Vilnius. 1980 m. vasario 21 d. į šv. Teresės bažnyčią Vilniuje buvo susirinkusi didžiulė minia tikinčiųjų ir apie 60 kunigų: dalis iš Vilniaus arkivyskupijos, o kiti iš įvairių Lietuvos vietovių. Per pamaldas buvo meldžiamasi už Tautos blaivumą. Dauguma pamaldų dalyvių padarė abstinencijos arba blaivybės pasiryžimus.
Sveikintina vilniečių kunigų iniciatyva, taip gražiai pasitarnaujanti blaivybės sąjūdžiui.
* * *
Vilnius. Vilnietė Alfreda Zutkutė yra terorizuojama už savo religinius įsitikinimus ir bandoma ją patalpinti į psichiatrinę ligoninę. 1980 m. sausio 15 d. pareiškime TSKP CK Generaliniam Sekretoriui Brežnevui Zutkutė pasakoja, kaip ją su sūnumi gruodžio 13 d. KGB pareigūnai nuvežė į psichiatrinę ligoninę patikrinti sveikatą, bet gydytojų komisija pripažino motiną ir sūnų sveikais ir atsisakė patalpinti į ligoninę. Anot KGB pareigūnų, Zutkutė religiniu auklėjimu gadinanti sūnų ir jai reikią atimti motinystės teises.
* * *
Kaunas.
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
TSRS ATP Pirmininkui drg. L. Brežnevui
Aš, Teresė Pluiraitė, Petro, g. 1971 m.
Aš, Tomas Pluira, Petro, g. 1972 m.
Aš, Tadas Pluira, Petro g. 1974 m. ir mūsų mama Aldona Pluirienė, Antano, kreipėmės Tarptautinių Vaiko metų proga į Jus su prašymu:
Prašome Jus amnestuoti mūsų tėvelį Petrą Plumpą, Vlado, nuteistą 1973 m. 8-riems metams laisvės atėmimo už religinę literatūrą. Jis yra nelaisvėje ir atlieka bausmę lageryje — Permės sr. Čūsovskij raj., st. Vsesviatskaja VS-389/35.
Mes labai jo pasiilgome, mums vieniems sunku, mes laukiame jo ir labai Jus prašome mums padėti. Mūsų adresas: Lietuvos TSR
Kaunas — Kulautuva, 234321
Akacijų g-vė Nr. 23 b. 2
1980 m. sausio 18 d.
LTSR ATP atsiuntė atsakymą: „Pranešame, kad Jūsų malonės prašymas dėl vyro apsvarstytas ir nepatenkintas"
* * *
Vilnius. 1980 m. sausio pradžioje Religinių reikalų tarybos įgaliotinio įstaigoje vyskupijų kurijos pristatė žinias apie religinių bendruomenių padėtį.
Telšių vyskupijos kurijai ir vietos taryb. valdžiai visiškai nepateikė žinių Mažeikių, Plungės ir Šilutės dekanatai, o Tauragės dekanatas pateikė žinias tik apie išlaidas ir pajamas. Kiti dekanai pristatė taip pat nepilnas žinias, kadangi jiems atsiskaitė ne visos parapijos.
Kitų vyskupijų kurijos daug žinių apie religinę padėtį parapijose „išlaužė iš piršto", nes daug kunigų atsisakė ateistams teikti žinias.
Įdomu, kokia prasme ir kokį tikslumą tokiu atveju turi vyskupijų „ataskaitos" įgaliotiniui? Kada kurijos turės drąsos neteikti nei tikrų, nei išgalvotų žinių?
* * *
Kėdainiai, š.m. vasario mėnesį Kėdainių rajono kunigai gavo tokio turinio kvietimus: „1980 m. vasario 18 d. 14 val. Kėdainių rajono vykdomojo komiteto posėdžių salėje įvyks kulto tarnų susitikimas su rajono vykdomojo komiteto darbuotojais. Įpareigojame jus dalyvauti susitikime".
Į šį susitikimą iš 15 rajono kunigų atvyko tik 4, bet, pamatę, kad neišmintingai pasielgė, ir jie iš vykdomojo komiteto dingo.
Sekančią dieną komiteto pirmininko pavaduotojas Juškevičius kvietė pokalbiui Kėdainių parapijos vikarą Kęstutį Daknevičių. šis nuvyko vasario 20 d.
Pavaduotojas: Kodėl neatvykote į paskaitą?
