1979 m. antroji pusė Lietuvoje buvo ypač nerami, nes KGB suintensyvino akciją prieš laisvąją porgrindžio spaudą. Dėl šios priežasties buvo padaryta daug kratų: pas Antaną Terlecką (po kratos suimtas), Julių Sasnauską (po kratos suimtas), Liuciją Kulvietytę, Vitaliją Žvikaitę, doc. Vytautą Skuodį, Povilą Pečeliūną, Daną Keršiūtę ir kt. ši KGB akcija yra įrodymas, kaip labai Bažnyčiai ir Tėvynei reikalinga laisvoji spauda — sovietinei propagandai ji yra pražūtinga, todėl bet kokia kaina su KGB pagalba bandoma ją bkviduoti.
Oficialios valdžios įstaigos, o ypač sovietinė spauda nuolat grasina, kad „tarybinė valdžia niekada nepakęs tyčinio savo įstatymų pažeidinėjimo" (F. Laurinaitis, Pokalbiai 3, 1979, p. 23). Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimai patvirtina, kad šie grasinimai nėra tušti.
Lygiagerečiai su kratomis, tardymais ir areštais 1979 m. buvo intensyvinama vadinamoji ideologinė kova. Apie jos pobūdį liudija kad ir šitie faktai.
1979 m. pabaigoje išleista ateistinė knygelė „Pokalbiai 3", kurios autorius, senas čekistas, buvęs Religijų reikalų tarybos referentas F. Laurinaitis, gindamas sovietinės valdžios smurtą, įrodinėja, kad „tarybinės valdžios įstaigos jautriai reaguoja į teisėtus tikinčiųjų pageidavimus" (p. 19).
Sovietinės propagandos melo eskalacijai į Vakarus pasitarnauja net kunigai, kaip antai — Gediminas Blynas, pabandęs lietuviams išeiviams įrodyti, kad LKB Kronika rašanti netiesą.
Grubus melas namuose ir svetur liudija ne tik apie didelį sovietinės valdžios susirūpinimą savo prestižo gelbėjimu, bet ir apie bekompromisinį melo ir smurto linijos vykdymą ateityje.
Taigi 1980-ji metai Lietuvos katalikams nežada nieko gero. Tą patį patvirtina ir sovietiniai tankai Afganistane. Galimas daiktas, kad ateistinė valdžia, akivaizdžiai pamačiusi dabartinį religinį ir tautinį atgimimą Lietuvoje, nepabūgs Vakaruose keliamo triukšmo ir dar intensyviau leis į apyvartą stalinistinę KGB mašiną. į šitokias avantiūras sovietinę valdžią neabejotinai skatina Vakarų nepajėgumas ryžtingai veikti (O kad Kremlius, represuodamas disidentus, bijotų bent Olimpinių žaidymių boikoto!).
Lietuvos kunigai ir pasauliečiai, dėkodami už geros valios žmonių pagalbą, labiausiai turi pasitikėti Dievo Apvaizda ir ruoštis ilgai ir atkakliai kovai už tiesą, laisvę ir Kristaus triumfą Tėvynėje.
