Šiauliai. 1980 m. kovo 11 d. į Šiaulių miesto vykdomąjį komitetą buvo sukviesti rajono bažnytinių komitetų atstovai. RRT įgaliotinis P. Anilionis, bandė įrodyti, kad Lietuvoje yra pilna tikėjimo laisve.

Šiaulių miesto šv. Petro ir Povilo bažnyčios atstovui paklausus, kodėl tiek mažai išleista katekizmų, įgaliotinis paaiškino, jog trūksta popieriaus.

Vykdomojo komiteto atstovė Gaurilčikienė gyrė (labai gaila, — Red. pastaba) Šiaulių miesto bažnyčiose esamą tvarką ir džiaugėsi, kad čia nepažeidinėjami sovietiniai nurodymai.

Kėdainiai. 1981 m. kovo 18 d. Kėdainių raj. pirmininko pavaduotojas A. Juškevičius išsikvietė rajono bažnyčių komitetų atstovus. Dalis narių atsisakė atvykti. RRT įgaliotinio pavaduotojas iškviestiesiems aiškino „Religinių susivienijimų" nuostatus". RRT atstovas įpareigojo bažnyčių komiteto narius, apylinkių tarybų deputatus būti atsakingais už šių nuostatų pažeidimus. Jiems liepė sekti kunigus, kontroliuoti jų sakomus pamokslus, prižiūrėti, kad šie nepažeidinėtų sovietinių įstatymų: nekatekizuotų vaikų, neleistų jų prie altoriaus patarnauti Mišioms ir t.t.


Prienai. 1981 m. kovo 20 d. į Prienų raj. vykdomąjį komitetą buvo sukviesti rajono apylinkių Tarybų pirmininkai, partinių organizacijų sekretoriai, bažnytiniai parapijų komitetai. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas, išaiškinęs tarybinių įstatymų „humaniškumą" Bažnyčios atžvilgiu, piktinosi, jog 20 parapijų nesudarė naujų sutarčių, o Užuguosčio parapijos klebonas kun. Z. Navickas ir kiti neteikia rajonui finansinių žinių. Lektorius aiškino, kad Lietuvoje yra apie 20 kunigų, sakančių „ekstremistiškus" pamokslus, o prie jų pritapę ir Prienų vikaras kun. A. Gražubs bei Užuguosčio klebonas kun. Z. Navickas. Grasino, jog už tokius pamokslus gali uždaryti maldos namus.

Į pateiktus Veiverių, Pakuonio, Prienų parapijų komitetų atstovų klausimus įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas neatsakė, nes šie, jo nuomone, esą, „ne į temą".

Finansų skyriaus vedėjas Stakionis mokė bažnytinius komitetus, kaip jie turi tikrinti kunigų finansinę veiklą ir neleisti klebonams „savivabauti".

Polekėlė (Radviliškio raj.). Pateikiame sutrumpintą Polekėlės parapijos komiteto pareiškimą vysk. L. Poviloniui:

1981 m. kovo pradžioje buvo Radviliškio raj. vykdomojo komiteto pranešimas, kad 1981 m. kovo 10 d. 12 vai. rajono vykdomojo komiteto salėje įvyks seminaras, kuriame turi dalyvauti religinių bendruomenių vykdomųjų organų ir revizijos komisijų nariai. Tema: „Religinių susivienijimų vykdomieji organai, revizijos komisijos, jų teisės ir pareigos".

Kadangi Polekėlės parapijos vykd. kom. pirmininkas St. Rugys sirgo, o kiti nariai nebuvo išleisti iš darbo, tai šį komitetą atstovavo komiteto sekretorius kun. J. Babonas ir revizijos komisijos narys J. Lenkauskas.

