LTSR Prokurorui
1980 m. gruodžio mėn. 16 dieną atvykau į Aukščiausiąjį Teismą, kur vyko viešas V. Skuodžio, G. Iešmanto ir P. Pečeliūno teismo posėdis. Nesant vietų posėdžio salėje, aš stovėjau vestibiulyje ir kalbėjau su vienu iš liudytojų (operatoriumi iš Televizijos studijos) apie jo tėviškę. Čia prie mūsų priėjo aukštas rudu kostiumu vyriškis ir piktai pradėjo šaukti man, kodėl aš tardau žmones, ir pareikalavo išeiti. Aš atsakiau, kad teismas nepriklausomas, ir kiekvienas pilietis turi teisę čia ateiti, ir paklausiau, kas jis toks esąs. Vyriškis, man neatsakęs, pakvietė milicininkus, kad mane išvestų. Aš pakartojau, kad teismas yra nepriklausomas, ir jis neturįs teisės čia ant manęs šaukti. Vyriškis rudu kostiumu, griežtai įsakė leitenantui ir trims seržantams mane išmesti per duris. Milicininkai užlaužė man rankas, smogė man į nugarą ir išstūmų į gatvę pro duris taip grubiai, kad net nuplėšė laikrodžio apyrankę.
Man pareikalavus, kad nupirktų naują laikrodžio apyrankę, v. leitenantas Stepanovas man pagrasino: „Aš tau kai nupirksiu, tai daugiau nieko nenorėsi".
Vėliau aš, grįžęs į vestibiulį, sėdėjau ir skaičiau laikraštį. Prie manęs priėjo vyras, prisistatė esąs teismo tarnautojas ir pradėjo šaukti: „Išeik iš čia, tu gadini orą, tu milicininkui į pirštą įkandai! Rašyk pareiškimą", — rodydamas pirštu, kreipėsi į milicijos seržantą, ir toliau ant manęs šaukė: „Išeik iš čia! Tu lietuvis ar ne? Jeigu lietuvis, — tai išeik iš čia". Neapsikęsdamas to rėkimo, pažadėjau po 15 minučių išeiti ir išėjau.
Šiuos incidentus matė ir girdėjo vestibiulyje buvusieji Kęstutis Subačius, Danutė Keršiūtė ir kiti bei įvairūs pareigūnai.
Gruodžio 18 d. apie 10 vai. ryto, man belipant laiptais į Aukščiausiąjį Teismą, prie manęs priėjo vyr. leitenantas Stepanovas ir pareiškė: „Už viešosios tvarkos pažeidimą jūs areštuotas". Prišoko milicininkai, užlaužė rankas, įstūmė į mašiną ir nuvežė į Vilniaus m. Lenino raj. milicijos skyrių, kur pralaikė iki 18 vai. Čia vyr. leitenantas Stepanovas pareiškė: „Gaila, kad nėra Stalino". 18 vai. mane nuvedė į to paties rajono liaudies teismą, kur teisėjas Pupkovas per 15 minučių mane nuteisė 15 parų kalėti, atseit, aš pažeidęs viešąją tvarką ir įkandęs milicininkui į pirštą. Aš pasakiau, kad nieko panašaus neįvyko, bet teisėjas liepė milicininkui mane išvesti.
Gruodžio mėnesį mano žmonai paskambino nepažįstamas vyriškis ir pareiškė, kad, jei aš ir toliau lįsiu kur nereikia, tai mane uždarys į psichiatrinę ligoninę, galbūt ir visam gyvenimui.
Aš reiškiu protestą dėl tokio neteisėto elgesio su manimi. Viešosios tvarkos Aukščiausiojo Teismo patalpose aš nepažeidžiau, tai galėjo ir gali paliudyti tuo metu ten buvę asmenys: D. Keršiūtė, K. Subačius, Žvirgždis ir kiti. Dėl kaltinimo, kad aš įkandęs milicininkui į pirštą, tai yra grynas išsigalvojimas.
Prašau ištirti šį vyr. leitenanto Stepanovo ir kitų pareigūnų, kurių dėka aš buvau nuteistas 15 parų kalėti, piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi ir juos nubausti, o taip pat panaikinti kaip nepagrįstą mano apkaltinimą viešosios tvarkos pažeidimu.
Petras Cidzikas.
