Ukraina
1946 m. vasario mėn. Vakarų Ukrainoje sovietinės valdžios pastangomis buvo oficialiai lividuota graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčia. Pirmiausia buvo suimti visi unitų vyskupai su Lvovo metropolitu Juozapu Slipi. Antikanoniškai sušauktas bažnytinis susirinkimas, kuriame nedalyvavo nė vienas unitų Bažnyčios vyskupas, o tik keletas valdžiai parsidavusių kunigų bei valdžios parinkti tariamai tikinčiųjų atstovai — pasauliečiai. Tas susirinkimas (sobor) nutarė prijungti graikų apeigų katalikų Bažnyčią prie Rusų Cekvės. šį aktą sovietiniai šaltiniai vaizduoja kaip tikinčios liaudies priimtą sprendimą ir įžūliai tvirtina, kad neliko tikinčiųjų, ištikimų unijai su Romos Katalikų Bažnyčia.
Kad tai yra grynas melas, liudija įvykiai po šių metų Rusų Pravoslavų Cerkvės iškilmingai paminėto „susijungimo" 35 metų jubiliejaus.
Nors po „susijungimo" visos tos unitų parapijos, kurios nesutiko „prisijungti" prie Pravoslavų Cerkvės, oficialiai neteko registracijos ir jų bažnyčios buvo laikomos uždarytomis, tačiau iki pat šių dienų Vakarų Ukrainoje dar buvo daug oficialiai neužregistruotų bažnyčių, kurių raktus savo žinioje turėjo tikintieji, ir kur jie susirinkdavo bendrai maldai didžiųjų švenčių metu. Slaptai dirbantys unitų kunigai tokiose bažnyčiose, kad neduotų preteksto galutinai uždaryti, vengdavo laikyti pamaldas. Jas, paprastai, atlikdavo privačiuose namuose, o po to patys tikintieji toliau melsdavosi senosiose bažnyčiose. Per visus 35 metus tokių parapijų tikintieji nuolat rinkdavo parašus po pareiškimais ir veždavo juos į Religijų reikalų įgaliotinių įstaigas Lvove, Kijeve ir Maskvoje, prašydami užregistruoti jų bendruomenes, tačiau nieko nelaimėdavo ir padėtis nesikeisdavo.
Šį pavasarį, po 35 metų gėdingo „jubiliejaus" ir XXIV partijos suvažiavimo, padėtis ėmė keistis, bet ne į gerąją pusę. Teliudija faktai:
Strijsko raj. Zavadovo miestelio unitai 23 metus pastoviai rašinėja prašymus valdžios įstaigoms, kad užregistruotų jų bendruomenę ir bažnyčią. Po prašymais pasirašydavo 200-300 žmonių. 1981 m. kovo mėn. Zavadovo tikinčiųjų atstovai nuvežė tokį prašymą į Maskvą RRT įgaliotiniui. Juos priėmė tos įstaigos darbuotojas Tarasovas kuris buvęs labai malonus, patapšnojęs per pečius, padrąsino: „Gerai, gerai, jūs turite teisę turėti savo bažnyčią". Tačiau tų meilių kalbų rezultatai pasirodė tik grįžus. „Gerasis" Tarasovas paskambino į tikinčiųjų atstovų darbovietes, kad būtų imtasi priemonių ... Ir nors visi atstovai oficialiai buvo gavę kelionei atostogų, grįžus prasidėjo represijos — svarstymai susirinkimuose, pervedimai į prastesnį darbą. Kovo mėn. 22 d. įvykdyta eilė represijų.
1) Strijsko rajono valdžios ir milicijos darbuotojai išplėšė Zavadovo bažnyčios liturginius reikmenis, užkalė bažnyčios duris, šalia prikaldami lentą, skelbiančią, kad čia jau nebe bažnyčia, bet muziejus.
2) Toks pat likimas ištiko Drogobičo rajono Aukštutinio Gajaus (Gaj Verchnij) bažnyčią.
3) Lvove suimti du jauni, nesenai įšventinti unitų kunigai — Romanas Esipas (Roman Esip) ir Vasilijus Kavacevas (Vasil Kavacev), kurie slapta aptarnaudavo šių parapijų tikinčiuosius.
Zavadovo ir Aukštutinio Gajaus bažnyčių uždarymas buvo tik ištisos represijų bangos prologas.
Balandžio mėnesio 26 dieną graikų apeigų katalikai šventė Velykas. Didžioji valdžios represijų banga persirito Velykų išvakarėse — Didįjį Ketvirtadienį, Penktadienį ir šeštadienį. Rajonų valdžios bei milicijos atstovai užpuldinėjo dar galutinai neuždarytas unitų bažnyčias ir jose susirinkusius tikinčiuosius. Samboro (Sambor) rajone buvo užpultos
Podgaičikų (Podgaičiki), Susolovų (Susolo-vi) ir Chlopčikų (Chlopčiki) bažnyčios.
Podgaičikuose bažnyčią užpuolė du kartus. Pirmą kartą bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų, todėl užpuolikai pasitraukė, palaukė, kol dalis žmonių išsiskirstys, ir vakare užpuolė antrą kartą. Tada jiems pasisekė: išnešė iš bažnyčios religinius paveikslus, prikabino atsivežtų portretų, bažnyčią užrakino, paskelbę, kad nuo šiol ji — muziejus. Tuos žmones, kurie bandė išsinešti išmestus šventus paveikslus, milicininkai gaudė, tarp jų vieną iš kariuomenės sugrįžusį jaunuolį, kuris, pasipriešinęs milicininkams, buvo nuteistas 15 parų.