Visiems susirinkus į salę, atėjęs rajono vykd. kom. pirmininko pavaduotojas Krikštanas pareiškė, kad kunigai negalį dalyvauti ir turį apleisti salę, nes ne jie bažnyčių šeimininkai, o rajonas ir komitetas. Jis tai pareiškė todėl, kad komitetų narių tarpe buvo ir keletas kunigų: Pociūnėlių parapijos vykd. kom. pirmininkas — Pociūnėlių parapijos klebonas kun. A. Jokubauskas, Polekėlės parapijos vykd. kom. sekretorius — Polekėlės parapijos adrninistratorius kun. J. Babonas ir Pašušvio parapijos vykd. kom. sergančio pirmininko įgaliotas Grinkiškio ir Pašušvio parapijų klebonas kun. J. Vaičekauskas.

Po tokio rajono vykd. kom. pirmininko pavaduotojo A. Krikštano pareiškimo tikinčiųjų komitetų nariai pasipriešino, pareikšdami, kad kunigai taip pat yra žmonės, jie tarybiniai piliečiai, o be to, jie yra tikinčiųjų išrinkti ar įgalioti ir turį teisę dalyvauti. Juk sukvietę aiškinti tarybinius įstatymus, tai kodėl ne visi tarybiniai piliečiai gali dalyvauti?

Rajono pirmininko pavaduotojas A. Krikštanas pagrasino, kad, jei kunigai neišeisią, bus iškviesta milicija. Tada tikinčiųjų komitetų nariai užprotestavo: „Jei turės išeiti kunigai, išeisime ir mes. Jei jie negalės dalyvauti, nedalyvausime visi. Jūs neatskirsite mūsų nuo kunigų."

Salėje, be tikinčiųjų komitetų narių, buvo rajono apylinkių pirmininkai ir dar grupė nežinomų asmenų. Kai kurie apylinkės pirmininkai ir kai kurie kiti asmenys pradėjo įžeidinėti kunigus bei tikinčiuosius.

Po keliolikos minučių ginčai salėje aprimo. Atėjus nurodytam laikui, t.y. 12 vai., seminaras neprasidėjo, buvo laukiama, kol išeis kunigai, bet šie neišėjo. Praėjus apie dvidešimčiai minučių, į salę įėjo raj. pirmininko pav. A. Krikštanas ir milicijos pareigūnai, kuriems buvo nurodyta, ką turį išvesti iš salės. Tada kunigai atsistojo ir išėjo, o su jais ir visi tikinčiųjų komitetų nariai. Rajono pirmininko pav. A. Krikštanas, pamatęs, kad visi išeina, norėjo kitus tikinčiųjų komitetų narius sulaikyti, o kai niekas jo neklausė, pradėjo grasinti ir gąsdinti, sakydamas: „Kurie išeisite, gailėsitės, mes jus pašalinsime iš komitetų". Tačiau niekas neišsigando ir visi išėjo.

Mes, Polekėlės parapijos vykd. komiteto ir revizijos komisijos vardu, prašome, kad Jūs, Ekscelencija, eidamas taip šventas ir atsakingas pareigas, panaudotumėte savo galią ir įtaką, ginant kunigus ir tikinčiuosius nuo diskriminacijos, o Bažnyčią nuo ateistinės valdžios kišimosi į jos vidaus reikalus.
1981 m. kovo 27 d."


Pasirašė: Polekėlės parapijos komiteto pirmininkas Stanislovas Rugys, sekretorius — kun. Jonas Babonas ir Revizijos komisijos narys Justinas Genkauskas.

* * *



Kaunas. 1981 m. gegužės 25 d. RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas kalbėjo Kauno Kunigų Seminarijoje paskutinio kurso klierikams ir dėstytojams. Jis pareiškė, jog yra iš kunigų susidariusi „ekstremistų" grupė, kurią valdžia galėtų sutvarkyti, bet dar nenorinti, nes tarybiniai įstatymai yra labai humaniški. Pavaduotojas ragino būsimus kunigus prie minėtos grupės neprisidėti. Kalbėtojas teigė, jog klierikas Aloyzas Volskis panašią grupę buvo sudaręs Seminarijoje. RRT įgaliotinis Anilionis esąs „ekstremistų" tiek prigąsdintas, jog jam atrodą, kad naktį jie galį jį su kuolais primušti.

