1980 m. gegužės 21 d. Religijų reikalų taryba į Kauno Kuriją atsiuntė šitokią telegramą:
„1980 m. gegužės 29 d. Kauno miesto Vykdomojo komiteto patalpose bus pravedamas pokalbis su Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Dekanais ir Vicedekanais. Pokalbio pradžia 12 vai. Prašome užtikrinti visų Dekanų ir Vicedekanų dalyvavimą".
Gegužės 29 d. susirinkusiems dekanams ir vicedekanams kalbėjo Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis. Jo kalbos pagrindinė mintis: „Religinis ekstremizmas" trukdo kunigams vykdyti tarybinius įstatymus ir Religinių susivienijimų nuostatus.
Pokalbio pradžioje įgaliotinis stengėsi išaiškinti religinio ekstremizmo atsiradimo priežastis. Jo nuomone, yra dvi pagrindinės priežastys:
1. Kunigai — „ekstremistai" siekia pasižymėti (nori, kad jų pavardes paskelbtų Vatikano radijas, o jų nuotraukas atspausdintų užsienio laikraščiuose).
2. Ekstremizmo keliu einama, norint sukelti nepasitenkinimą tarybine valdžia. Penketukas (TTG Katalikų komitetas, — red. pastaba), Anilionio žodžiais, pasiskelbė esąs virš visų valdžių ir skelbiasi esą kovotojais už religiją, nors faktiškai savo veikla religijai kenkia. Pokalbio metu buvo išskaičiuota visa eilė kunigų — „ekstremistų" daromų nusikaltimų. RRT įgaliotinis sielojosi, kad 27 parapijų komitetai dar nėra sudarę „būtinų" sutarčių su LDT vykdomaisiais komitetais. Anilionis įsitikinęs, kad jas sudaryti trukdo ne tikintieji, bet klebonai. Kaip pavyzdį pateikė tai, kad Ukmergės, Deltuvos, Pabaisko, Veprių parapijų sutartys buvo jau pasirašytos, o klebonai organizavo parašų rinkimą atsisakymui nuo tų sutarčių. Pokalbio metu įgaliotinis tvirtino, nurodydamas eilę pavyzdžių, jog kunigai — „ekstremistai" stumia tikinčiuosius į konfliktą su tarybine valdžia. Jis kaltino kun. P. Masilionį ir kun. A. Jokūbauską, kad šie pamokslų metu kalbėję, jog dabar vietoje senovinės vergijos esanti komunistinė vergija — kolūkiečiai verčiami dirbti net sekmadienį. Kun. Puzaras kaltas, kad Akmenėje viešai pasakęs: esą nėra ko džiaugtis daugiaaukščiais namais, kuomet ten badosi peiliais. Kunigas rekomendavęs ant metrikacijos biuro iškabinti užrašą — „Ištuokų rūmai". Anilionio nuomone, padėtis dar nėra baisi — Lietuva ištuokomis nepirmaujanti, todėl nereikią perdėti. Norėdamas labiau paveikti susirinkusius, įgaliotinis savo kalboje rėmėsi popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais, kad Bažnyčios ir valstybės santykiai turį vystytis abipusės pagarbos pagrindais, kad popiežius net reikalavęs, jog dvasiškiai nesikištų į politiką (Anilionis politika laiko ir tai, kai dusinama Bažnyčia prašo oro — red. pastaba). RRT įgaliotinis teigė, kad vadinamųjų ekstremistų tarpe yra žmonių su tamsia praeitimi, kurie tik dangstosi religijos skraiste; piktinosi, kad kun. Kauneckas Klaipėdoje ir Kapsuke pravedęs jaunimui susirinkimus. Blogiausia, Anilionio nuomone, kad „ekstremistų" dvasininkų priešiškumas pereinąs net į anarchiją — kunigai neduoda žinių apie religinius patarnavimus ir tuo dar giriasi „Kronikoje"! Kalbėjo, kad „ekstremistai" braunasi į parapijų vykdomuosius organus, ėmė organizuoti Kunigų tarybas, kai tuo tarpu, Anilionio žodžiais tariant, pats vyskupas Vatikane girdėjęs, kad Lietuvoje tos Tarybos nebūtinos.
Įgaliotinis trumpai palietė vaikų katekizaciją, tvirtindamas, kad įstatymas, draudžiąs katekizaciją, dar nepakeistas. Pagal Anilionį „ekstremizmo" keliu pasukę kunigai daro didžiulę žalą Bažnyčiai, jie šmeižia žmonių mylimus kunigus (KGB kolaborantus — red. pastaba) ir jiems rūpi ne Bažnyčia, o politika.
Anilioniui labai užkliuvo Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius; piktinosi, kad „LKB Kronikos" 42 numeryje užstojami sąžinės kaliniai — Anastazas Janulis, Povilas Buzas ir kt. Įgaliotinio nuomone, Buzas kovojo ne už religijos laisvę, o prieš valdžią.