Susolovų bažnyčioje taip pat rado daug žmonių, todėl prigrasinę, jog tikinčiųjų susirinkimas esąs nelegalus, jų bažnyčia būsianti atimta, pasitraukė. Kadangi žmonės budėjo bažnyčioje, antrą kartą pulti nedrįso.
Chlopčikų bažnyčioje susirado bažnyčios seniūną, jį suėmė, iš jo atėmė bažnyčios raktą, privežė į bažnyčią plakatų, ją užrakino ir raktą išsivežė.
Velykų rytą buvo užpulta minėto Strijsko rajono Dolgolukos bažnyčia. Tikintieji naktį susirinko maldai ir užsirakino duris. Valdžios ir milicijos atstovai- 10-čia mašinų (Dolgolukos gyventojai skundžiasi, kad reikalui esant jie labai sunkiai tegauna mašiną) atvažiavo, išlaužė bažnyčios duris. Prasidėjo muštynės su tikinčiaisiais. Bažnyčia buvo uždaryta.
Gorodokų rajone Velykų išvakarėse buvo užpultos Tučapų (Tučapi), Ritiatyčių (Ritiatiči), Mšanos (Mšana) ir Drozdovičių (Drosdoviči) bažnyčios.
Tučapų bažnyčioje per kiekvienas religines šventes susirenka maldai daug žmonių: valdžios šnipai seka aktyvesnius tikinčiuosius, po to šaukia į rajoną ir baudžia piniginėmis baudomis. Velykų išvakarėse Tučapų bažnyčią užpuolė 30 milicininkų ir ją uždarė. Už aktyvumą nelegaliose pamaldose buvo nubaustas 50 rublių pinigine bauda Didžiojo Tėvynės karo invalidas Dorošas. Jo pensija labai menka, todėl bauda jam didelis materialinis nuostolis.
Mšanoje bažnyčios raktas atimtas jau anksčiau, todėl Velykų išvakarėse žmonės susirinko prie bažnyčios esančiose kapinėse. Milicija apsupo kapines, šaudė į orą raketas, sumušė 15 kapinėse buvusių tikinčiųjų, jų tarpe vieną senuką.
Drozdovičių bažnyčia buvo užpulta iš ryto, kai visi žmonės dirbo. Valdžios atstovai išlaužė bažnyčios duris, viską viduje išdaužė, po to bažnyčios duris užkalė.
Javorovskio rajone buvo užpultos Kameno-Brodo ir Mužklovičių bažnyčios.
Kamene-Brode įsiveržėliai rado bažnyčią pilną žmonių, pagrasinę, kad bažnyčia būsianti uždaryta, pasitraukė. Vėliau užpuolė vienos aktyvios unitės sodybą. Jos namuose nerado, padarė kratą ir sužeidė įdukrintą mergaitę.
Į Muželovičių unitų bažnyčią įsiveržėliai atsivežė pravoslavų popą, siūlė jį priimti; o jei nepriimsią, bažnyčia būsianti atimta. Tikintieji priimti pravoslavų dvasininką atsisakė. Kadangi buvo susirinkę daug tikinčiųjų, Bažnyčios uždaryti nedrįso.
Peremyšlianų rajone užpultos Volkovo ir Mereščovo bažnyčios.
Volkove tikintieji Did. Penktadienio vakarą susirinko į bažnyčią pagerbti Kristaus kapą (plaščianica). Bijodami provokacijų užsirakino. Užpuolikai išlaužė zakristijos duris, terorizavo bažnyčioje esančius tikinčiuosius ir padarė bažnyčioje kratą — ieškojo pasislėpusio oficialiai neužsiregistravusio kunigo.
Mereščeve į bažnyčią įsiveržę užpuolikai baugino susirinkusius tikinčiuosius. Tarp besimeldžiančių buvo kolūkio brigadininkas, kuris už dalyvavimą nelegaliose pamaldose buvo atleistas iš darbo.
Velykų išvakarėse milicija pabuvojo ir prie oficialiai veikiančių pravoslavų cerkvių, tačiau ten pasitenkino patikrinimu, kad į pamaldas nebūtų atvesti vaikai. Paprastai per didžiąsias šventes prie cerkvių stovi raudonais raiščiais „pasipuošę" vyrukai ir sulaiko vaikus vedamus į pamaldas, kai kur sulaiko net jaunimą, girdamiesi, kd norį „apsaugoti" pamaldas nuo „chuliganų".
Tuo pat metu valdžiai žinomi neoficialiai dirbantys unitų kunigai buvo kviečiami į saugumo įstaigas, ir jiems grasino areštu, jei kuris nors bandytų atlaikyti Velykų pamaldas.
Lvove pas kunigą Gegelskį padaryta krata, paimti religiniai reikmenys ir piniginės santaupos.
Ritiatyčiuose (Gorodoko rajone) buvo užpuoltas ir sumuštas kun. Griniankas, ėjęs pas ligonį aprūpinti sakramentais. Kun. Griniakas po to Lvove fabrike, kur jis dirba, buvo svarstomas draugiškame teisme.
Dragobiče padaryta krata pas kun. Grynčišiną, paimti religiniai reikmenys, piniginės santaupos, net vaikų papuošalai.
Prieš Velykas įstaigose buvo pravesta bauginimo akcija, kad žmonės nedrįstų dalyvauti Velykų pamaldose.
* * *
Lietuvi, neužmiršk!
Petras Plumpa, Antanas Terleckas, Ona Vitkauskaitė, Sergiejus Kovaliovas, Julius Sasnauskas, Genė Navickaitė, Balys Gajauskas, Anastazas Janulis, Jadvyga Stanelytė, Viktoras Petkus, Vytautas Skuodis, Vytautas Vaičiūnas, Petras Paulaitis, Povilas Pečeliūnas, Mečislovas Jurevičius, Algirdas Statkevičius, Gintautas Iešmantas ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!
* * *
