1980 m. į Kunigų Seminariją sovietinė valdžia leido priimti 22 naujus auklėtinius:
Bučelis Jonas
Čiškauskas Feliksas
Dauknys Algirdas
Grabnickas Algirdas
Gudaitis Jonas
Jackūnas Vladas
Jurjonas Vidas
Kiselis Vytautas
Kuliešis Julius
Liesys Antanas
Ginda Leonas
Milašius Aleksandras
Minkevičius Edvardas
Muravskis Villianas
Paulionis Regimantas (neatvyko)
Petrauskas Vytautas
Rudzinskas Valerijus
šliauteris Petras
Tamelis Bronius (grįžo po ligos)
Ulickas Jonas
Vaškelis Vytenis
Žukauskas Raimondas
Paulionis Regimantas, ilgą laiką KGB terorizuotas (žr. „Vytis" Nr. 5), į Seminariją neatvyko.
Kiek vėliau į jo vietą buvo leista priimti Baniulį Petrą, kuris rugpjūčio mėn. drauge su 16 kitų kandidatų sovietinės valdžios buvo atmestas. Dėl sovietinės valdžios persekiojimo nebuvo priimti į Kunigų Seminariją šie kandidatai:
1. Balionas Ladislovas, gyv. Pasvalyje, Komjaunimo 42, gim. 1952 m.
2. Brilius Kęstutis, gyv. Vilkaviškyje, Vilniaus 30, gim. 1954 m.
3. Gražulis Kazimieras, gyv. Alytaus raj. Nankūnų km., gim. 1960 m.
4. Gražutis Petras, gyv. Alytaus raj. Nankūnų km., gim. 1958 m.
5. Gurskis Gintautas, gyv. Vilkaviškyje, Mindaugo 45, gim. 1955 m.
6. Kaknevičius Vitas, gyv. Kapsuko raj. Sangrūdos paštas, Navininkų km., gim. 1960 m.
7. Kaušas Rolandas, gyv. Kaune, Dariaus ir Girėno 23-2, gim. 1961 m.
9. Kelmas Juozas, gyv. Panevėžyje, Pajuostės plentas, gim, 1958 m.
10. Kelpšas Saulius, gyv. Garliavoje, Pažangos 11, gim. 1958 m.
11. Ramašauskas Romualdas, gyv. Kaune, TSRS 50-mečio 72-77, 1960 m.
12. Repšys Ričardas, gyv. Kaune, Kelmų 2-2, gim. 1950 m.
13. Stulgys Kęstutis, gyv. Pasvalyje, Komjaunimo 3d, gim. 1951 m.
Tikinčiųjų teisėms ginti
K a t a l i k ų K o m i t e t a s
1980 m. rugpjūčio 30 d.
Nr. 35
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS ORDINARAMS
IR KAUNO KUNIGŲ SEMINARIJOS REKTORIUI
Vatikano II Susirinkimas dekrete „Optatem totius" skelbia, kad „kunigai laikys seminariją diecezijos širdimi ir kiek galėdami jai mielai padės". Todėl labai suprantamas visų Lietuvos vyskupų ir kunigų rūpestis vienintele Kauno Kunigų seminarija. Paskutinieji įvykiai Seminarijoje verčia visus dar labiau susirūpinti jos likimu.
Neseniai Lietuvos kunigus pasiekė žinia, kad Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis įsakė pašalinti iš Kunigų seminarijos IV kurso klieriką Aloyzą Volskį. Jis kaltinamas tuo,jog atostogų metu bendravęs su vadinamais „kunigais-ekstremistais". šiame įvykyje labiausiai visus piktina įgaliotinio noras, kad šį klieriką pašalintų pati Seminarijos vadovybė. Klieriko Aloyzo Volskio pašalinimu valdiškieji ateistai šantažuoja seminaristus ir uolius kunigus. Toks jų elgesys prašoka ne tik tarybiniais įstatymais leistinas ribas, bet ir bet kokį žmoniškumą. Lietuvos kunigai pagrįstai klausia: ar įgaliotinis turi juridinę bei moralinę teisę taip grubiai kištis į Kunigų seminarijos vidaus reikalus, ir ko būtų verta Seminarija, jeigu, paklusdama neteisiai prievartai, pradėtų atleidinėti tuos klierikus, į kuriuos Bažnyčia sudeda didžiausias viltis? Jeigu klierikas iš tikrųjų nusikalto tarybiniams įstatymams — yra prokuratūros, teismai, tačiau niekada negalima sutikti, kad prokuroro pareigas neoficialiai eitų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, kuris, bijodamas palikti savo nusikaltimų pėdsakus, prievartauja Seminarijos Rektorių ir Ordinarus būti jo nusikaltimų bendrininkais.
Vatikano II Susirinkimo dekrete „Presbyterorum ordinis" rašoma: „Mūsų sielų Ganytojas ir Vyskupas taip įsteigė savo Bažnyčią, kad Dievo tauta, kurią išrinko ir įgijo savo krauju, visuomet ir ligi pasaulio pabaigos galėtų turėti savo kunigus, kad krikščionys niekad nebūtų kaip avys, neturinčios savo piemens", šių metų vasarą Seminarijos vadovybė nusiuntė į Vilnių Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui patvirtinti 36 naujus kandidatus, o šis 17 iš jų atmetė.
