Moldavija
Moldavijos katalikus nuo 1974 m. aptarnavo vienintelis respublikoje kunigas Vladislavas Zavalniuk, kurį, tik baigusį Rygos Seminariją, dvasinė vadovybė paskyrė dirbti Moldavijoje.
Per tuos penkerius jo pastoracinio darbo metus valdžia sekė kiekvieną jo žingsnį. Jis buvo ne kartą valdžios baustas ir įspėtas, kad išdrįsta, nepaisydamas valdžios draudimo, aptarnauti ligonius ir mirštančius katalikus ne tik Kišiniove, bet ir kituose Moldavijos miestuose bei kaimuose, žodžiu, ten, kur jis buvo kviečiamas. Matydama, kad negali papirkti kunigo sąžinės, tarybinė valdžia ėmėsi radikalių priemonių. 1979 m. gruodžio 6 d. atėmė kun. V. Zavalniuk darbo pažymėjimą.
Nušalinant kun. V. Zavalniuk nuo darbo, daug pasitarnavo bažnytinio komiteto pirmininkas Augustinas Faiglevič ir komiteto narys Zigmantas Rudnickij, kuriuos tarybinė valdžia sugebėjo užverbuoti savo tikslams.
Ilgą laiką šie abu bažnytinio komiteto atstovai slėpė savo dvibugą žaidimą, tačiau jie neužmiršo, kad išdavikais bodisi ne tik savieji, bet ir tie, kurie jų paslaugomis pasinaudoja.
Paskutiniu metu ir religinių kultų įgaliotinis neslėpė, kas jiems teikia žinias ir nuolat skundžia. Pamatę, kad jie yra jau demaskuoti, A. Faiglevič ir Z. Rudnickij nusiėmė kaukes.
1979 m. gruodžio 23 d. kun. V. Zavalniuk atėjo į bažnyčią pasikalbėti su bažnyčios komitetu. Pirmininkas A. Faiglevič jį išvarė, užgauliai išmetinėdamas: „Tu mums nebe kunigas ir nebe šeimininkas, šeimininkas čia aš ir religinių reikalų įgaliotinis".
1980 m. sausio 6 d., Trijų Karalių šventėje, komiteto narys Z. Rudnickij, neturėdamas iš kunigo jokio įgaliojimo, pasakė tikintiesiems bažnyčioje pamaldų metu pamokslą. Tikriau, tai buvo ne pamokslas, bet viešas atidengimas savo tikrojo veido, šiame „pamoksle" Rudnickij pašiepė katalikus, kurie mylėjo savo kunigą ir kaltino kun. V. Zavalniuk, kad jis neklausęs komiteto pirmininko nurodymų.
1980 m. sausio 8 d. kun. V. Zavalniuk vėl apsilankė bažnyčioje ir kalbėjosi su komiteto nariais. Pamatęs tai A. Faiglevič paskambino telefonu įgaliotiniui, reikalaudamas iškviesti miliciją, nes kunigas keliąs sąmyšį tikinčiųjų tarpe. Kiti komiteto nariai, pasipiktinę tokiu pirmininko elgesiu, reikalavo, kad jis atsisakytų nuo pirmininko pareigų. Faiglevič metė iššūkį: „Nors ir su pačiu Liuciferiu būsiu pragare, tačiau pirmininko pareigų niekam neužleisiu!"
Faiglevič savavališkai (aišku su įgaliotinio žinia) nušalino aktyviausius komiteto narius, bandžiusius užstoti kunigą, o kai žmonės reikalavo perrinkti komiteto pirmininką, įgaliotinis kateogriškai užprotestavo: „Drg. A.Faiglevič buvo ir bus pirmininku". Aišku, nes toks pirmininkas tarnauja ne bažnyčiai, bet KGB.
* * *