Juozėnas kelis kartus pabrėžė, kad gavę paskyrimus nauji kunigai laiku paimtų iš rajono registracijos pažymėjimą. (Pagal tarybinius įstatymus be registracijos pažymėjimo kunigas negali eiti savo pareigų, šiuo metu kunigai labai dažnai ignoruoja šį pažymėjimą ir jis metų metais voliojasi vykdomųjų komitetų seifuose, — Red. pastaba).

Pavaduotojas paminėjo kai kuriuos jo įstaigos nekenčiamus kunigus. Apie Prienų vikarą kun. Antaną Gražulį teigė, kad jam labai patinka, kai jį linksniuoja užsienio radijas. Šilalės vikaras kun. Vytautas Skiparis per kun. Kazlausko Primicijas pasakęs tokį „antitarybinį" pamokslą, jog tikintieji galvoję, vargu ar jis grįšiąs į namus, — tikriausiai būsiąs suimtas. Kybartų klebono kun. Sigito Tamkevičiaus pamokslai esą neįdomūs, o vidukliškiai nemėgstą kun. Alfonso Svarinsko, bet bijo ką nors pasakyti, kad paskui „fanatikai" nenunuodytų jų karvių ar neuždegtų namų.

Panašūs „seminarai", kuriuose parapijų atstovai buvo kurstomi prieš kunigus, įpareigojami laikytis sovietinių „Religinių susivienijimų nuostatų", buvo pravesti visoje Lietuvoje.

Šiuose „seminaruose" būtinai turėjo dalyvauti vykdomųjų komitetų pirmininkai, ir religinio kulto įstatymų laikymosi kontrolės komisijos.

Gegužės mėnesį tokie „seminarai" buvo pravesti visų vyskupijų dekanams, kurie, sovietinės valdžios įsitikinimu, turį duoti pavyzdį visiems kunigams, kaip reikia laikytis sovietinių įstatymų.

Visose vyskupijose pagrindinės „seminarų" mintys buvo panašios. Pateikiame, ką įgaliotinis kalbėjo dekanams Kauno miesto vykdomajame komitete:

Kaunas. 1981 gegužės 14 d. į Kauno m. Vykdomąjį komitetą buvo sukviesti Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos dekanai. Jiems kalbėjo RRT įgaliotinis Petras Anilionis. Jis pareiškė, kad vyskupų ir vyskupijų valdytojų prašymas padidinti kunigų seminarijos limitą yra tenkintinas, tačiau tarybinė vyriausybė šį klausimą svarstys tik tada, kai Bažnyčioje nebus prieglobsčio nelegaliems kunigams. O dabar tokių kunigų esama: Kaune — Paliokas, Našlėnas, Poderis, Kybartuose — Matulionis, Alytuje — Brilius. Visi jie nebaigę Kunigų seminarijos ir neturi registracijos pažymėjimo. Kai šių kunigų niekas neįsileis į bažnyčią, bus galima padidinti klierikų skaičių Kunigų seminarijoje, bandė visus įtikinti kalbėtojas.

Įgaliotinis P. Anilionis apgailestavo, kad kas ketvirtas įšventintas kunigas esąs „ekstremistas", kaip antai, kunigai: Skiparis, Krikščiukaitis, Beniušis, Krumpiliauskas. Gražulis ir kiti. „Niekas neleis, kad Seminarija ruoštų antitarybininkus", — karščiavosi įgaliotinis.

Anilionio nuomone, klieriko A. Volskio pašalinimas iš Seminarijos buvusi tik profilaktinė priemonė, ir piktinosi, kodėl Lietuvoje dėl šio klieriko pašalinimo renkami parašai.

