Telšiai. 1979 m. spalio 17 d. į Telšių Katedros zakristiją, budint kun. Jonui Kauneckui, atvyko LTSR Ministrų Tarybos darbuotojas — vadovaujantis ateistas Pranas Milutis. Jis ėmė klausinėti kun. J. Kaunecką, ar čia esanti jo pirmoji darbo vieta, atrodo, kad esąs dirbęs Viešvėnų klebonu. Kun. Kauneckas paaiškino, kad Viešvėnų parapiją tik aptarnavęs.
Po to, Mišutis pradėjo pasakoti, kad jis pats buvęs Mišių patarnautojas, tikėjimo netekęs dėl blogų kunigų. Bet vis tik turįs pažįstamų kunigų ir su jais nuoširdžiai bendraująs. Pripažino, kad Tarybų valdžia yra padariusi klaidų Bažnyčios atžvilgiu: Rusijoje be reikalo uždaryta, išgriauta daug cerkvių, Vilniuje bei Kaune gal nereikėjo uždaryti tiek bažnyčių, bet šiuo metu jų pilnai pakanką. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje mažiau uždaryta bažnyčių, negu kur nors kitur: Sniečkus tiesiog gindavęs bažnyčias, tą patį darą ir Lietuvos ateistai. Ir dabar Lietuvoje visos bažnyčios esą suremontuotos, apšildomos, tokios nebuvę nė prieškariniais laikais.
Po to Mišutis ėmęs klausinėti kun. J. Kaunecką, kuo jis esąs nepatenkintas — juk dauguma kunigų turi lengvas mašinas ir visi gerai gyvena. Labiausiai svečiui iš Vilniaus nepatiko, kodėl kun. Kauneckas kritikuoja ateizmą ir ateistinį mokymą. Jo žodžiais tariant, bloga mokymo kokybė esanti dėl to, jog visiems, net ir negabiems privalomas vidurinis išsilavinimas. Ne visi sugeba mokytis, o dalis tų nesugebančių net bando stoti į aukštąsias mokyklas. Kun. Kaunecko pamokslą Šiluvoje 1979 m. rugsėjo 15 d. Mišutis pavadino įžūlumo viršūne, kur jis kaip ateistas apšauktas melagiu. (Kun. J. Kauneckas pamoksle Šiluvoje Mišutį vadino melagiu, komentuodamas jo knygą „Religija, Bažnyčia, Ateizmas", nes toje knygoje Mišutis teigia, kad Lietuvoje Sutvirtinimo sakramentą 1975/76 mokslo metais priėmė vos 8 proc. vaikų. Tai yra grynas melas: Lietuvoje per metus gimsta 50-60 tūkst. vaikų. 9 proc. būtų tik 5000. Tuo tarpu vien Telšių vyskupijoje Sutv. sakr. 1978 m. priėmė 11000, o 1979 m. — 8000, o Lietuvoje — 6 vyskupijos. Mišutis rašo, kad 1977 m. Šiluvoje per atlaidus apsilankė tik 1600 žmonių, tuo tarpu vien šv. Komunijos išdalinta dešimtimis kartų daugiau. Pvz., 1979 m. — 48000. Ir toks melas — dažname knygos puslapyje).
LTSR Ministrų Tarybos atsakingas darbuotojas Mišutis staiga nei iš šio nei iš to ėmė šaukti: „Kun. Kauneckai, tu šėtonas, tu šėtono kunigas. Nedrįsk tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų komiteto veiklos lyginti su kun. Ant. Mackevičiaus kova. Jūs norite būti kankiniais už tikėjimą, bet iš to nieko neišeis. Su tavimi bus susidorota, būsi pasodintas į kėdę, niekas nė nežinos", ir taip šaukdamas išbėgo pro duris.
Už kurio laiko sugrįžęs atsiprašė, kad susinervino, bet netrukus įsiutęs vėl ėmė plyšauti: „Ar apie šį pokalbį žinos Vatikanas? Kun. Kauneckas sakė, kad apie tai papasakos žmonėms, tad galimas daiktas, jog kokiu nors bodu pateks ir į Vatikaną. „Neapsimesk, — pats esi vienas iš pagrindinių Vatikano informatorių. Bet žinok, kad vieną dieną mūsų kantrybė pasibaigs. Pagalvok! Jei persigalvosi, paskambink man į Ministrų Tarybą, parašyk. Priešingai, būsi aprašytas laikraščiuose. Aš pats parašysiu straipsnį". Kun. Kauneckas nusijuokė: „Mes dėkojame jums už straipsnius. Tokie straipsniai, kaip pvz., apie kun. Svarinską „Tiesos" laikraštyje tik sustiprina žmonių tikėjimą. Žmonės dabar atskiria tiesą nuo melo".