Kun. Daknevičius: Turėjome laidotuves.
Pavaduotojas: Tei nerimta priežastis.
Kun. Daknevičius: Man labai rimta.
Pavaduotojas: Reikėjo pasakyti žmonėms, kad kviečia rajonas. Ne, nereikėjo sakyti, kad kviečia rajonas, bet esame užimti, neturime dabar laiko. Jūs privalote vykdyti, kas jums sakoma, — būkite savo vietoje.
Kun. Daknevičius: Aš ir buvau savo vietoje.
Po šio pokalbio pavaduotojas įsakė parašyti pasiaiškinimą. Kunigas paaiškino, kad pasiaiškinimus jis rašąs tik Vyskupui. Nieko nepešęs pavaduotojas parašė kun. Daknevičiui įspėjimą, ant kurio kunigas, suprantama, nepasirašė.
Vasario 21 d. pokalbiui buvo iškviestas Kėdainių dekanas Lileika Antanas, bet ir šis neapgailėjo savo „kaltės".
* * *
Kybartai. 1980 m. vasario 28 d. „šilupės" kolūkio kultūros namuose buvo suruošta ateistinė konferencija. Vilkaviškio rajono ateistai, bijodami, kad į konferenciją tikintieji gali neatvykti, panaudojo apgaulę — kvietimuose buvo parašyta, kad įvyks teorinė konferencija, o žodžiu buvo komentuojama, kad konferencijoje bus kalbama apie kulinarija. Kvietimai buvo išsiuntinėti aktyvesnėms katalikėms.
Konferencijoje daugiausia kalbėjo iš Vilniaus atvykęs Bronius Jauniškis. Pagal jį, Kaune esančios 242 vienuolės. Panevėžyje — 68 vienuolės; Vilniuje veikiančios 5 vienuolių bendruomenės; klebonai prie klegonijų steigia miniatūrinius vienuolynus.
Labai piktai konferencijoje kalbėjo Vilkaviškio rajkomo trečiasis sekretorius Tėvelis. Jis ypaš puolė vadinamus reakcingus kunigus, kurių esą ir Vilkaviškio rajone. Reakcingi kunigai mirusį kun. Jaugelį palaidoję bažnyčios bokšte, iš šio padarė šventąjį, o iš tikrųjų jis buvęs nusikaltėlis, nes platinęs antitarybinę literatūrą. Pajevonio klebonas V. Jalinskas per pamokslą pasakė, kad „erodai jį nukankinę".
Prie įėjimo į kultūros namus visi dalyviai buvo registruojami pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Kiekviena įstaiga, organizuoja ar kolūkis turėjo atsiųsti nustatytą moterų skaičių.
* * *
Šiauliai. 1980 m. vasario 24 d. pas šiaulietį Juozą Šileikį prisistatė balsavimo komisijos pirmininkas ir partijos sekretorius ir klausė, kodėl nedalyvaująs rinkimuose. Šileikis paaiškino, jog jis esąs tikintis, o bedievių išstatyti kandidatai tikinčiųjų reikalų negina, o juos smerkia, todėl nematąs prasmės už juos balsuoti.
* * *
Adutiškis (Švenčionių raj.). 1979 m. lapkričio 15 d. Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius pasiuntė TSRS Generaliniam Prokurorui pareiškimą apie Angelės Ramanauskaitės teismą Astrave, kuriame reikalauja, kad būtų panaikintas Astravo teismo sprendimas,
nes Ramanauskaitė, pamokydama vaikus apie Dievą, nenusikalto nei tarybiniams, nei tarptautiniams įstatymams. Pareiškime išsamiai nušviesta teismo komedija, skirta užgniaužti bet kokią religinę ir tautinę mintį Baltarusijos lietuvių tarpe (žr. LKB Kronika, Nr. 40).
* * *
Skuodas. Čia kunigai nelanko ligonių ligoninėse, nepalydi mirusiųjų į kapus, neskambina varpais.
Skuodo dekanas Palšis Petras Telšiuose 1979 .IV .17 skundėsi religinių reikalų tarybos įgaliotiniui P. Anilioniui, kad visa tai draudžia Skuodo vykdomasis komitetas, įgaliotinis visiems dekanams girdint prižadėjo, jog bus išsiaiškinta ir sutvarkyta. Deja, praėjo visi metai, bet įgaliotinis savo pažado neišpildė. Reikėtų kunigams daugiau parodyti drąsos ir pradėti eiti į kapus, drąsiai skambinti varpais ir t.t. Laikas pabusti iš miego. Pažymėtina, kad Skuodo mieste, taip pat kai kuriose rajono didelėse parapijose (pvz., Ylakiuose) Mišioms nepatarnauja vaikai, nepamatysi adoruojančių mergaičių.
