Kaunas. 1981 m. rugpiūčio 19 d. 14,30 vai. į Kauno KGB buvo iškviestas inžinierius Zenonas Mištautas, dirbantis Kauno statybose, statybos valdyboje Nr. 1.
Čekistus domino klausimai:
— Kai gyvenai Linkuvos gatvėje (prieš 3 metus), kas dar tuo metu gyveno? Ar gyveno ukrainietis? Ar žinai, kad jis baigęs slaptą seminariją ir dabar jau kunigauja?
— Kad toksai ukrainietis gyveno, žinau, o daugiau apie jį nieko nežinau, — atsakė iškviestasis.
— Iš 1979 į 1980 metus tu sakei politinę kalbą. Jūsų buvo 24 žmonės. Tu kalbėjai, kad reikalinga kovoti, drąsiai reikšti savo nuomonę, nieko nebijoti, kad toje santvarkoje daug kas keistina, raginai dalyvauti eisenoje į Šiluvą.
— Politinės kalbos nesakiau!
Toliau teiravosi apie Zitą Veizbergaitę, kaip ji dar laikosi, kokia nuotaika, kokie mano ryšiai su ja? (KGB įsikišus, Veizbergaitei neleido gauti gydytojos diplomo — Red.).
— Apie kitus nieko nekalbu ir į klausimus, kurie liečia kitus, neatsakinėju, — griežtai pasipriešino Zenonas.
— Ar kartu atostogavai su žmona ir kokios jos pažiūros?
— Sakiau, kad į klausimus, kurie liečia kitus — neatsakinėju, — nenusileido tardomasis.
— Tu rašei pareiškimą, kad norįs išvažiuoti į Eucharistinį Kongresą?
— Nerašiau.
— Kas tave įrašė į sąrašą?
— Labai norėjau išvažiuoti ir jeigu kas, žinodamas mano norą, įrašė į sąrašą, tai tam aš esu be galo dėkingas.
— Kokia tavo nuomonė apie eiseną į Šiluvą? Kokia jos intencija, ar galėtų tikėjimas apsieiti be eisenos, ar nebūtų galima ta intencija 20 kartų apeiti apie bažnyčią? — klausinėjo čekistas.
Galiausiai neišlaikęs pusiausvyros čekistas sušuko:
— Tai ką, sekmadienį susitiksime vienas prieš kitą su kūlokais Tytuvėnuose!
O po kiek laiko nusiraminęs išdrįso pasiūlyti:
— Gal galėtum padėti dezorganizuoti eiseną??? Čekistas sakė, kad pagrindiniai eisenos organizatoriai yra kunigai: A. Svarinskas, J. Zdebskis ir S. Dobrovolskis.
Po tylos pertraukėlės vėl pradėjo:
— Ričardas Repšys slapta ruošiasi į kunigus?
Zenonas Mištautas į tai nieko neatsakė.
Dar po kelių nukrypimų čekistas vėl grįžo prie šnektos apie Šiluvos eiseną. Išsiskiriant leptelėjo:
— Turbūt supratai, ko iš tavęs norima? ..
* * *
Klaipėda. 1981 m. rugpiūčio 20 d. į Klaipėdos miesto prokuratūrą pas tardytoją Baracevičių buvo iškviesti Irena Česnauskienė, Teklė Steponavičiūtė ir Ignas Petrauskas. Tardytojo kabinete buvo dar kažkoks saugumietis.
Kodėl organizuoji eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą? — paklausė tardytojas Česnauskienę.
O saugumietis pradėjo šaukti:
— Mes turime daug vietos lageryje tokioms kaip tu, todėl sėdėk namie ir jokiose eisenose nevaikščiok! Pasirašyk ant įspėjimo, kad nedalyvausi eisenoje.
— Pirma pasitarsiu su vyru, kartu mes dalyvausime, — atsakė moteris.
— Tai gal ir vaikus vesies? — karščiavosi čekistas.
— Aš nepalieku savo vaikų vienų, visur eisiu su jais, — pareiškė I. Česnauskienė.
T. Steponavičiūtei tardytojas parodė dvi nuotraukas iš praėjusių metų eisenos.
— Žiūrėk, ką tu darai!
— O ką aš blogą darau, rožančių kalbu, nejaugi negalima? — paklausė tardomoji.
— Kalbėk savo rožančių namuose užsidariusi, — pyko tardytojas.
— Bendra malda Dievui labiau patinka, argi jūs nežinote? — atsakė T. Steponavičiūtė.
