimui, kad mokytojai neturi teisės bausti ar išjuokti vaikus, einančius į bažnyčią, šią laisvę mums garantuoja Konstitucija — tarybiniai įstatymai nedraudžia tikėti ir visiems garantuoja tikėjimo laisvę.
Nesugriaukite pasitikėjimo naująja Konstitucija, leiskite kun. J. Kauneckui vėl dirbti Viešvėnuose.
1979.11.12.
Pasirašė 97 tikintieji
Įgaliotinis pažadėjo jų pareiškimą patenkinti.
1979 m. vasario 26 d. Viešvėnų tikintieji gavo įgaliotinio P. Anilionio pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad kunigus į parapijas skirsto vyskupijų valdytojai, o tarybų valdžios organai į bažnyčios reikalus nesikiša.
***
Žalioji (Vilkaviškio raj.). 1979 m. kovo 1 d. Žaliosios katalikų parapijos seneliai pensininkai pasiuntė Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui Petrui Anilioniui pareiškimą, kuriame prašė leisti per Velykas atvykti kaimyninės parapijos kunigui ir privačiame name atlaikyti Prisikėlimo pamaldas, nes tikroji bažnyčia paversta malūnu. Pareiškimą pasirašė 77 seneliai. Nesulaukę atsakymo, kovo 27 d. tikintieji pasiuntė Vilkaviškio rajono valdžiai antrą prašymą — leisti per Velykas atlaikyti Prisikėlimo pamaldas Žaliosios kapinėse prie švč. M. Marijos koplytėlės. Vietoje atsakymo buvo užrakinti kapinių vartai.
Didvydžių parapijos klebonas kun. Antanas Lukošaitis, pasinaudodamas sovietinių įstatymo leidimu kapinėse melstis, Velykų rytą 7 vai. Žaliosios kapinėse atlaikė Prisikėlimo pamaldas, kuriose dalyvavo apylinkės tikintieji.
Po Velykų Rumokų eksperimentinio ūkio partinės organizacijos sekretorius Vladas Žemaitis tardė Vidmantą Kaminską, kiek pamaldose dalyvavo žmonių, iš kur buvo atvykęs dūdų orkestras ir kas fotografavo. Pasirodo, kad tiek vietiniams, tiek rajono pareigūnams kapinėse laikomos pamaldos kelia didelį nerimą.
Trisdešimt penki tikintieji po Velykų pasiuntė rajono valdžiai protestą, kuriame tarp kitko rašoma: „Didelį pasipiktinimą sukėlė jūsų įsakymas užrakinti visus kapinių vartus. Kokiu vardu pavadinti šį elgesį, mes nerandame žodžių".
***
1979 m. balandžio 18 d. Žaliosios kapinėse buvo laikomos gedulingos pamaldos už velionį J. Bubnaitį. Klausučių apylinkės pirmininkas A. Gudynas uždraudė apylinkės tarnautojams su vainikais eiti į kapines ir reikalavo vainikus palikti prie kapinių tvoros.
***
Slabadai (Vilkaviškio raj.). Slabadų koplyčios valytoja Zuzana Dvylaitytė apsigyveno sukrypusioje lūšnoje, kurioje iki mirties gyveno buvusi koplyčios prižiūrėtoja Bušauskienė. Slabadų tikintieji pageidavo, kad Dvylaitytė čia apsigyventų ir prižiūrėtų koplyčią. Vietinė valdžia, inspiruojama Vilkaviškio raj. VK pavaduotojo Juozo Urbono, neleidžia Dvylaitytei šią lūšną nusipirkti. Kai valytoja kreipėsi į Religijų reikalų įgaliotinį P. Anilionį (1978.XII.29), šis užklausė: „O gal galvoji įsteigti vaikų mokyklą?" Taigi koplyčios valytojai Z. Dvylaitytei teks iš šios lūšnos išsikraustyti. Sovietiniai pareigūnai pramato grėsmę marksistinei ideologijai, jei ši lūšna bus parduota
— koplyčios prižiūrėtojai!
***
Šaukėnai (Kelmės raj.).