RRT įgaliotinis, už kurio nugaros stovi galinga KGB, drąsinosi, jog niekas tų „ekstremistų" nebijo, tik šiaip, — Bažnyčiai iš jų jokios naudos. Jei Bažnyčia pyksis su valdžia, visiems bus blogai — ir Bažnyčiai, ir valstybei. Išvada — būtų teisinga, kad ir Bažnyčia, ir valstybė vieningai kovotų prieš „ekstremistus". Pokalbio metu įgaliotinis reikalavo, kad patys dekanai nepažeidinėtų sovietinių įstatymų, ragino nebijoti „ekstremistų", pergyveno, kad kas penktas jaunas kunigas — „ekstremistas", pvz., kun. Antanas Gražulis organizuoja jaunimo susirinkimus. Įgaliotinio nuomone, jei iki šiolei nėra religinio žurnalo, tai irgi kalti „ekstremistai", ypač Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Anilionis iškėlė mintį, jog į Romą studijoms reikia siųsti jaunus kunigus, net patarė siūlyti kandidatus, tarsi Bažnyčia galėtų juos savarankiškai parinkti. Iš tikrųjų juos parenka KGB.
Po įgaliotinio Anilionio pasisakė kai kurie dekanai. Ukmergės dekanas Danyla aiškino, kad naujos parapijų sutartys su LDT vykdomaisiais komitetais buvo sudarinėjamos prievarta. Jurbarko dekanas Buožius reikalavo, kad mokyklose nebūtų skriaudžiami tikintys mokiniai. Radviliškio klebonas Vaičelionis skundėsi, kad labai trūksta maldaknygių; reikėtų kas metai jų išleisti.
Per visą pokalbį Anilionis nėrėsi iš kailio, norėdamas dekanus įtikinti, jog būtų viskas labai gerai, jei po kojomis sovietinei valdžiai nesimaišytų „ekstremistai".
* * *
1980 m. gegužės 19 d. į Telšių vykdomąjį komitetą pokalbiui su RRT įgaliotiniu buvo sukviesti visi Telšių vyskupijos dekanai. Kai kurie dekanai Kurijai pareiškė nenorį vykti į Telšių rajono vykdomąjį komitetą, nes jie esą atvykę iš kitų rajonų; įgaliotinis pokalbiui teateina į Telšių Kuriją ir, be to, įgaliotinis ateityje turįs pranešti pokalbio temą, kad dekanai galėtų pasiruošti.
RRT įgaliotinis su šiuo pasiūlymu nesutiko ir dekanai nubalsavo vykti į rajono vykdomąjį komitetą. Čia įgaliotinis nepasakė nieko naujo. Kaip ir praėjusiais metais, aiškino įstatymus, kritikavo kunigų pamokslus, ypatingai puolė ir „ekstremistais" išvadino kun. Joną Kaunecką, Petrą Kražauską ir kt. Pabrėžė, kad nebus pakenčiama jokia vaikų katekizaciją ir neleidžiama sakyti net katechetinių pamokslų, taip pat draudžiamas vaikų patarnavimas pamaldose.
Po įgaliotinio kalbos buvo leista pasisakyti dekanams. Skuodo dekanas kun. Petras Palšis kalbėjo, kad dėl vaikų kunigai kovos iki kraujo, o dėl vadinamojo religinio ekstremizmo esą kalti ateistai-ekstremistai — jie, pažeisdami sovietinius įstatymus, iššaukia atitinkamą kunigų reakciją. Kiti dekanai — kun. Kazimieras Gaščiūnas, kun. Jonas Gedvilą ir kt. — taip pat aiškiai leido Įgaliotiniui suprasti, jog vaikai bus katekizuojami. Jautėsi dekanų kovinga nuotaika, jų pasiryžimas kovoti už tikėjimą, o įgaliotinio rankos iš susijaudinimo virpėjo.
Šiais metais Telšių vyskupijos dekanai apie įgaliotinio keliamus reikalavimus neinformavo nė vieno kunigo ir visi mano, kad į juos nereikia kreipti nė mažiausio dėmesio — jei įgaliotinio Anilionio tokia duona, tegu sau kalba.
Pabaigoje įgaliotinis raštu įspėjo kun. dr. Petrą Puzarą, kad jis apmokestinęs tikinčiuosius. Dr. Puzaras šį kaltinimą, kaip neteisingą, atmetė. Tauragės dekanas kun. Gedvilą gavo raštišką įspėjimą, kad parapijos rekolekcijoms vesti pakvietęs kun. Kaunecką, kuris Leniną sulygino su Hitleriu. Iš tikrųjų kun. Kauneckas savo pamoksluose Lenino vardo net nepaminėjo.
* * *
RRT įgaliotinis Anilionis gegužės mėnesį pokalbius pravedė su visų vyskupijų dekanais; visur jo tikslas buvo tas pats — suniekinti vadinamuosius kunigus „ekstremistus".
