Šiais metais spalio mėnesyje iš 10 d. į 11 d. naktį buvo labai žiauriai nužudytas Luokės (Telšių vyskupija) klebonas kun. Leonas Šapoka.
Minėtą naktį, apie 01 valandą, nežinomi žmogžudžiai įsiveržė per prieangį į kleboniją. Išlaužę klebono miegamojo kambario duris, puolė prie miegančio klebono su degančiais žibintuvėliais rankose, smogė kumščiu į krūtinę ir į veidą, o ten atbėgusiai senelei šeimininkei trenkė į galvą. Senutė parkrito. Žudikai išvedė šeimininkę į tame name esančią antro buto virtuvę. Ten pat dar buvo atvesta iš antro aukšto kita senutė. Jas čia suklupdė prie krosnies. Vienas užpuolikas jas saugojo, o kitas sugrįžo atgal. Senelės ilgą laiką girdėjo klebono dejavimą. Vėliau jas išvedė į vonios kambarį. Čia atvedė senelį, to namo gyventoją. Jam buvo sudaužyta galva. Vonios kambarys buvo be langų, juos čia ir užrakino.
Nužudytasis klebonas buvo kankintas apie 5 valandas. Ekspertizės duomenimis visi nužudytojo kūno raumenys buvo smarkiai sudaužyti ir pasriuvę kraujais. Rytą lavoną rado miegamajam kambaryje ant grindų: galva buvo visa kruvina ir uždengta pagalve, o kūnas apdengtas antklode.
Ant laiptų sudėta: sena kepurė ir daug pinigų. Atrodo, kad žudikai ne tiek ieškojo turto, kiek sadistiškai mėgavosi klebono kankinimu.
Įsilaužimas atliktas labai tiksliai — iš karto pataikyta į kiekvieno gyventojo miegamąjį kambarį. Išmuštas verandos stiklas kaip tik tas, kuris buvo vienintelis plonas, visi kiti stiklai 1 cm storio. Sklinda kalbos, kad kunigas Leonas Šapoka nužudytas saugumo.
Keista, kad vienas milicijos pareigūnas tvirtino, jog niekas klebono nekankino ir neužmušė, — jis buvęs senas ir miręs nuo širdies priepuolio.
* * *
Karmėlava
1980 m. balandžio 28 d. anksti rytą Karmėlavos klebonas kun. Benediktas Povilanskis nešė švč. Sakramentą iš zakristijos į bažnyčią. Benešant jį užpuolė banditai ir smarkiai sumušė. Nusikaltėlių milicija neišaiškino.
* * *
Kulautuva
1980 m. rugsėjo 12 d. naktį, apie 12 vai., banditai užpuolė ir ilgai kankino Kulautuvos klebonijoje kun. Antaną Bitvinską. Klebonui reikėjo gydytis ligoninėje, o milicija nusikaltėlių neišaiškino.
* * *
Šlavantai
1980 m. spalio mėn. pirmomis dienomis Lazdijų raj. Šlavantų parapijos tikinčiuosius sukrėtė šiurpus, barbariškas įvykis.
Porą savaičių gyventojai nuolat stebėjosi, kodėl visus išvažiavimus iš Šlavantų dieną ir naktį saugo lengvos mašinos, kiekvienoje po tris vyrus, kurios kartkartėmis keičia valstybinius numerius.
Staiga pritrenkė žinia, kad jų gerbiamą kun. kleboną J. Zdebskį apdegino karinės technikos priemonėmis ar kitokiu neišaiškintu būdu.
Respublikinės Kauno Klinikinės ligoninės nudegimų skyrius nustatė II-III laipsnio nudegimą, kuris apėmė 10-12 proc. kūno paviršiaus. Iš medicinos darbuotojų žinoma, kad KGB reikalavo susirgimą kvalifikuoti (perdiagnozuoti) kaip venerinę ligą, reikalaudami padaryti teigiamą specifinę venerinėms ligoms Wasarmano reakciją.
Bedievių kovoje prieš tikėjimą panašaus barbariško įvykio turbūt dar nėra buvę. Tiek Šlavantų parapijos, tiek Lietuvos tikintieji yra giliai įskaudinti ir pasipiktinę. Lietuvoje renkami parašai po protesto raštais dėl smurto, nukreipto prieš kunigus.
