Jo Kilnybei Telšių Vyskupijos
Valdytojui
Telšių vyskupijos kunigų
Kreipimasis
Šiuo metu dažnai skaitome laikraščių skiltyse, matome televizijos laidose, girdime radijo pranešimus apie potvynius, uraganus, žemės drebėjimus ir kitas nelaimes, kurios padaro milžiniškus medžiaginius nuostolius ir nusineša tūkstančius gyvybių.
Mūsų krašte didelių nelaimių, ačiū Dievui, nebūna. Tačiau mūsų kraštas skęsta kitoje blogybėje — girtavimo tvane, kuris pareikalauja anaiptol ne mažiau aukų. Girtauja vyrai ir moterys, jaunimas ir paaugliai, net bažnyčios tarnų ir mūsų konfratrų tarpe, deja, tokių esama.
Geriama ,,į sveikatą", o iš tikrųjų ardoma sveikata, linkima laimės, o iš tikrųjų tiek atskirus asmenis, tiek ir visą tautą skandinama nelaimėse. Dar daugiau — žudoma siela! Juk Kristus yra pasakęs, kad girtuokliai neįeis į dangaus karalystę.
Matydami tas visas kūno ir sielos nelaimes bei mūsų kraštui gresiančius pavojus, mes, šį raštą pasirašę Telšių vyskupijos kunigai, ryžtamės patys nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitus paveikti, kad jų nevartotų.
Dėl to kreipiamės į Jūsų Kilnybę prašydami, kad savo autoritetingu žodžiu ar raštu paragintumėte vyskupijos kunigus bei tikinčiuosius padaryti visa, kad į mūsų kraštą vėl sugrįžtų vyskupo Valančiaus laikais klestėjusi blaivybė.
Kunigai:
Kancleris kan. Jonas Beinoris, Klemensas Arlauskas, Antanas Striukis, Bronislavas Burneikis, Juozas Meidus, kan. Antanas Kiela, Jonas Petrauskis, Jonas Elskis, Bronius Pakalniškis, Jonas Kauneckas, kan. Kazimieras Gaščiūnas.
***
Brangūs Broliai Kunigai!
Kitų skatinamas, pats visa širdimi jausdamas reikalo svarbą, kreipiuosi į Jus šituo raštu.
Dabartinė mūsų inteligentija su dideliu susirūpinimu rašo apie vis plintantį girtavimą. Susirūpinimui pagrindo yra. Alkoholis vis labiau įsigyvena ir tampa nebeatskiriama musų palydovu, darkydamas dorus papročius, gražias tradicijas, sukeldamas siaubingas pasekmes.
Pagrįstai priekaištaujama, kad prieš girtavimą niekas nekovoja, nebent tik autoinspekcija (prof. dr. A. Marcinkevičius). Šitas priekaištas ypač skaudus mums, kunigams, kurie labiausiai esame atsakingi prieš Dievą, Bažnyčią ir Tautą.
Tad ką mums daryti? — Prieš 120 metų į šį klausimą atsakė garbingas mūsų tautos sūnus, Žemaičių vyskupas M. Valančius. Tai jis, turėdamas labai nelengvas sąlygas, visoje Žemaičių vyskupijoje įvedė blaivybę.
Štai ką jis rašė 1858 metais savo kunigams: „Su dideliu džiaugsmu atsižinojau, jog daugelyje parapijų žmonės apsiėmė visiškai neragauti degtinės. Pripažindamas tai Dievo malonei ir dvasiškijos uolumui, turiu vilties, jog visoje mano vyskupijoje avelės eis paskui duotą pavyzdį . . . Tuo gi tarpu, kad nebūtume panašūs į fariziejus, kuriuos Kristus kaltino, jog uždeda kitiems sunkenybes, o patys nei pirštu paliest nenori, išreiškiu visiems meilingiems Kristuje kunigams mano karščiausį linkėjimą, kad nei patys negertų, nei kitiems taipogi nerodytų degtinės ... ir taip parodytų, jog tapo savo ganomiesiems žmonėms pavyzdžiu".
Šiek tiek vėliau (1858.XI.28) vyskupas pakvietė prie blaivybės kapitulos narius, profesorius ir klierikus, siekdamas, kad su nauja kunigų karta prasidėtų nauja epocha.
1859 m. kovo 1 d. vyskupas kreipėsi raštu ir į dvarininkus, kurie anuomet daug reiškė: „Mylėdami savo žmones ir iš širdies linkėdami jiems gero, laikykite juos savo tėviškoje globoje, kad niekas nesiskirtų nuo visuotinės blaivybės . . . Užkietėjusieji gėrovei išmirs, išaugs nauja karta, sveiki ir stiprūs žmonės atgims".
Kadangi blaivybės darbo buvo imtasi su tokiu tikėjimu, jėga ir energija, tai ir pasisekimas buvo nuostabus: 197-se vyskupijos parapijose susibūrė daugiau nei pusė milijono blaivininkų, o jau antrais blaivybės metais pajamos iš alkoholio krito 68 procentus!
Kitados šv. Paulius, tautų apaštalas taip rašė romiečiams: „Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego! (13,11).
Brangūs Broliai Kunigai! Išmušė valanda mums pabusti iš miego! Artėjančios šių metų Velykos kaip tik gražiausia proga pakilti kartu su Kristumi. Tad:
1. Patys įsisąmoninkime ir savo ganomuosius įsąmoninkime, kad bet kokiuose reikaluose reikia šauktis Dievo, o ne griebtis degtinės butelio.
2. Apsispręskime ir viešai pasisakykime, kad alkoholio nebevartosime nė lašelio, kad nebesiūlysime jo nė kitiems.
3. Viską padarykime, kad visose mūsų vyskupijos parapijose kiltų galingas blaivybės sąjūdis.
4. Griežtai pareikalaukime, kad alkoholis nebūtų jungiamas su religiniais patarnavimais.
5. Raginkime tikinčiuosius ta intencija dažnai priimti šv. Komuniją, pavieniai ar bendrai kalbėti šv. Rožančių.
6. Velykų rytą, kai sveikinsite savo parapijų tikinčiuosius, jautriais žodžiais priminkite blaivybės reikalą.
Tepadeda Jums prisikėlęs Kristus!
Kun. A. Vaičius
Telšių vyskupijos ir Klaipėdos
prelatūros Valdytojas
Telšiai, 1979 m. šv. Velykos
***
