1980 m. gegužės 6 d. Nijolė gavo telegramą iš Šveicarijos, Ciuricho, kurioje rašoma:

    „Tarptautinis Krikščioniškas Solidarumas" maloniai siunčia Jums sveikinimus iš metinės konferencijos, vykstančios Guriche. Delegatai ir stebėtojai iš 14 kraštų paskelbė savo solidarumą su Jumis Jūsų drąsioje kovoje už tikėjimo ir sąžinės laisvę. Mes ir toliau įjungsime Jus į savo maldas, ir toliau informuosime krikščionis apie Jus. Malonėkite atsiminti, kad mes taip pat esame reikalingi Jūsų maldų ir palaikymo, kviečiant į solidarumą krikščionis visame pasaulyje.
  

Su nuoširdumu 
Jūsų „Tarptautinis Krikščioniškas
Ciurichas,...................Solidarumas"
Šveicarija.......................Delegatai:

*     *     *

    1980 m. liepos 8 d., baigusi ištrėmimo bausmę Sibire-Bogučanuose, Nijolė Sadūnaitė gavo pasą ir per Rygą išskrido į Vilnių. Liepos 9 d., vos spėjus lėktuvui nusileisti Rygos aerouoste, stiuardesė įsakė visiems keleiviams paruošti pasus ir bilietus, kuriuos, išlipant iš lėktuvo, tikrino trys uniformuoti milicininkai. Patikrinę N. Sadūnaitės ir jos palydovo pasus, pareigūnai paaiškino, jog jiems esą kažkokių neaiškumų ir pakvietė sėstis į šalia lėktuvo stovinčią automašiną, kurioje laukė trys čekistai iš Vilniaus. Po penkių valandų kelionės „Volga" pasiekė Vilnių. Atvežę prie pat namų Architektų gatvėje, saugumiečiai palinkėjo Nijolei, „kad daugiau nereikėtų susitikti" ir paleido.


    Kokiam tikslui buvo reikalinga šita čekistų „palyda"? Ogi kad tie, kurie su gėlėmis buvo nuvykę į Rygos ir Vilniaus aerouostus negalėtų jos pasveikinti ir įteikti gėlių, kad vėliau saugumiečiai galėtų sakyti, jog Nijolės Lietuvoje niekas nelaukė ir nepasitiko.

    Žinią apie Nijolės Sadūnaitės sugrįžimą greitai pranešė įvairios radijo stotys. Žmonės klausinėjo vieni kitus: „Kaip pamatyti Nijolę?" O tie, kurie ją sutikdavo, sakė:

    „Ačiū tau, Nijole, už tavo meilę ir auką. Tu šešerius metus švietei Tautai ir pasauliui, žadinai visus nenusilenkti melui bei prievartai, būti ištikimiems Dievui ir Tėvynei". O N. Sadūnaitė skubindavosi pasakyti: „Ačiū, ačiū visiems už maldas ir visokeriopą paramą. Tik jūsų maldų dėka pajėgiau viską pakelti. . ."

*     *     *