1979 m. visoje Lietuvoje buvo renkami parašai, reikalaujant, kad būtų sugrąžinta bedievių atimta Klaipėdos katalikų Taikos Karalienės bažnyčia.
Surinkta 148149 parašai, kurie įrišti knygoje, susidedančioje iš 1589 puslapių ir pasiųsti TSRS ATP Pirmininkui L. Brežnevui. Knygoje įdėtos 56 nuotraukos.
Pateikiame knygos pradžioje įdėtą pareiškimo tekstą ir pareiškimo nuorašą, po kuriuo pasirašė 148149 Lietuvos tikintieji.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui
L. Brežnevui
Nuorašai:
1) LTSR Ministrų Tarybai,
2) Religijų Reikalų Tarybos prie TSRS MT Įgaliotiniui
Lietuvos TSR Anilioniui,
3) Visiems Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams,
4) Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komitetui
Klaipėdos m. ir visos Lietuvos TSR katalikų (Adresas:
Klaipėda, ind. 235800 Tarybinės Armijos 41-5, bažnyčios
komiteto pirmininkas Saunorius Jonas, Petro)
P a r e i š k i m a s
Mes, Klaipėdos m. ir visos LTSR katalikai, pakartotinai kreipiamės į Jus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininke, prašydami padėti mums, kad galėtume naudotis bažnyčios pastatu, kuris randasi Rumpšiškės gatvėje Nr. 6. šią bažnyčią, gavę raštišką leidimą 1956, pasirašytą LTSR MT Pirmininko M. šumausko, patys per 4 metus pasistatėme savo rankomis ir savo lėšomis, pirkdami medžiagas pagal valstybės paskyras.
Kreipiamės pakartotinai, nes manome, jog mūsų pirmasis pareiškimas, pasirašytas virš trijų tūkstančių tikinčiųjų, o antrasis, pasirašytas 10241 tikinčių atstovo ir pasiųstas 1979.III.6, nepasiekė Jūsų, nes priešingu atveju būtume sulaukę teigiamo sprendimo.
Per karą katalikų bažnyčios mūsų mieste buvo sugriautos, todėl tuojau po jo Tarybų Valdžia leido katalikams naudotis maža baptistų bažnytėle, kuria tebesinaudojame ir dabar, nors mieste jau virš 170000 gyventojų, 1956 m., esant Klaipėdoje 80000 gyventojų, tikintieji, norėdami atlikti savo religines pareigas, nebegalėjo sutilpti šioje mažoje bažnytėlėje. Tad Tarybų valdžia ir davė tikintiesiems raštišką leidimą pasistatyti naują didelę bažnyčią. Architektas Baltrėnas ir inžinierius Zdanavičius padarė projektą, kurį patvirtino Klaipėdos m. vyr. architektas ir kitos reikalingos įstaigos; buvo gautos paskyros legaliam statybinių medžiagų įsigijimui. Klaipėdos ir kitų miestų bažnyčiose žmonės šiai statybai aukojo pinigus, kurie buvo nešami į Valstybinį banką, o iš jo pervedami statybinių medžiagų apmokėjimui. 1957 m. birželio mėn. 30 d., dalyvaujant kelioms dešimtims tūkstančių tikinčiųjų, vysk. P. Maželis iškilmingai pašventino pamatus, o po kertiniu bažnyčios pamatu įmūrijo pergamente parašytą aktą. Statyba truko 4 metus, per kuriuos suaukojome apie 3 milijonus rublių tų metų valiuta. Patys ėjome iškrauti plytų, cemento, geležies. Kad nebūtų vagonų prastovėjimo, net nakties metu patys savo rankomis kasėme tranšėjas pamatams, patys tikintieji meistrai mūrijo sienas, darė apdailos darbus. 1960 m. vasarą bažnyčia buvo visiškai pastatyta: įvesta apšildymo sistema, elektrifikuota, išgrįsta parketu, pastatyti 3 altoriai, vargonai, iškabinta 14 alebastrinių Jėzaus kančios paveikslų. Tų metų rugpjūčio mėn. buvo numatyta šią bažnyčią iškilmingai pašventinti. Minėtą bažnyčią pavadinome Taikos Karalienės vardu. Visi, kurie statėme ar aukojome jos statybai pinigų, galvojome, kad statydami Taikos šventovę kažkokiu mastu prisidėsime prie taikos, kurios tuo metu buvo taip trokštama.