* * *
Tryškiai (Telšių raj.). Jau dešimt metų didelėje Tryškių parapijoje nebuvo vaikų pirmosios Komunijos, bažnyčia avarinėje būklėje — jau dvidešimt metų niekas nedažoma ir neremontuojama. Klebonas Henrikas Sirtautas liepia tėvams vaikų nesivesti į bažnyčią, nes tai draudžia įstatymai.
* * *
Klaipėda. Klaipėdos tikintieji (ypač jaunimas) adoracijos metu kalba rožančių, prašydami Mariją, kad bedieviai sugrąžintų iš jų atimtą bažnyčią, štai Rožančiaus intencijos maldelė:
švč. M. Marija,
meldžiame Tave, kad mums būtų leista visos mūsų tautos pastatytoje Taikos Karalienės šventovėje garbinti Dievą, melstis už taiką visame pasaulyje ir visų išganymą, kad šioje šventovėje prie Baltijos jūros žmonės rastų dvasinės atgaivos ir ji būtų visuotinės taikos švyturiu".
* * *
Telšiai. Telšių rajono kapų sargams yra įsakyta registruoti, ar laidotuvėse dalyvavęs kunigas. Registruoti įsakė Telšių buitinio aptarnavimo kombinato direktorius Zusmanas Šapiro. Registruojama jau keli metai. Aišku, kad šios žinios reikalingos ne buitiniam aptarnavimui.
* * *
Vilnius. 1979 m. rugsėjo mėn. Vilniaus V-os poliklinikos profsąjunga suorganizavo medicinos personalo išvyką autobusu po istorines ir etnografines Lietuvos vietoves. Pakeliui ekskursija užsuko į Šiluvą, kur vyko atlaidai. Grįžus į Vilnių, po kurio laiko prasidėjo ekskursantų tardymas ir persekiojimas. Reikalavo atsakyti, ko buvo važiuota į Šiluvą ir kas organizavo kelionę. Žmonės buvo kviečiami į miesto partijos komitetą. Reikalavo rašyti pasiaiškinimus. Taip pat pasiaiškinimą turėjo rašyti ir autobuso vairuotojas.
* * *
Alytus. 1979 m. gruodžio 27 dieną, vėlai vakare, apie 22 vai., buvo bandoma padegti Alytaus II bažnyčią, tam tikslui naudojant chemikalus. Ir tik atsitiktinumo dėka gaisro židinys buvo nuslopintas.
Kaltininkai atpažinti ir perduoti milicijai. Tai ateistinio auklėjimo sugadinti 17-18 metų paaugliai, šiais metais jau bene penktą kartą bandę įsiveržti į bažnyčią.
* * *
Ukmergė. Ukmergės rajone Religinių susivienijimų nuostatais vadovaudamiesi, valdžios atstovai klaidingai ir apgaulingai pravedė relig. bendruomenių užregistravimą. Apylinkių pirmininkai, atvykę į namus ar parduotuvėse tikintiesiems meluodami, kad dėl bažnyčios remonto reikia pasirašyti. O iš tiesų rinko parašus sudaryti naujai sutarčiai su valdžia ir tuo pačiu bažnyčios batų atiduotos ateistų sauvalei.
Tokiu neteisingu būdu buvo išgauti parašai iš Taujėnų, Žemaitkiemio, Ukmergės, Krikštėnų, Pabaisko, Veprių, Deltuvos tikinčiųjų. Vėliau dėl šios apgaulės tikintieji rašė protestą ir savo parašus atšaukė.
* * *
Vilnius. 1980 sausio 7 d. Vilniuje, Radijo ir televizijos komitete buvo svarstomas dviejų darbuotojų elgesys, kaip nesuderinamas su tarybinio menininko etika. Partinė organizacija, vadovaujama kadrų inspektoriaus Didžiariekio, „prausė" nepartiečius — Aleksą Skurevičių ir Janiną Bogdanienę. Pirmasis nusikalto tuo, kad grojo bažnyčioje, o antroji, kad giedojo bažnyčioje.
* * *