Praėjusiais metais 11 kandidatų buvo sukliudyta įstoti į Kunigų seminariją. Tokia apverktina padėtis tęsiasi jau ketvirtą dešimtmetį ir nesimato galo, — Religijų reikalų taryba šimtams geriausių kandidatų sukliudė pasiekti kunigystę. Jeigu ne šis, ateistinio fanatizmo inspiruotas ir Seminarijai primestas klierikų limitas, dabar Lietuvoje būtų keliais šimtais kunigų daugiau, negu jų faktiškai turime.
Ypatingai skaudu, kad, priimant kandidatus, lemiamą žodį turi ne Seminarijos vadovybė, ne Ordinarai, o ateistinės valdžios pareigūnai su Religijų tarybos įgaliotiniu priešakyje. Bažnyčios griovėjai stengiasi, kad į Seminariją patektų kuo daugiau jaunuolių, neturinčių kunigystės pašaukimo, be geros fizinės ir psichinės sveikatos, arba net sutikusieji bendradarbiauti su Valstybinio saugumo organais. Lietuvos kunigai jau seniai kalba, jog šitokia padėtis Kunigų seminarijoje labai kenkia Bažnyčiai ir visų turi būti didžiausia pastanga šią padėtį ištaisyti. Niekuo negalima pateisinti, kad netinkami klierikai demoralizuotų Seminarijos dvasią, o tapę dvasiškiais — ir visą kunigiją.
Mūsų giliu įsitikinimu, Lietuvos Ordinarai ir Seminarijos vadovybė, nepaisant sunkių sąlygų, turėtų labiau ginti geruosius kandidatus bei Seminarijos auklėtinius, o valdžios organų siunčiamus ar šiaip netinkamus kandidatus nukreipti į pasauliečių gyvenimą. Vatikano II Susirinkimo „dekrete apie kunigų ruošimą" kategoriškai teigiama, jog „atrenkant ir tiriant kandidatus, visuomet elgtinasi reikliai, nors kunigų ir labai stigtų, nes Dievas neleis savo Bažnyčiai stokoti darbininkų."
Lietuvos kunigai yra įsitikinę, kad, kol Kunigų seminarija neturi veikimo laisvės, patys Ordinrai, kunigų padedami, turėtų pasirūpinti, jog visi Religijų reikalų tarybos atmesti geri kandidatai galėtų mokytis, auklėtis ir tinkamu laiku gauti kunigystės šventimus.
Baigdami svarstyti kelias Kunigų seminarijos problemas, mes norime užtikrinti tiek Seminarijos vadovybę, tiek Ordinarus, kad visi Lietuvos kunigai rems jų šventas pastangas išlaikyti Lietuvos Katalikų Bažnyčios širdį — Kunigų seminariją — sveiką ir pajėgią išleisti uolius Kristaus vynuogyno darbininkus.
TTG Katalikų komiteto nariai-kunigai:
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
* * *
Kauno tikintieji pasiuntė LTSR Prokurorui tokio turinio pareiškimą:
„Mes, Lietuvos katalikai, esame apsipratę su religine diskriminacija kiekviename žingsnyje. Bet ir mūsų kantrybė yra ribota.
Sužinojome, kad rugpjūčio pabaigoje Religinių reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis savarankiškai išbraukė iš paduotų Kunigų seminarijos vadovybės 36 kandidatų sąrašo 17 pavardžių, o rugsėjo 2 dieną liepė ordinarams savo vardu pašalinti IV kurso klieriką Aloyzą Volskį neva už tai, kad vasaros atostogų metu susitikinėdavo su „reakcingais kunigais".
Visų pirma, skirstymas į „reakcingus", „ekstremistus" ir pan. yra bedievių „išradimas". Bažnyčia žino uolius, mažiau uolius ir apsileidusius kunigus. Todėl klierikui susitikti su uoliais kunigais yra naudinga ir būtina ir negalima čia įžiūrėti jokio nusikaltimo.
Antra, kas davė moralinę ir juridinę teisę Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui Petrui Anilioniui šeimininkauti kurijose, nurodant, ką galima skirti į parapijas, o ko negalima, arba įsakyti paskirti į dideles parapijas valdžios kolaborantus ir šeimininkauti Kunigų seminarijoje? Juk priimant naujus klierikus arba pašalinant juos, turi teisę spręsti tik Ordinarai ir Seminarijos vadovybė. Petras Anilionis jau ne kartą skaudžiai pažeidė tarybinę Konstituciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Helsinkio Baigiamojo Akto raidę ir dvasią.
Mes ryžtingai protestuojame prieš tokį grubų bedievių šeimininkavimą Bažnyčioje ir prašome priversti Religijų reikalų tarybos įgaliotinį laikytis įstatymų, o taip pat klierikui Aloyzui Volskiui leisti grįžti į Kunigų seminariją". 1980X20. Pasirašė 2816 tikinčiųjų.
* * *
Daugelyje Lietuvos parapijų renkami parašai po protestais dėl valdžios kišimosi į Kunigų seminarijos vidaus reikalus.