Deja, prieš pat pradedant ją naudoti kulto reikalams, vietinė valdžia pradėjo ieškoti įvairiausių dingsčių, kurios neleistų naudotis šia bažnyčia. Pradžioje tam reikalui paskirta komisija, vadovaujama Klaipėdos m. architekto Stumbro, ėmė tvirtinti, kad negalima bažnyčia naudotis tol, kol nebus išbandytos lubos, nes jos galinčios užgriūti besimeldžiančius tikinčiuosius. Tuomet, vadovaujant architektui Baltrėnui, ant lubų buvo užneštas reikalauti-nas kiekis betoninių plytų. Lubos atlaikė. Tačiau atsirado antra dingstis. Bažnyčia nebuvo galima naudotis be antro (atsarginio) elektros kabelio, šis kabelis, gavus iš Vilniaus Vyr. tiekimo valdybos paskyrą, buvo paklotas. Tuomet pareikalauta gelžbetoninių laiptelių į bokšto smaigalį, antiseptikavimo, priešgaisrinio dažymo ir t.t. Viskas, ko reikalauta, buvo padaryta, bet bažnyčia naudotis vis vien nebuvo leista. Kadangi administracinės priemonės nepadėjo, imtasi teisminių priemonių. Buvo areštuoti ir nuteisti kunigai L. Povilonis ir B. Burneikis.
Iki šiol kiekvienam mąstančiam žmogui neaišku, kuo kalti žmonės, kurie savo lėšomis ir rankomis pastatė bažnyčią, o negali ja naudotis kulto reikalams, jei jos statybai vadovavę kunigai kuo nors ir būtų nusikaltę. Juk valstybės pareiga ginti žmones ir jų reikalus.
Areštavus kunigus, vietinė valdžia užrakino bažnyčią, neleido tikintiesiems įeiti. Nugriovė bokštus, nuėmė Marijos — Taikos Karalienės statulą, kuri buvo fasade, iškalė Jėzuas Kristaus granitinę mozaiką, išardė visus altorius, sunaikino didžiojo altoriaus freską (Taikos Karalienės), sunaikino Kristaus kančios bareljefus, frizą, papuoštą angeliukų galvomis, pašalino langų vitražus ir įrengė filharmonijos salę. Žmonės, kurie priešinosi tokiai valdžios savivalei ir reikalavo neardyti bažnyčios, sodino į sunkvežimius, vežė toli už miesto ir paleido (išlaipino).
Apie daromą tikintiesiems skriaudą buvo rašyta TSRS MT Pirmininkui N. Chruščiovui, tačiau jis žmogaus teisių negynė, ir taip apie 17 metų buvome priversti kęsti mums padarytą skriaudą, pamynusią mūsų taikos siekimą.
Jūs Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininke, paruošėte naują Konstituciją, kuri iš pagrindų be jokios diskriminacijos gina visų tarybinių piliečių teises. Mes tikime, kad sužinoję apie šią Klaipėdos m. ir viso Lietuvos TSR tikintiesiems padarytą skriaudą, kuo skubiausiai patvarkysite, kad būtų mums leista naudotis mūsų pačių pastatyta bažnyčia ir melstis joje į Mariją Taikos Karalienę už taiką visame pasaulyje. Mes tuo neabejojame, nes žinome, kaip Jūs vertinate taiką ir kiek daug jėgų esate atidavę kovoje už ją. Priedas:
1) 1434 pusi. knyga su 143869 parašais,
2) 56 dokumentinės foto nuotraukos.
