LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO
KOMITETUI 
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOS TARYBOS 
PREZIDIUMUI 
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBAI

Nuorašai: Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams

Pareiškimas


Šių metų vasario-balandžio mėnesiais Lietuvos TSR rajonų centruose buvo pravesta akcija prieš bažnytinę hierarchiją, šiai akcijai vadovavo Religijų Reikalų Tarybos įgaliotinis Lietuvos TSR Petras Anilionis.

Mes, Lietuvos R. Katalikų Bažnyčios Vyskupijų Kunigų Tarybų nariai, dvasiškijos rinktieji atstovai, randame būtina pareikšti štai ką:

1. Katalikų Bažnyčia yra Viešpaties Jėzaus Kristaus įsteigta. Jos santvarka hierarchinė. Bažnyčios Galva yra Romos Popiežius — šv. Petro įpėdinis. Popiežiui valdyti Bažnyčią padeda vyskupai, apaštalų įpėdiniai. Vyskupams padeda kunigai. Vyskupai parapijoms vadovauti skiria kunigus, kurie vadinasi klebonais. Klebonai duoda vyskupui priesaiką, kad bus rūpestingi parapijos ir jos bažnyčios administratoriai. O komitetai renkami iš tikinčiųjų Bažnyčios reikalui. Komitetams vadovauja klebonas arba jo pareigas einantis kunigas. Komitetas negali veikti be klebono, priešingu atveju užsitraukia bažnytines bausmes.


2. Su hierarchine Bažnyčios santvarka visai nesiskaito RRT įgaliotinis Lietuvos TSR P. Anilionis. Asmeniškai ar per savo bendradarbius jis lankėsi respublikos rajonų centruose ir, susikvietęs bažnytinių komitetų narius, juos atvirai kurstė prieš tikruosius parapijų šeimininkus — klebonus, ragindamas komiteto narius perimti iš klebonų parapijos ir bažnyčios reikalų administravimą, tvirtindamas, kad komitetų nariai, o ne klebonai yra parapijų administratoriai. Klebonus jis pavadino komitetų samdiniais. Komitetų narius jis kurstė trukdyti klebonams atlikti jų pareigas — neleisti katekizuoti vaikų, sakyti kateketiškų pamokslų, neleisti kitų parapijų kunigams talkininkauti atlaiduose ir rekolekcijose, drausti vaikams patarnauti šv. Mišioms ir dalyvauti procesijose. Jis šmeižė uolius kunigus, o Radviliškyje su milicijos pagalba pašalino iš seminaro kunigus, kurie buvo savo bažnyčių komitetų nariais.

3. Norime pažymėti, kad Tarybinė valdžia neturėtų Katalikų Bažnyčios lygiai traktuoti su įvairiomis sektomis, su protestantų ar net provoslavų bažnyčiomis. Katalikų Bažnyčios Galva, Popiežius, gyvena už Tarybų Sąjungos ribų. Popiežius nesiekia jokių politinių tikslų, tačiau jo, kaip Katalikų Bažnyčios Ganytojo, įsakymai yra privalomi visiems Katalikų Bažnyčios nariams, nesvarbu kokioje valstybėje ar kokioje santvarkoje jie begyventų. Lietuvos Katalikų Bažnyčia taip pat yra valdoma Popiežiaus. Katalikų vyskupai, kunigai ir tikintieji privalo klausyti Popiežiaus, jeigu nori pasilikti vienybėje su savo Bažnyčia.

Katalikų Bažnyčia turi savo teisės kodeksą — Codex Juris Canonici. Šis kodeksas tvarko visą Bažnyčios gyvenimą. Kanoniškąja bažnytine teise savo veikloje vadovaujasi katalikų vyskupai, kunigai ir tikintieji. Jie negali peržengti ar nepaisyti bažnytinės teisės kanonų, o privalo jų laikytis.

Tačiau Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas 1976 m. liepos 28 d. patvirtino „Religinių susivienijimų nuostatus", kurie iš esmės priešingi Bažnyčios kanoniškajai teisei ir hierarchinei Bažnyčios santvarkai.

Šie nuostatai norima taikyti ir Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, neatsižvelgiant į tai, kad Tarybinė Vyriausybė yra įsipareigojusi gerbti savo piliečių religinę laisvę Konstitucijoje, Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir Helsinkio Baigiamajame akte. Apie tai rašė du Lietuvos Vyskupai ir 520 kunigų.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus faktus, mes protestuojame prieš įgaliotinio P. Anilionio įvykdytus ir vykdomus bažnytinės teisės grubius pažeidimus. Prašome jam priminti, kad jis privalo tarpininkauti tarp Bažnyčios ir valstybės, o ne Bažnyčią griauti. Jis turi būti valstybės pareigūnas, o ne kovojantis ateistas.

Šiuo raštu dar kartą pareiškiame, kad Lietuvos kunigai ir tikintieji niekada negali sutikti su tais reikalavimais, kurie prieštarauja Bažnyčios hierarchinei santvarkai ir jos teisėms — kanonams. Mes norime atkreipti dėmesį į negerovę, kuri, laiku nepašalinta, gali atvesti Bažnyčią į konfliktą su valstybe, o tai abiems šalims nepageidautina ir nereikalinga.
Vilniaus Arkivyskupijos Kunigų Taryba:


Mykolas Petravičius 
Algimantas Keina 
Kazimieras Žemėnas
Jonas Vaitonis 
Jonas Lauriūnas 
Marijonas Savickas

Alfonsas Petronis 
Ričardas Černiauskas 
Donatas Valiukonis

Kauno Arkivyskupijos Kunigų Taryba:

Jonas Babonas 
Eugenijus Bartulis
Mykolas Buožius  
Kęstutis Daknevičius
Vytautas Pesliakas  
Edvardas Semaška
Alfonsas Svarinskas 
Lionginas Vaičiulionis

Panevėžio Vyskupijos Kunigų Taryba:

Petras Adomonis  
Bronius Antanaitis
Petras Baltuška   
Antanas Balaišis
Petras Budriūnas 
Juozas Janulis
Stanislovas Krumpliauskas
Jonas Pranevičius
Juozas Šumskis   
Leopoldas Pratkelis

Telšių Vyskupijos Kunigų Taryba:

Julius Budrikis
Jonas Gedvilas
Jonas Kauneckas
Alfonsas Lukoševičius
Adomas Milerius
Tadas Poška
Adolfas Pudžemis
Petras Puzaras
Vincentas Senkus  
Antanas Šeškevičius 
Vincentas Vėlavičius

Vilkaviškio Vyskupijos Kunigų Taryba:

Sigitas Tamkevičius  
Jonas Maskvytis
Andrius Gustaitis 
Albinas Deltuva
Juozas Žemaitis  
Pranas Račiūnas
Kostas Ambrasas (nepasirašė) 
Petras Dumbliauskas 
Juozas Adomaitis 
Antanas Gražulis

Kaišiadorių Vyskupijos Kunigų Taryba:

Jonas Mintaučkis 
Marijonas Petkevičius
Jonas Jonys   
Jonas Pilka
Juozas Matulaitis 
Ignacas Milašius
Mykolas Balnis
Stanislovas Kiškis
Alfonsas Ažubalis  
Bronius Bubka

1981 m. gegužės 3 d. šv. Kryžiaus atradimo
šventė

* * *