Savo kalboje įgaliotinis tvirtino, kad per metus laiko nepagerėjo reikalai dėl religinio ekstremizmo. Pavyzdžiui, vyskupas V. Sladkevičius savo pamoksluose kalba vien apie įvykius Lenkijoje, norėdamas, kad ir pas mus taip būtų. (Tai netiesa! — Red. pastaba), kun. S. Tamkevičius Tauragėje agitavo prieš tarybinę mokyklą, kvietė tikinčiuosius ne gintis, o pulti. Ekstremistiškai kalba kun. J. Kauneckas, kun. Užkuraitis ir kt.

Įgaliotinis nervinosi, kad balandžio 22 d. Plungėje buvo susirinkę vikarai ir juos „ekstremistai" nuteikė prieš valdžios organus, kad „ekstremistiškai" nusiteikę kunigai neduoda žinių kurijoms ir valdžios organams apie religinę padėtį Lietuvoje, kad „ekstremistai" drąsiai pažeidinėja tarybinius įstatymus: moko vaikus, nepilnamečius pritraukia į procesijas ir t.t., o visoje eilėje vietovių — Ukmergėje, Radvibškyje, Pakruojyje, Kapčiamiestyje, Šlavantuose ir kt. dar iki šiol nesudarytos sutartys su valdžios organais, kad kunigai Eucharistinių metų proga organizuoja kažkokį judėjimą, kad kunigai nekviesti braunasi į tikintiesiems pravedamus seminarus ir dėl kitų „ekstremistų" veiksmų. Visa tai, įgaliotinio nuomone, yra plaukimas prieš srovę.

Po įgaliotinio kalbėjo kai kurie dekanai ir vicedekanai. Ypač drąsiai Bažnyčios reikalus gynė Jurbarko klebonas kun. Buožius, iškeldamas faktą, kad įgaliotinis nutylėjo, jog valdžia nubraukia daugelį kandidatų į Seminariją, kad kunigai juk negali teikti valdžiai tokių žinių, kurios bus naudojamos ateistinėje propagandoje, nes kunigai, prisiekę būti gerais parapijų šeimininkais, neis į konfliktus su Bažnyčios kanonais ir niekada nesutiks savo teises perduoti parapijų komitetams.

Seminaro pabaigoje įgaliotinis Anilionis pasiūlė norintiems asmeniškai pasikalbėti, užeiti pas jį. Nuėjo tik Garliavos dekanas kun. Uleckas.

Panevėžys. Panevėžio kurija sukvietė dekanus į Panevėžio m. vykdomąjį komitetą, išsiuntinėdama jiems tokio turinio raštą:


1981.IV.30 
Nr. 107
J. K. Kunigui Dekanui............................
Religinių Reikalų Tarybos prie TSR MT Įgaliotinis Lietuvos TSR kviečia Panevėžio Vyskupijos Dekanus š.m. gegužės 8 d. 12 vai. atvykti į Panevėžio rajono Vykdomąjį Komitetą (kur pernai),
Numatoma kalbėti šiomis temomis:
1. Dėl klierikų skaičiaus padidinimo.
2. Kas buvo kalbama susitikime su bažnytinių komitetų nariais.
3. Apie galimybes plačiau įrašyti bažnytinius tarnus į profsąjungą, kad jie gautų pensiją.
4. Kai kurie pasiaiškinimai santykių tarp Valstybės ir Bažnyčios ir atitinkamų įstaigų interpretavimas.
5. Dekanų praėjusių susitikimų pareiškimų įvykdymas ir susidarę sunkumai.
6. Dekanų nauji pasiūlymai, pastabos ir pas.

Aš prašau šiame naudingame susitikime dalyvauti. 1981.1V.29 Vilniuje įvyko Lietuvos Ordinarų susitikimas su Įgaliotiniu, kuris buvo abipusiai naudingas.