P. Mišučio šūkaliojimus girdėjo tikintieji, tuo metu susirinkę į Katedrą melstis.
Aiškiai matyti, kad P. Mišutis nepajėgus save kontroliuoti, nes ir spalio 16 d., kai jis su Viešvėnų apylinkės pirmininku Bargaila apžiūrinėjo bažnyčią bei bažnytines patalpas, prisiminęs kun. Kaunecką, ėmė keiktis. Bažnytinio komiteto narys Savickis jį perspėjo: „Nors jūs ir iš Ministrų Tarybos, bet žinokite, kad bažnytinėse patalpose keiktis negalima".
1979 m. spalio 18 d. P. Mišutis lankėsi pas Plungės kunigus ir ten taip pat susibarė su kun. Alminu.
* * *
Varputėnai (Šiaulių raj.). 1976 m. gruodžio 21 d. Varputėnų klebonas iš apylinkės gavo tokio turinio raštą (Nr. 115):
Varputėnų bažnyčios kunigui
Micaičių apylinkės Tarybos vykdomasis komitetas prašo jūsų užpildyti pridedamas formas Nr. 1 ir Nr. 2 iki 1977 m. sausio 1-os dienos ir grąžinti apylinkės vykdomajam komitetui. Užpildžius formas, .1) prašome nurodyti pamokslų turinį, 2) į ką daugiausia kreipiamas dėmesys pamokslų metu, 3) ko reikalaujama iš tikinčiųjų.
Užpildžius formą Nr. 1 4) paanalizuokite religinių patarnavimų daugėjimo ar mažėjimo priežastis.
Atskirai nurodykite, 5) kiek žmonių buvo bažnyčioje kalėdų pamokslų metu ir 6) kokio turinio pasakytas pamokslas.
Užpildžius formą Nr. 2, 7) pakomentuokite pajamų augimo arba mažėjimo priežastis.
Pridėkite dvidešimtuko, revizijos komisijos, vykdomojo organo sąrašus ir žinias apie kunigą: pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, kokiais metais baigė seminariją-
(parašas)
Micaičių apylinkės vykdomojo
komiteto Pirmininkas
* * *
Kupiškis, šių metų rugpjūčio iš 25 į 26 naktį Kupiškio kapuose nežinomi piktadariai Liurdo grotoj, kuri išliko nepaliesta karų metu, numušė Marijos statulai rankas. Prieš keletą metų kažkas nuplėšė rožančių, o dabar jau išdrįso sužaloti ir pačią statulą.
Nuo 1932-jų metų ši Liurdo grota buvo visų kapų centre, puošė juos ir džiugino kupiškėnus, o dabar didžiam tikinčiųjų skausmui kažkokie piktadariai ją išniekino.
Tikintieji, sužinoję apie šį įvykį, buvo giliai sukrėsti. Jie skubėjo į kapus, dėjo po Marijos kojomis gėles. Grota niekada nebuvo mačiusi tiek gėlių.
* * *
Kirdeikiai (Utenos raj.). š.m. spalio 17 d. 11 vai. 20 min. Saldutiškio apylinkės pirmininkas Šapranauskas, atėjęs pas Kirdeikių kleboną kun. Petrą Kražauską, pareiškė, kad šiandien 12 vai. atvažiuojanti Utenos rajono Finansų skyriaus vedėja ir bažnyčioje busianti padaryta revizija, todėl klebonas turėsiąs atidaryti bažnyčią.
12 vai. atėjo pirmininkas Šapranauskas, Finansų skyriaus vedėja ir du bedievių sudaryto bažnytinio komiteto nariai — Anupras Kirka ir Juozas Kindurys (kiti šio komiteto nariai neatėjo). Klebonas pirmininką ir finansų vedėją į bažnyčią įleido, o bedieviško komiteto nariams liepęs palaukti lauke. Apylinkės pirmininkas pareiškė, jog kleboną netrukdysią, tik tegu atidarąs bažnyčios duris. Tada klebonas paklausė: „O sankciją daryti bažnyčioje kratą ar turite?" — „O kokios čia reikia sankcijos, — stebėjosi pirmininkas. — Čia pats komitetas nori patikrinti bažnyčios turtą, mes tik tarpininkaujame". Tada kunigas Kražauskas taip kalbėjo: „Visų pirma, jūs neturite leidimo daryti patikrinimą. Antra, apie savo norą man pareiškėte tik prieš pusvalandį ir aš negalėjau pakviesti bažnytinio komiteto". Pirmininkas Šapranauskas nurodė, kad bažnytinis komitetas čia esąs. Klebonas tęsė: „Čia ne bažnytinis komitetas, o jūsų pačių, t.y. bedievių sudarytas. Tada, kai jūs, pirmininke, būsite Kirdeikių parapijos klebonu, o rajono VK pirmininko pavaduotojas Labanauskas — vyskupu, tada galėsite su savo komitetu vadovauti bažnyčiai. Trečia, jūs tikriausiai žinote, kad praėjusiais metais daugiau negu 500 kunigų pasirašė raštą neklausyti tokių bedievių įstatymų, kurie prieštarauja bažnytinei teisei. Ketvirta, jūs pirmininke, tur būt žinote Konstituciją, kurioje sakoma, kad valstybė nesikiša į bažnyčios vidaus reikalus, tad būkite malonus — darykite kaip parašyta. Suminėtos aplinkybės man neduoda teisės jus leisti daryti patikrinimo. Be to, šiais metais rugsėjo 1 d. bažnytinis komitetas jau padarė inventoriaus patikrinimą".