***
Petras Cidzikas gimė 1944 m. mažažemio valstiečio šeimoje. 1955 m. pradėjo lankyti Šeštokų vidurinę mokyklą. Baigęs 7 klases, išvyko mokytis į Kauno statybos mokyki Nr. 4. Dirbo Panevėžyje, iš čia buvo paimtas kariuomenėn. Grįžęs į Kauną, eksternu baigė Kauno vidurinę mokyklą Nr. 1. Nuo 1971 m. vasario 16 d. buvo suimtas, kaltinamas antitarybine veikla (davė skaityti studentams „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" Nr. 3 ir t.t. Teistas už akių pagal 68 str. I dalį, tardė saugumiečiai Markevičius, Brilius, teismo procesui vadovavo prokuroras Bakučionis). Tardymų metu P. Cidzikas reikalavo įrodyti, jog LKBK faktai išgalvoti, šmeižikiški. Psich. ekspertai: gyd. Stanionienė ir gyd. Demikiukas, motyvuodami, jog P. Cidziko užrašuose nėra kai kurių skyrybos ženklų, trūksta kelių raidžių, pripažino jį „nenormaliu", „šizofreniku".
4. metus P. Cidzikas prievarta buvo „gydomas" psichkonclageriuose: Černiakovskyje, Naujosios Vilnios Respublikinėje psichoneurologinėje ligoninėje ir kitur. Černiakovskio psichkonclageryje buvo ypač sunku: visą laiką tyčiojosi prižiūrėtojai, persekiojo, šmeižė žmonai ir tėvams, draudė su atvykusiais į pasimatymą artimaisiais kalbėtis lietuviškai, neleido rašyti lietuviškai laiškų ir t.t. (Vienas iš ten buvusių, kuris anksčiau buvo sėdėjęs Osvencime, pasakojo, jog ten buvo lengviau negu Černikovskyje.).
Gyd. Bieliuni'enė ir vyr. gyd. Glauberzonas komisijos metu prasitarė: „Esi sveikas, bet jei dar kartą pakliūsi, tai jau ne čia, o į kalėjimą ir ten supūsi".
Grįžęs Cidzikas įsidarbino parduotuvėje kroviku. Persekiojimas tęsėsi. Milicija ir KGB įvairiomis dingstimis (esą kažkas pavogęs ir pas jį paslėpęs motociklą ir t.t.) keldavo jį naktimis, šantažavo artimuosius. Gyd. Kaunas, dirbantis Vilniaus psichoneurologinėje ligoninėje, vertė jį kas mėnesį registruotis, o jei ne, — grasino visam laikui uždarysiąs į Naujosios Vilnios psichligoninę.
1980.XII.18 vien už norą dalyvauti V. Skuodžio, P. Pečeliūno ir G. Iešmanto viešame teismo procese milicininkų buvo sulaikytas ir nuteistas 15 parų.
1981.II.9, 8 vai. Cidzikas iš darbovietės buvo milicijos nuvežtas į Vilniaus miesto Lenino raj. Vidaus Reikalų skyrių pas viršininką Adomaitį, o iš ten greitoji pagalba (su milicijos palyda) nuvežė jį į psichoneurologinę ligoninę — Vilnius, Vasaros 5, kur jis buvo išlaikytas iki 1981.III.2.
***
1981.III.2 gyd. komisija, — Dembinskas, Barždžiokaitė, Garalavičiūtė ir gydanti gyd. Ručinskienė, apklausinėjo Vilniaus psichoneurologinėje ligoninėje prievarta „gydomą" P. Cidziką: „Už ką buvai teistas?" — „Už LKBK Nr. 3 platinimą, eilėraščių rašymą ir tai (grynai sufabrikuotą kaltinimą), kad, esą aš norėjęs išnuodyti visus Maskvos gyventojus". „Ar grįžęs užsiimsi kokia nors veikla?" Cidzikas atsakė: „Į klausimą neatsakysiu, tai mano asmeninis reikalas". „Kodėl nuteisė 15 parų arešto?" — „Sulaikė mane prie Aukščiausiojo Teismo rūmų, milicininkai užlaužė rankas ir įmetė į savo mašiną, kaltindami, tariamai, kad aš įkandęs milicininui į pirštą. Iš tokio jų sufabrikuoto kaltinimo, girdint stovėjusiems prie .teismo durų žmonėms, juokėsi net saugumietis Trakimas". „Ar laikote save sveiku?" — „Taip, tai pripažįsta ir psichiatrai, pav., gyd. Tamošaitis iš Kauno."
Praėjus komisiją, tą pačią dieną P. Cidzikas buvo išleistas į namus. Išduotame nedarbingumo lapelyje (nuo 1981.II.9 iki 1981.III.2) pažymėta, jog buvo gydomas stacionare. Diagnozė — centrinės nervų sistemos susirgimas. Pasirašė gyd. Kovaliovą, gyd. Rudzinskienė ir vyr. gyd. Kaunas.
***
Lietuvos TSR Sveikatos Apsaugos Ministrui
Lietuvos TSR Prokurorui
Pareiškimas
Lietuvos TSR Konstitucijos 52 str. teigia, kad LTSR piliečiams garantuojama asmens neliečiamybė. Niekas negali būti suimtas kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba prokuroro sankcija.
