Tikinčiųjų teisėrns ginti
Katalikų Komitetas
1979 m. balandžio 18 d.
Nr. 12
JUNESKO ORGANIZACIJAI PRIE SNO
Tarptautinei konferencijai
„Už visų vaikų taiką
ir laimingą ateitį"
Vaiko teisių pažeidimai Lietuvos TSR
Lietuvos tikinčiųjų ir kunigų vardu dėkojame JUNESKO organizacijai, paskelbusiai 1979 metus Tarptautiniais Vaiko metais. Viso pasaulio geros valios žmonės atsiliepė į raginimą užtikrinti vaikams visas teises ir sudaryti geras sąlygas, kad jie galėtų augti ir vystytis pilnaverčiais ateities kūrėjais.
Mums geriausiai pažįstamos Lietuvos TSR vaikų gyvenimo sąlygos, todėl šiuo raštu ir norime su tuo supažindinti JUNESKO organizaciją.
Mūsuose yra įprasta cituoti Lenino žodžius: „Visa, kas geriausia — vaikams!" Didelio rūpesčio vaikais pavyzdžiu nurodoma, kad Tarybų Sąjungoje veikia 120 tūkstančių nuolatinių vaikų darželių ir lopšelių, kuriuose auklėjama daugiau kaip 13 milijonų vaikų. Iš tikrųjų Lietuvos TSR vaikai nemiršta iš bado ir turi sąlygas mokytis, tačiau pas mus, kaip reta kur pasaulyje, iš vaikų yra atimta daug pagrindinių jų teisių.
Tarybų Lietuvoje yra įprasta plačiai kalbėti apie tai, kad kažkur karų metu žūsta nekalti vaikai, kad yra šalių, kuriose vaikai miršta iš bado, tačiau nutylimas faktas, kad pas mus yra legalizuotas negimusios gyvybės žudymas. Nors neskelbiama oficiali statistika, tačiau Lietuvos medikai teigia, kad kiekvienais metais mūsų Tėvynėje nužudoma apie 50 tūkstančių negimusių kūdikių, t.y. tiek, kiek jų gimsta. Tokiai mažai tautai, kaip Lietuva, tai siaubingas skaičius. Pagrindinė vaiko teisė — tai teisė gimti. Kas atima šią teisę, sunku tikėtis, kad suteiks kitas, vaiko vystymuisi reikalingas teises.
Lietuvos TSR yra gaminama be galo daug alkoholinių gėrimų — per metus išgeriama maždaug už pusę milijardo rublių. Dėl to daugelis tėvų yra alkoholikai, o jų vaikai gimsta fiziškai nepilnaverčiais. Dėl alkoholizmo sparčiai auga šeimų skyrybos ir dėl šios priežasties vėl daugiausia nukenčia vaikai. Jokie vaikų darželiai ir jokios auklės neatstos vaikui tėvo ir motinos. Šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių kovojant už vaikų teises — iki minimumo sumažinti Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamybą ir pačiomis efektyviausiomis priemonėmis kovoti su plintančiu girtavimu, kokio Lietuvoje niekada nebuvo, išskyrus carinės Rusijos laikus. Labai gaila, kad tarybinė valdžia iki šiol neleidžia veikti blaivybės draugijoms.
Šiame dokumente ilgiau norime priminti, kaip vaikams Lietuvos TSR trukdoma dvasiniai vystytis.
Lietuvos TSR vaikai neturi teisės būti auklėjami pagal savo tėvų įsitikinimus. Nuo pat kūdikystės vaikų darželiuose tikinčiųjų vaikams skiepijama bedievybė, nors tėvai to nenori. Bedieviškas mokymas uoliau tęsiamas vidurinėse mokyklose, o aukštosiose mokyklose jau yra privalomas ateizmo kursas. Neišlaikę marksistinio ateizmo tikintys studentai negali baigti aukštąją mokyklą. Mokyklose tikintys vaikai yra verčiami kalbėti, rašyti, piešti ir vaidinti prieš savo sąžinę, o jei tokie vaikai atsisako vykdyti ateistų mokytojų nurodymus, jiems rašomi dvejetai arba mažinamas elgesio pažymys. Tikinčiųjų tėvų niekas neatsiklausia, ar jie sutinką, kad jų vaikai būtų bedieviškai auklėjami, — šitai daroma prievarta, pasiteisinant, kad ateizmas — pažanga, o religija — atsilikimas.