(Nenuilstama tikinčiųjų kova už Klaipėdos bažnyčią):
Tarybų Sąjungos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo
Pirminihkui L. Brežnevui
Nuorašai:
1) Lietuvos TSR Ministrų Tarybai
2) Visiems Lietuvos Vyskupams ir Vyskupijų Valdytojams
3) Tikinčiųjų Teisėms ginti Katalikų Komitetui
Klaipėdos m. ir visos Lietuvos
TSR Katalikų
P a r e i š k i m a s
Mes, Klaipėdos m. ir visos Lietuvos katalikai, pakartotinai kreipiamės į Jus, Tarybų Sąjungos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininke, prašydami padėti mums, kad būtų grąžinta bažnyčia, kuri buvo pastatyta Tarybų valdžios leidimu 1961 m. Klaipėdoje visos Lietuvos tikinčiųjų aukomis bei rūpesčiu. Netrukus ši bažnyčia iš tikinčiųjų buvo atimta ir paversta filharmonijos sale. Atiduodami bažnyčią, Jūs, Pirmininke, atitaisysite skriaudą, padaryta tikintiesiems ir atstatysite tuometinių vadovų neteisėtą pasielgimą, taip pat akivaizdžiai parodysite, kad Jūs esate taikos šalininkas, nes ši šventovė buvo pastatyta kaip taikos simbolis ir pavadinta Taikos Karalienės vardu.
(Leidimas statyti Klaipėdos katalikų bažnyčią buvo gautas 1956 m. per LTSR MT iš TSRS Aukščiausios Tarybos ir TSRS MT. Leidimą buvo pasirašęs LTSR MT Pirmininkas Šumauskas. 1960.VIII.15. buvo pranešta, jog bažnyčia uždaroma ir neleidžiama joje laikyti pamaldų. Bažnyčios statybai vadovavę kun. L. Povilonis (dabart. vysk.) ir kun. B. Burneikis 1961.11.26. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieš suimant kunigus, LTSR MT nurodymu leidimas dėl bažnyčios statybos buvo paimtas. 1961 m. tuometinio Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininko N. Chruščiovo įsakymu bažnyčia buvo uždaryta).
Po šios bažnyčios paėmimo kreipėmės į TSRS vyriausybę, prašydami, kad ji būtų grąžinta, bet mūsų prašymas nebuvo patenkintas. 1979.III.6. Klaipėdos m. ir visos Lietuvos katalikų atstovai, šiuo reikalu kreipėsi į Jus, Pirmininke ir Religijų Reikalų Tarybos Pirmininką V. A. Kūrojedovą pareiškimu, kurį pasirašė 10241 tikintysis. Nesulaukdami teigiamo atsakymo, mes, Klaipėdos m. ir visos Lietuvos katalikai, pakartotinai kreipiamės į Jus, Tarybų Sąjungos vadove, prašydami ir žinodami, kad jei Jūs mums padėsite, tikrai bus grąžinta minėta bažnyčia.
Klaipėdoje yra tik viena maža (220 kv. m), žema, skurdi katalikų bažnytėlė, kurioje dėl spūsties ir tvankumo žmonės dažnai alpsta. Netilpdami joje, turi stovėti gatvėje, nes ir šventorius labai mažas. Mieste yra apie 170000 gyventojų ir kasmet jų skaičius smarkiai didėja, todėl daugelis tikinčiųjų, norėdami atlikti religines pareigas, turi vykti į kitų parapijų bažnyčias.
Be to, Klaipėdą kaip uostamiestį aplanko daugelis jūreivių bei kitų įvairių valstybių piliečių. Kai kurie iš jų užsuka ir į katalikų bažnyčią, kurioje pabuvoję nustemba, kad tai vienintelė ir tokia skurdi bažnyčia Klaipėdos mieste. Jiems teiraujantis, ar tik ši katalikų bažnyčia yra Klaipėdoje, paaiškinama, jog buvusi pastatyta didelė ir graži Taikos Karalienės šventovė buvo paimta ir paversta filharmonijos sale.
Šios šventovės grąžinimas pasitarnautų Tarybinės vyriausybės autoriteto pakėlimu ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautiniu mastu, ir jos grąžinimą sveikintų viso pasaulio geros valios žmonės.
Mes, visos Lietuvos tikintieji, pasitikime Jūsų pagalba, laukiame Jūsų teigiamo sprendimo. Priešingu atveju prašysime Jūsų tol, kol bus grąžinta mums priklausanti bažnyčia-šventovė.
Su pagarba — Klaipėdos m. ir visos Lietuvos TSR tikintieji.
Klaipėdos ir visos Lietuvos TSR
tikinčiųjų atstovai — 148149 parašai
Klaipėda, 1979.VII.1.