Lietuvos TSR Ministrų Tarybai Prašymas
Baigiantis praėjusiam karui, sudegė Šaukėnų parapijos bažnyčia. 1947 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia iš lentų
— karkasinė (viduje spaliai). Žinoma, per tiek metų spaliai sukrito, sienų lentos aptrešo, atsirado plyšiai, pro kuriuos švilpia vėjai, žiemos metu įpustomas sniegas, o lyjant įteškiami lietaus lašai. Be to, žiemos metu labai šalta. Visa tai verčia prašyti Ministrų Tarybą leisti per vieną plytą apmūryti bažnyčią iš lauko pusės.
Kadangi dabar plytų laisvai galima pirkti, todėl tikimės gausią statybai leidimą. 1976.1.23.
Šaukėnų R. K. bendruomenės Komitetas
N. B. Taigi, jau praėjo daugiau kaip 3 metai nuo prašymo įteikimo, o atsakymo kaip nėra, taip nėra. Įdomu per kiek laiko tarybinės įstaigos privalo atsakyti į piliečių prašymus?
***
Kelmė. 1979 m. kovo 29 d. Kelmės raj. Vykdomasis komitetas įsakė visiems rajono kunigams prisistatyti į rajoną. Atvyko Kelmės, Kražių, Karklėnų, Tytuvėnų, Užvenčio, Pakražantės klebonai. Priekyje sėdėjo Kolainių batiuška. Nebuvo Stulgių, Šaukėnų, Vaiguvos ir Liolių klebonų. Taigi, ne visi pakluso. Susirinkusiems kunigams rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas V. Januška nušvietė ūkinę padėtį: kiek primelžta pieno, kiek nušerta kiaulių, suremontuota plūgų ir pan. Tie patys niekalai buvo pernai taip pat aiškinami sušauktiems į rajoną kunigams.
Tenka stebėtis, kad iki šiol dar kai kurie kunigai vyksta į tokias „lekcijas". Kol bus tokių „paklusnių avelių", tol rajonų bedieviai skaitys joms paskaitas apie plūgus ir kiaulių prieauglį.
Užventis (Kelmės raj.). Netoli Užvenčio, prie pat vieškelio, yra žydų kapai. Vokiečių okupacijos metais šie kapai buvo neliečiami. Dabar įsisiautėję ateistai, praradę bet kokį žmogiškumo jausmą, sunaikino žydų kapuose daug paminklinių lentų, o kitas išvogė. Negana to, vasarą čia ganosi arkliai ir ožkos.
***
Užventis (Kelmės raj.). Kelmės rajono pirmininko pavaduotojas A. Pažarauskas neleidžia kunigui per miestelį lydėti mirusiųjų į kapines.
***
Šaukėnai (Kelmės raj.). 1979 m. vasario 20 d. mirė Šaukėnų gyventoja Bronislava Budrienė. Moteris buvo giliai religinga, todėl vaikai nutarė ją palaidoti su bažnytinėmis paeigomis. Jos viena duktė buvo Šaukėnų apylinkės pirmininkė. Prasidėjo skundai. Šaukėnų Kultūros namų metodistės iniciatyva Budrių kieme pasirodė dvi „Volgos" su ateistais, kurie, visaip grasindami, ėmė atkalbinėti vaikus nuo krikščioniškų laidotuvių. Vaikai neatsispyrė prievartai ir tikinčią motiną palaidojo be bažnyčios.
Dar labiau tikinčiųjų nuotaikas sugadino, kai prie kapo duobės prabilo rusas Neumanas Kuprenenas, sakydamas: „Ir aš atidarau mitingą prie mirusios Budrienės". Tą patį kartojo ir komunistė-ateistė mokytoja Monika Kančalskienė.
***
Kaunas. 1977.XI.21. Kauno Medicinos institute Akušerijos-ginekologijos katedros vedėjas prof. Ladauskas skaitė akušerijos paskaitą studentams. Profesorius įspėjo, kad mūsų respublikoje vis dar atsiranda gydytojų, kurie dėl savo religinių įsitikinimų visiškai atsisako daryti abortus. Kartais tokius gydytojus paseka ir atliekantieji praktiką studentai. Profesorius pabrėžė, kad su šiais faktais yra griežtai kovojama. „Mes neleisime, kad kažkokie religiniai įsitikinimai prieštarautų moters interesams!" užbaigė paskaitą prof. Ladauskas.