Lietuvos TSR vaikams yra atimtos beveik visos priemonės susipažinti su religija ir gilinti krikščioniškąpasaulėžiūrą. Per 34 tarybinės valdžios metus Lietuvoje nebuvo išleista nė viena katekizmo laida, nė viena religinė knyga, iš kurios vaikai galėtų susipažinti su krikščionybės pagrindais. Tiesa, buvo išleistas Šv. Rašto Naujasis Testamentas, bet dėl mažo tiražo — 11000 egz. (iš kurio daug šių brangių knygų dar buvo pasiųsta į užsienį) vaikai juo pasinaudoti negali. Tuo tarpu visi mokykliniai vadovėliai yra persunkti tendencingomis ir dažnai šmeižikiškomis mintimis prieš religiją, Bažnyčią ir dvasininkus. Knygynai ir bibliotekos yra užverstos menkaverčio turinio bedieviškomis knygomis ir brošiūromis. Pavyzdžiui, 1960—1977 metais Lietuvoje buvo išleista apie 250 pavadinimų ateistinės literatūros (P. Mišutis, Religija, Bažnyčia, ateizmas, 1978, p. 136).
Mokyklose tikintys mokiniai yra verčiami rašytis į ateistines pionierių ir komjaunimo organizacijas. Nenorintieji įsirašyti yra bauginami, paliekami po pamokų, mažinamas elgesio pažymys. Ryškiu tokio terorizavimo pavyzdžiu galėtų būti Stebulių aštuonmetės mokyklos (Lazdijų raj.) kai kurių mokytojų inkvizitoriškos pastangos surašyti tikinčius mokinius į bedieviškas organizacijas.
Neįsirašiusioms į komjaunimą trukdoma įstoti į aukštąsias mokyklas. Prievarta įrašyti į ateistines organizacijas yra verčiami kalbėti prieš savo ir savo tėvų įsitikinimus. Šitokiu būdu vaikai psichiniai traumuojami ir pratinami veidmainiauti. Dėl tokio „auklėjimo" paauglių ir jaunimo tarpe yra išplitęs nihilizmas ir chuliganizmas; nuolat auga jaunų nusikaltėlių skaičius.
Tikintieji moksleiviai yra persekiojami už bažnyčios lankymą. Mokyklose jiems priekaištaujama religiniai įsitikinimai, jie išjuokiami, piešiamos jų karikatūros, net mažinamas elgesio pažymus. Pavyzdžiui, 1979 m. baigiantis antrajam trimestrui Kybartų vidurinėje mokykloje (Vilkaviškio raj.) tikintiems ir gerai besimokantiems moksleiviams: Rimai Abraitytei, Romai ir Ritai Griškaitytėms, Audronei Juraitei, Rimai Žiemelytei ir kitoms elgesys buvo sumažintas tik už tai, kad mergaitės lankė bažnyčią ir neįsirašė į ateistines organizacijas. Panaši padėtis yra daugelyje Lietuvos mokyklų!
Tikintiems moksleiviams mokyklose yra sudaromos bjauraus nepakantumo sąlygos. Prisiklausę šmeižtų prieš tikėjimą, netikintys moksleiviai terorizuoja tikinčius vaikus. Pavyzdžiui, Vytautas ir Teresė Semenauskai pasakoja, kaip Plungės 1-je vidurinėje mokykloje yra persekiojamas jų sūnus Vitalijus. Komjaunuoliai Kačerginskas, Malakauskas ir Šakinis tyčiojosi iš tikinčiojo Vitalijaus ir jį už tai sumušė, o kai motina pasiskundė direktoriui, šis pareiškė, kad iš tokios motinos reikią atimti motinystės teises!