1975 m. Helsinkio konferencijos Baigiamojo Akto nuostatai suteikia kiekvienam žmogui sąžinės, religijos laisvę, garantuoja asmenybės neliečiamumą. Po Helsinkio konferencijos Baigiamuoju Aktu yra ir Tarybų Sąjungos vadovo L. Brežnevo parašas.
Petras Cidzikas š.m. vasario 9 d. be prokuroro sankcijos buvo milicininkų prievarta nugabentas į Vilniaus Lenino rajono VRS pas viršininką Adomaitį, o iš ten greitoji pagelba ( su milicijos palyda) P. Cidziką nuvežė į psichoneurologinės ligoninės I-jį skyrių (Vilnius, Vasaros 5). Be medicininių tyrimų nukreipimą pasirašė gydytojas-psichiatras Kaunas. Jis pareiškė tik vieną prievartinio „gydymo" motyvą — esą P. Cidziko veiksmai kelia „visuomenės susirūpinimą". (Kokios visuomenės ir kuo remdamasis gyd. Kaunas tai teigia?!).
Petras Cidzikas užsitraukė KGB nemalonę dėl savo religinių ir tautinių įsitikinimų. O kai kurie tarybiniai psichiatrai, Hipokrato priesaika įsipareigoję vadovautis savo darbe tik sąžine ir humaniškumu, dabar imasi „gydyti" sveiką žmogų nuo įsitikinimų.
Ar ne taip „gydė" kalinius nacių gydytojai, nusipelnę pasaulio visuomenės bei tarptautinės teisės pasmerkimo ir bausmės?
Mes žinome Petrą Cidziką kaip sveikos psichikos, dorą žmogų, ši prievarta ir susidorojimas su psichiškai sveiku žmogumi — didžiausias nusikaltimas visuomenei. Todėl reikalaujame Petrą Cizdiką tuojau paleisti iš psichoneurologinės ligoninės.
Vilnius, 1981.II.14. Parašai:
Nijolė Sadūnaitė Leonora Sasnauskaitė Kęstutis Subačius Bernadeta Mališkaitė Birutė Burauskaitė Genutė Šakalienė Jonas Volungevičius Vytautas Bogušis Jonas Protusevičius Mečislovas Jurevičius Leonas Laurinskas
Jadvyga Petkevičienė Jonas Petkevičius Alfonsas Andriukaitis Sofija Nikšienė Ona Kavaliauskaitė Zita Vanagaitė Elena Terleckienė Rimas Matulis Romualdas Ragaišis Ona Poškienė-Lukauskaitė
***
Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komitetas
1981 m. vasario 21 d.
Nr. 45
Lietuvos KP Centro Komitetui
Mes, Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto nariai, kreipiamės į Centro Komitetą dėl Petro Cidziko (gyv. Vilniuje, Dailidžių gt. Nr. 7a) likimo.
Prieš aštuonerius metus Petras Cidzikas prievarta buvo patalpintas į psichiatrinę ligoninę ir keturius metus, būdamas visai sveikas, buvo luošinamas medikamentais.
1980 m. gruodžio 18 d. už tai, kad atvyko į viešą docento V. Skuodžio teismo procesą, jam buvo sufabrikuotas kaltinimas — esą įkandęs milicininkui į pirštą ir už tai nubaustas 15 parų arešto. Tarybinis teismas jį baudė kaip sveiką žmogų! Reikia pastebėti, kad toks banalus kaltinimas nieko negali įtikinti. Mes gerai žinome, už kokias „kaltes" žmonės kartais yra baudžiami paromis. Tame pačiame doc. V. Skuodžio teisme buvo suimta teisiamojo Povilo Pečeliūno sužadėtinė Danutė Keršiūtė ir nubausta 7 paromis arešto tik už tai, kad savo sužadėtiniui įteikė gėlių!
Š.m. vasario 9 d. Petras Cidzikas vėl buvo patalpintas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę (Vasaros 5) ir vėl nežinia, kiek laiko bus luošinamas medikamentais. Visi pažįstantieji Petrą Cidziką sutartinai tvirtina, kad jis esąs visiškai sveikas žmogus, todėl jo patalpinimą į psichiatrinę ligoninę visi tikintieji išsiaiškina kaip eilinį išpuolį prieš tikinčiuosius, nes P. Cidzikas yra tikintis žmogus.
Kam tai naudinga?
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto nariai:
Kun. Leonas Kalinauskas Kun. Jonas Kauneckas Kun. Vaclovas Stakėnas Kun. Sigitas Tamkevičius
Kun. Algimantas Keina Doc. Vytautas Skuodis (lageryje) Kun. Alfonsas Svarinskas Kun. Vincas Vėlavičius
***
Protestą dėl Petro Cidziko patalpinimo į psichiatrinę ligoninę rašė taip pat Lietuviškoji Helsinkio grupė. Pasirašė: Ona Lukauskaitė-Poškienė, kun. Br. Laurinavičius, Mečislovas Jurevičius ir Vytautas Vaičiūnas.
***