Tuo ir baigėsi bažnyčios turto „patikrinimas".
* * *
Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1979 m. spalio 12 d. vakare Kapčiamiesčio senose kapinėse ateistai atstatė kažkieno nugriautus kryžius. Atstatymui vadovavo Kapčiamiesčio apylinkės pirmininkas Stasys Sabalius, dirbo partiniai — Stankevičius, Juodeška ir kt.
Tai neabejotinas tikinčiųjų laimėjimas, kad sovietinė valdžia pradeda įsakyti saviesiems pareigūnams atstatyti bedievių nugriautus kryžius.
* * *
1977 m. Lazdijų raj. Vykdomasis komitetas pradėjo reikalauti, kad Kapčiamiesčio parapijos komitetas pasirašytų sovietinės valdžios sukurtą antibažnytinę „sutartį". Parapijos komitetas delsė. Tada rajono valdžios paragintas Lazdijų dekanas kun. Vaclovas Strimaitis pradėjo raginti Kapčiamiesčio kleboną kun. Igną Plioraitį imtis iniciatyvos ir paspartinti sutarčių sudarymą. Dekanas įrodinėjo, kad čia esąs geras ir svarbus dalykas! Niekas neklausė ir dekano prašymų, kadangi jų įkvėpėja buvo ne Bažnyčia, o bedieviška valdžia. Rajono Vykd. Komiteto pirmininko pavaduotojas Vanagas asmeniškai daug kartų agitavo ir kleboną, ir parapijos komitetą greičiau pasirašyti sutartį, tačiau reikalas iš vietos nejudėjo. 1978 m. kovo 31 d. vėl skambino Lazdijų dekanas, ragindamas ne tik sutvarkyti „sutartį", bet ir siūlydamas palydėti kun. Plioraitį į rajono vykdomąjį komitetą, kad atsiprašytų valdžią už nesklandumus. Tai bent „uolumas"!
1978 m. gegužės 24 d. į Kapčiamiestį atvyko pats Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Tumėnas ir ragino parapijos kleboną padėti sutvarkyti „sutarties" pasirašymą. Mandagioje formoje įgaliotinis gąsdino, kad nesudarius sutarties, galima uždaryti bažnyčią, arba vietinė valdžia savo iniciatyva kvies žmones ir sudarys sutartį.
1979 m. balandžio 16 d. Lazdijų dekanas Strimaitis vėl teiravosi Kapčiamiesčio klebono apie parapijos komitetą ir ar jis esąs valdžios patvirtintas?
Gegužės mėnesį rajono pavaduotojas Vanagas kvietė kai kuriuos Kapčiamiesčio tikinčiuosius ir įkalbinėjo pasirašyti „sutartį".
1979 m. rugsėjo 4 d. dekanas Strimaitis šitaip moralizavo kun. Plioraitį: „Tavo parapijoje vis dar netvarka, dar nesudarei sutarčių, nesurinkai 20-tuko parašų. Matai, — sakė jis, — vis manęs reikalauja rajono pavaduotojas Vanagas, net dabar neseniai jis man kalbėjo, kad Kapšiamiesčio tikintieji dar nesudarė sutarčių. Taigi greičiau viską sutvarkyk. Nueik pas Vanagą, pasikalbėk, atsiprašyk už nesklandumus ir pasižadėk greitai padaryti. Nereikia laukti iš valdžios kažkokio palengvėjimo"!
1979 m. rugsėjo mėn. Lazdijų raj. pavaduotojas Vanagas sukvietė rajono kunigus pas save ir pasakojo jiems apie rajono ekonomiką, o po to paminėjo, kad kunigas Zdebskis ir kun. Plioraitis dar nesurinko dvidešimtuko ir nepadarė sutarčių, kad kunigai nesilaiką tarybinių įstatymų, leidžią vaikams patarnauti Mišiose ir dalyvauti procesijose.
