Povilas Buzas — gimęs 1919 m. sausio 3 d. Prienų rajone. Bačkininkų km., gausioje katalikiškoje šeimoje. Povilas buvo devintas iš dešimties vaikų. 1920 m. mirė jo tėvas, o 1928 m. — motina, todėl Povilui teko nuo vaikystės daug dirbti ir neturėjo galimybės mokytis. Jis baigęs vos 4 klases.

    Sovietinei valdžiai okupavus Lietuvą, Povilas Buzas įsijungė į partizaninę kovą prieš okupantus. 1946 m. buvo suimtas netoli Veiverių ir nuteistas 10 metų kalėti. Bausmę atliko Intoje, Komi ASSR.


    1956 m. sugrįžo į Lietuvą ir sukūrė šeimą. Augino du sūnus. Paskutiniu metu gyveno Birštone.

    Povilas Buzas — taurus lietuvis ir uolus katalikas. Jo veikla ir kančia lageryje bus didelis įnašas Tautos ir Bažnyčios prisikėlimui.

*     *     *

Įstaigos VS-389/35 Viršininkui
Pil. Pliuirienės Aldonos, Antano, gyv. LTSR, Kauno raj. Kulautuvoje, Akacijų g. 23-2,

P a r e i š k i m a s

    Jūsų įstaigoje kalinamas mano vyras Petras Plumpa. Jau daugiau kaip metai aš negaunu iš jo laiškų. Į mano užklausimą Jūs neseniai atsakėte, kad jis turi teisę rašyti ribotą laiškų skaičių. Kadangi Jūsų atsakymas ne iš esmės ir nepatenkino manęs, tai kreipiuosi į Jus vėl.

    Mane domina ne mano vyro teisės, o kodėl aš negaunu jo laiškų. Pranešimai apie mano laiškų įteikimą mano vyrui grįžta be vyro parašo. Ant jų pasirašo, pažeisdamas įstatymus, kažkas kitas. Reiškia, kažkas naudojasi nerašyta „stipriojo teise" varžyti mano ir mano vyro teises. Ir tas savivaliautojas yra pas Jus, nes pranešimai grįžta iš jūsų įstaigos.

    Prašau pranešti man, kodėl aš negaunu vyro laiškų ir ką Jūs padarėte, kad ateityje vyro laiškai mane pasiektų.

    Vyro vardu ir jo adresu aš užprenumeravau lietuviškus žurnalus ir laikraščius: „Pergalę", „Mokslas ir gyvenimas", „Tiesą" ir „Literatūra ir menas". Prašau pranešti man, ar Plumpa juos gauna.

    Prašau pranešti man, kada galėsiu turėti su vyru bendrą ir asmeninį pasimatymą.
1980.IV.14...............................A. Pliuirienė

*     *     *

    Lagerio vadovybė atsiuntė šitokį atsakymą — pasityčiojimą: „Pilietis Petras Plumpa šiuo metu laikomas tokiose sąlygose, kur jam leidžiama į du mėnesius parašyti vieną laišką. Nuo 1979 m. sausio mėn. iki 1980 m. balandžio mėn. pil. Petras Plumpa pasiuntė 14 laiškų, devynis — Jūsų adresu. Nuo 1980 m. sausio mėn. jis pasiuntė Jums du laiškus. Visus laikraščius ir žurnalus jis gauna pilnai. 1980 m. jis neturi teisės gauti jokios rūšies pasimatymo.

Įstaigos VS 389/35 Viršininkas 
Kucnecov V. V.

*     *     *

    1980 m. liepos 11 d. Jadvyga Stanelytė aplankė iš Sibiro tremties sugrįžusią Nijolę Sadūnaitę. Vakare, norėdama nuvykti pamaldoms į šv. Mikalojaus bažnyčią, sėdo Architektų gatvėje į autobusą, o paskui ją įsmuko kažkoks tipas, ir Stanelytė dingo kaip į vandenį.

    Liepos 22 d. giminės Jadvygą Stanelytę surado Lukiškių kalėjime. KGB nurodymu jai fabrikuojama kriminalinė byla „už veltėdžiavimą". š.m. vienas čekistas tardymo metu Stanelytei pasakė: „Mes iš tavęs antros Sadūnaitės nedarysime!"

    Jadvyga-Gemma Stanelytė plačiai žinoma Lietuvoje. Kur ji bebus — Lukiškėse, lageryje tarp žmogžudžių ir kitose Gulago vietose — Lietuvos katalikai atidžiai seks kiekvieną jos kančios ir aukos žingsnį. Jos auka dar labiau suburs ypač Lietuvos jaunimą prie Eucharistinio Jėzaus, kurį suimtoji ypač mylėjo, ir dar labiau visi nusigręš nuo tokios ideologijos, kuriai paremti reikalinga veidmainystė ir smurtas. Tokius, kaip Sadūnaitė, Stanelytė galima sunaikinti, bet neįmanoma suniekinti ir nugalėti.