— Jeigu tu šiais metais dar tokioje eisenoje dalyvausi, mes tave paimsime ten pat iš eisenos, atvesime tiesiai į prokuratūrą ir teisime. Ar jau užmiršai, kad praeitais metais mokėjai baudą 50 rublių už vaikų mokymą tikėjimo tiesų. Tada pasigailėjome, reikėjo tave teisti.
Dabar vesiu pas prokurorą, turėsi pasirašyti ant įspėjimo, kad eisenoje nedalyvausi, — kalbėjo tardytojas.
— Galite vesti kur tik norite, įspėjime aš nepasirašysiu, — tvirtai pasakė Steponavičiūtė.
I. Petrauskas paaiškino tardytojui, kad jis eisenoje visai nebuvo praėjusiais metais, tai jam ir pasirašyti nereikia.
Visus tris „nusikaltėlius" tardytojas Baracevičius nuvedė pas prokurorą Musteiką ir jam paaiškino, kad šitie piliečiai nesilaiko įstatymų, dalyvauja uždraustose eisenose. Praeitais metais dėl eisenos buvo sudarytos kelios avarinės situacijos, be to, keli žmonės gavo saulės smūgį...
Iškviestieji atsakė, kad jokių avarinių situacijų nebuvo, o juo labiau saulės smūgio niekas negalėjo gauti, nes diena buvusi ūkanota.
Prokuroras paklausė, ar iškviestieji skaitė „Tiesoje" straipsnį apie nuteistuosius eisenų organizatorius.
T. Steponavičiūtė atsakė, kad skaičiusi, bet „Tiesoje" rašomas melas. Nuteistasis V. Vaičiūnas jokių antitarybinių kalbų nesakė. Jis tik priminė eisenos dalyviams, kad nuo senų laikų mūsų proseneliai, seneliai ir tėvai ėjo į Šiluvą, todėl ir mes turime teisę lankyti šią Dievo Motinos šventovę, šią V. Vaičiūno kalbą girdėjo didelė žmonių minia, jie visi galėtų tai paliudyti.
— Pasirašykite, štai jums kiekvienam įspėjimas, kad eisenoje nedalyvausite, nes leidimas negautas, — ragino prokuroras Musteika.
Tačiau iškviestieji nė vienas nepasirašė, nors pakartotinai buvo raginami.
* * *
Kaunas. 1980 m. rugpiūčio 26 d. Kauno vaikų darželio-lopšelio Nr. 80 auklėtoja Aldona Raižytė buvo iškviesta pas vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Petrauską. Dėl sekretorės kaltės pokalbis neįvyko. Rytojaus dieną pavaduotojas Petrauskas pats prisistatė i Vaikų darželį-lopšelį Nr. 80. Pokalbio metu Petrauskas kaltino auklėtoją, kam ši 1980 rugpiūčio 24 d. aktyviai dalyvavo maldingoje eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą, dirba su jaunimu ir katekizuoja vaikus.
Petrauskas bandė aiškinti, jog auklėtoja Aldona Raižytė „peržengianti visas ribas". Konkrečiau paaiškinti, kokias ribas ji peržengia, pavaduotojas vengė, žadėdamas, kad jai tai nurodys kitos instancijos.
Išeidamas Petrauskas pagrasino, jog dabar A. Raižytė perspėjama, o vėliau bus baudžiama.
Darbo metu vedėja I. Ustinienė dažnai prasitardavo:
— Dirbi tu gerai, tegul tik visos taip dirba, bet man liepia tave išgraužti.
Be jokio perspėjimo įsakymų knygoje atsiradusiais niekuo nepagrįstais papeikimais, skundais, nuolatinėmis vizitacijomis buvo bandyta priversti auklėtoją A. Raižytę atsisakyti pedagoginio darbo.
Pagaliau vedėja I. Ustinienė neištvėrė:
— Aldute, aš jau pavargau, nebeužmiegu naktimis. Partijos komiteto antrasis sekretorius Butilkinas seniai neduoda ramybės — liepia arba tave paleisti, arba, jei nesugebėsiu tai padaryti, man pačiai išeiti. Aiškinau, kad palauktų bent iki atostogų ... Niekas nepadeda ... nesutinka —
Nepakeldama nuolatinių vedėjos ašarų, auklėtoja A. Raižytė parašė pareiškimą: „Prašom atleisti, nes partijos komitetas reikalauja."
Švietimo skyriuje šis pareiškimas buvo atmestas, o vedėja Ustinienė išbarta, kam prasišnekėjusi.
1981 m. balandžio 30 d. A. Raižytė buvo priversta išeiti iš darbo.