Tikintiems vaikams trukdoma atlikti religinio kulto apeigas. Lietuvos TSR labai dažnas reiškinys, kad mokytojai išvaro iš bažnyčios tikinčius vaikus, atėjusius pasimelsti pas draugo mirusį tėvelį ar motiną, šitaip tarybiniai pedagogai elgiasi visoje Lietuvoje.
Pagal tarybinius įstatymus draudžiama bet kokiomis formomis vaikų religinis mokymas. Vaikus mokyti religijos teisų gali tik tėvai šeimoje. Už vaikų katekizaciją laisvės atėmimu buvo nubausti kunigai: Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys, Antanas Šeškevičius, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1966 m. gegužės 12 d. įsaku draudžiama vaikus mokyti religijos ir tokiu būdu jie yra grubiai diskriminuojami, nes užkertamas kelias tinkamai paruošti vaikus religiniam gyvenimui.
Tikintiems vaikams iki 18 metų draudžiama aktyviai dalyvauti religinėse apeigose: chore, procesijose, šv. Mišiose. Už tokį dalyvavimą vaikai yra barami, gąsdinami, o kunigai baudžiami piniginėmis baudomis. Valkininkų klebonas kun. Algimantas Keina net du kartus buvo nubaustas už tai, kad leido vaikams patarnauti šv. Mišioms. Net valstybinio saugumo organai tardo šv. Mišiose patarnaujančius vaikus, pvz., Telšiuose, Kybartuose, Veisiejuose ir kt. 1979 m. per kelis mėnesius Veisiejų vidurinės mokyklos VIII kl. mokinys Judeikis net tris kartus buvo tardomas saugumo pareigūnų.
Tikintieji vaikai kiekvienais metais yra verčiami užpildyti specialias anketas, kontroliuojančias mokinių religingumą. Būna net tokių atvejų, kai mokyklose tikintieji vaikai oficialiai surašinėjami, tarsi būtų tikri nusikaltėliai. Pavyzdžiui, taip buvo daroma 1978 m. Kybartų Donelaičio vidurinėje (Vilkaviškio raj.) mokyk.
Tikintiems moksleiviams į charakteristikas dažnai jrašoma apie jų religinius Įsitikinimus ir tuo apsunkinama jiems įstoti į aukštąsias mokyklas. Šitaip elgiamasi visose Lietuvos mokyklose.
Paskutiniu metu išryškėjo dar vienas skaudus tikinčiųjų vaikų diskriminacijos faktas.Valstybinio saugumo pareigūnai įkalbinėja tikinčius vaikus, tėvams nežinant, bendradarbiauti su saugumu, teikiant jiems rūpimą informaciją. Pavyzdžiui, taip yra buvę Telšiuose, Kybartuose, Veisiejuose, Šlavantuose ir kt. Šitokiu būdu vaikas yra morališkai luošinamas.
Mes, norime pabrėžti, kad aukščiau išvardintieji tikinčiųjų vaikų diskriminacijos faktai nėra atsitiktiniai pavienių bedievių mokytojų ar valdžios pareigūnų išsišokimai, o planinga kova prieš vaikų religinius įsitikinimus. Šią kovą inspiruoja ir jai vadovauja Švietimo ministerija ir partiniai organai.
Per radiją mes girdime, kad JUNESKO organizacija rūpinasi badaujančiais, beglobiais ir beraščiais vaikais. Yra didelis pavojus neatkreipti dėmesio į didžiausį nusikaltimą prieš vaikus, t.y. į moralinį jų luošinimą ir slopinimą, atimant iš vaikų visas sąlygas vystytis ir tobulėtis prislaikant savo -įsitikinimų.
Todėl mes prašome JUNESKO organizaciją Tarptautinių Vaiko metų proga iškelti viešumon ir pasmerkti Lietuvos TSR vykdomą tikinčiųjų vaikų diskriminaciją. Už pateiktų žinių tikrumą mes prisiimame pilną atsakomybę ir esame pasiruošę gausiais pavyzdžiais pailiustruoti tą apverktiną padėtį, kurioje šiuo metu yra Lietuvos vaikai.
Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komiteto nariai-kunigai:
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
***