(psl.) Vysk. Dr. R. Krikščiūnas, 
Panevėžio Vyskupijos 
Apaštališkasis Administratorius

Red. pastaba:

Šiuose susitikimuose nėra jokio dialogo, o tik primetama sovietinės valdžios valia ir todėl jie naudingi tik sovietinei valdžiai.
Telšiai

Jo Prakilnybei Telšių Vyskupijos 
ir Klaipėdos Prelatūros 
Valdytojui  

Mes, Telšių Vyskupijos ir Klaipėdos Prelatūros Dekanai, norime štai ką Jums pareikšti:

1. Praėjusių dviejų metų pokalbiai Telšiuose su RRT įgaliotiniu Lietuvos TSR Petru Anilioniu parodė, kad įgaliotinis prievartauja dekanus, drausdamas jiems atlikti tiesiogines ir esmines bažnytines pareigas, kurias jiems uždeda bažnytiniai įstatymai (kanonai), II Vatikano susirinkimo nutarimai ir Popiežiaus specialūs raštai. Pavyzdžiui, už vaikų katekizavimą, jaunimo įtraukimą į aktyvų religinį gyvenimą, už kateketinių pamokslų sakymą vaikams, grasina administracinėmis ir net kalėjimo bausmėmis.

2. Šių metų vasario-balandžio mėnesiais įgaliotinis pravedė Respublikos rajonų centruose vadinamuosius „seminarus" bažnytinių komitetų nariams. Čia jis ardė Katalikų Bažnyčios hierarchinę santvarką, liepdamas komitetų nariams nušalinti klebonus nuo bažnyčios ir jos reikalų administravimo, daugybės svarbių klebono pareigų vykdymo: vadovauti visam bažnytiniam, liturginiam — sakramentiniam gyvenimui (organizuoti procesijas, chorus, burti prie altoriaus adoruotojus, įtraukiant ne tik suaugusius, bet ir jaunimą, vaikus, kviesti kunigus į atlaidus ir t.t.), katekizuoti vaikus, net kateketinius pamokslus sakyti. Tai aiškus kišimasis į grynai kanonišką, sakramentinę — liturginę ir pastoracinę Bažnyčios veiklą, turint tikslą ją sunaikinti. Tikintieji, kunigai ir mes, dekanai, norėdami likti ištikimi Bažnyčiai, jokiu būdu su tuo negalime sutikti. Norėdami gyventi vienybėje su Kristaus Bažnyčia ir vykdyti jos pagrindinę misiją, mes privalome laikytis esminių jos įstatymų (kanonų); priešingu atveju mes išduotume Bažnyčią.

Todėl mes, dekanai, aukščiau išdėstytų faktų akivaizdoje, esame priversti pareikšti protestą prieš minėtą įgaliotinio veiklą ir pareiškiame, kad ateityje nebegalėsime dalyvauti jo rengiamuose su dekanais susitikimuose, kur įgaliotinis reiškiasi ne kaip tarpininkas tarp Valstybės ir Bažnyčios, o kaip kovotojas ateistas, griaunantis Katalikų Bažnyčią.
1981 m. balandžio 16 d.
Kun. J. Gedvilas, kun. P. Palšis, kun. Alf. Lukoševičius, kun. dr. P. Puzaras, kan. F. Valaitis, kan. K. Gaščiūnas, kun. A. Milerius, kun. A. Striukis, kan. J. Grubliauskas, kan. J. Valaitis, kun. T. Poška.

Po šiuo pareiškimu nepasirašė dekanai: prel. Br. Barauskas, kun. B. Talaišis ir kun. St. Ilinčius.

Kiek vėliau du dekanai — kan. J. Grubliauskas ir kan. F. Valaitis — savo parašus atšaukė.

Gegužės 12 d. Telšių raj. vykdomajame komitete įvykusiame seminare dalyvavo tik penki dekanai. Su tais, kurie susitikime nedalyvavo, įgaliotinis Anilionis sakėsi kalbėsiąs atskirai.