1979 m. spalio 4 d. pavaduotojas Vanagas sukvietė į rajono vykdomąjį komitetą viso rajono parapijos komitetus ir jiems išdėstė tokius reikalavimus:
pinigus iš tikinčiųjų gali rinkti tik komitetas;
neleisti vaikų prie altoriaus;
kunigams negalima kalėdoti;
negalima mokyti vaikus tikėjimo tiesų;
praneškite apie atlaidus ir rekolekcijas, kurie dalyvaus kunigai.
Ši pavaduotojo šnekta iššaukė žmonėse pasipriešinimą ir jie pradėjo replikuoti. Vanagas įsikarščiavęs net šūktelėjo: „Baikite tas kalbas!"
Kapčiamiesčiui Vanagas vėl prikišo, kad nesurašytas bažnytinis inventorius ir nesudaryta sutartis. Kapčiamiestis niekuomet neprašo leidimo atlaidams. Jis stebėjosi Kapčiamiesčio parapiečių laikysena ir sakė: „Kai senose kapinėse kažkas nuvertė du paminklus, tai tuoj atsirado daugybė parašų ir pasiuntė pareiškimą net į ministeriją, o kai reikia užpildyti sutarčių blankes ir pasirašyti 20 asmenų, tai nėra kam!"
1979 m. spalio 18 d. kun. Plioraitis buvo iškviestas į rajoną. Vanagas ragino greičiau sudaryti „sutartį", pranešinėti apie vykstančius atlaidus, priekaištavo, kad kun. Plioraitis birželio mėnesį prie Paveisninkų bažnyčios pašventinęs kryžių, pastatytą be valdžios leidimo. Kun. Plioraitis replikavo, kad per sovietinės valdžios valdymo laikotarpį negirdėta, kad kam nors būtų buvęs duotas panašus leidimas.
Vanago nuomone, dabartinė bažnyčios padėtis yra normali, beveik visi kunigai ir tikintieji patenkinti, tik vienas kitas yra išsišokėlis, bet šitie išsišokėliai pačių kunigų ir tikinčiųjų bus sutrypti, ir būsianti tvarka.
* * *
Kučiūnai. 1978 m. rugsėjo 18 d. 23 vai. į Kučiūnų bažnyčią įsibrovė piktadariai. Klebonas vidurnaktyje pajutęs, kad kažkas virš lubų vaikšto, telefonu iškvietė kaimynus ir apie 30 žmonių apsupo bažnyčią. Iškviesta milicija ištraukė iš paliepės du nusikaltėlius. Tai buvo pilnamečiai komjaunuoliai — apylinkės pirmininko sūnus Kęstas Kočiūnas ir Rimas Sirutis. Jie sakėsi ieškoję bažnyčios rūsyje „banditų ginklų ir radio siųstuvo".
Pirmas teismo posėdis įvyko 1978 m. gruodžio 15 d. Byla buvo taip akivaizdžiai blogai paruošta, kad teisėjas buvo priverstas ją atidėti.
Antras teismo posėdis įvyko kovo 21 d. Druskininkuose. Teisėjavo Burokas; žmonių prisirinko apie 300. Teisme paaiškėjo, kad dingę kaltininkų pirminiai parodymai, pirmasis milicijos surašytas aktas, kai kurių liudininkų apklausos protokolai. Bylos lapuose daug ištaisymų. Teismas vėl buvo atidėtas.
1979 m. gegužės 29 d. Druskininkuose įvyko trečias teismo posėdis. Teismas Rimui Siručiui paskyrė pusantrų metų bausme, ją atliekant laisvose statybose, o Kęstui Kočiūnui — pusantrų metų griežto režimo lageryje. Sugadinti bažnyčios daiktai buvo įvertinti tik 40 rub., ir teismas šio klausimo net nenagrinėjo. Iš tikrųjų bažnyčiai buvo padaryta apie 500 rub. nuostolio.
Šitaip „sovietinis teisingumas" baudžia komjaunuolius. Galima su šia byla palyginti katalikų teismus už spaudą, — štai tada jokie protokolai nedingsta, ir niekada pelės neapgriaužia bylos lapų.
Žalioji (Vilkaviško raj.). 1979 m. spalio 24 d. Vilkaviškio raj. VK pirmininko pavaduotojas Urbonas graudeno Kazimierą Bubnaitienę, kad nebotų laikomos pamaldos Žaliosios parapijos kapinėse. Jei pamaldos bus laikomos, Būbnaitienė būsianti perduota atitinkamiems organams. Moteris tvirtai laikėsi savo: „Atiduokite mums bažnyčią ir mes kapinėse nesimelsime!"
* * *
Prienai. 1979 m. lapkričio 17 d. ant Kvietenio kalno prieniškiai vėl pastatė kryžių su užrašu: „Tik meile ir auka bus išgelbėta tauta". Gruodžio 4 d. vakare bedieviai, vadovaujami Prienų m. VK pirmininko Kučinsko, kryžių nugriovė ir kažkur išvežė.
* * *