* * *
Vilnius. 1981 m. rugpiūčio mėn. pas Janiną Siminskaitę į darbą (prekybos ministerijos skaičiavimo centras) atvažiavo čekistas — vyr. leitenantas Antanas Bimbyris ir tardė ją:
— Kaip manai, ar Andrius Tučkus, Vytautas Bogušis ir Algirdas Masiulionis nenueis Juliaus Sasnausko keliu? Kokios Sasnausko šeimos narių pažiūros? Iš kur šeima gauna pinigų? Kokios Eleonoros Sasnauskaitės pažiūros? Ar tu bendrauji su Eleonora Sasnauskaite? Ar užeini pas ją? Apie ką su ja kalbi? Ar nesiruoši keisti darbo?
Po visos eilės klausimų, čekistas Antanas Bimbyris perspėjo Janiną Siminskaitę, kad ji neįklimptų į šitą „liūną"... „Ar nematei, kas pas J. Sasnauską buvo paimta per kratą?"
J. Simanskaitė atėjo tuo metu kai darė pas J. Sasnauską kratą ir buvo sulaikyta. Ji ir Eleonora Sasnauskaitė kartu baigė vidurinę mokyklą, mokėsi vienoje klasėje.
Čekistas užbaigė, kad pokalbis buvo nenuoširdus, reikia jiems susitikti prie kavos puoduko . .. „Neringoj", ar prie „Dainavos". Janina atsisakė ateiti. Ji buvo priversta čekisto Antano Bimbyro pasirašyti raštą, kad apie pokalbį su juo niekam nepasakos.
Prieš šį pokalbį (prieš porą savaičių) J. Siminskaitė buvo iškviesta į miliciją, kur ją užsipuolė barti, jog ji niekur nedirbanti. .. Mergina paaiškino, kad 1977 m. baigusi A. Vienuolio vidurinę mokyklą, tuoj pat įsidarbino ir jau 4 metai kaip dirbanti prekybos ministerijoje skaičiavimo centre.
* * *
Vilnius. 1981 birželio 30 d. Natalija Bucevičiūtė — kalinio Viktoro Petkaus žmona, dviejų neišdrįsusių pasisakyti pavardžių čekistų buvo nuvežta į Vilniaus Saugumo komitetą. Vienas iš jų parodė kažkokį dokumentą, tačiau perskaityti pavardės neleido. Pareikalavus prisistatyti, kažką tik neaiškiai suvapėjo.
Tardomoji buvo kaltinama, jog šmeižia saugumo darbuotojus, sakydama, kad jų nurodymu atleista iš darbo. (N. Bucevičiūtė 20 metų išdirbo Vilniaus Universiteto širdies ir Kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje. Per tą laiką negavo jokios nuobaudos, jai buvo reiškiamos padėkos, skiriamos piniginės premijos. 1981 m. kovo 20 d. saugumo nurodymu, Universiteto vadovybė ją atleido iš darbo.).
Tardytojas bandė aiškinti, kad iškviestoji N. Bucevičiūtė nedirba visuomenei naudingo darbo, o dirbdama ligoninėj, globojo sergančius kunigus.
Čekistas tardymo metu kaltino, jog ji esanti vienuolė ir savo įsitikinimus primetanti kitiems asmenims. Tuo tarpu pati N. Bucevičiūtė jau eilė metų kaip persekiojama dėl savo religinių įsitikinimų. 1961 m. ji dirbo Lazdijų vidurinės mokyklos direktore. Dėl savo pažiūrų buvo svarstoma posėdžiuose, partiniam biure, kritikuota spaudoje ir pagaliau atleista iš direktorės pareigų. Dirbant Vilniaus Universiteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje, taip pat nebuvo palikta ramybėje: teko aiškintis partiniame biure, partinės organizacijos sekretorius Jonaitis primygtinai reikalavo pasisakyti, ar ji tikrai tikinti.
Tardymas užtruko maždaug 2 valandas. Iš N. Bucevičiūtės buvo atimtas pasas, kurį grąžino tik po dviejų savaičių. Atiduodant pasą, buvo vėl pareikalauta pasiaiškinimo, kurio N. Bucevičiūtė neparašė.
* * *
Vilnius. 1981 vasario 5 d. čekistai pokalbiui į „Neringos" viešbutį išsikvietė Sąjunginio projektavimo instituto architektą V. Jasiukevičių. Čekistus domino į Vilnių atvykstantys užsieniečiai ir jų pažiūros. Jasiukevičiui buvo siūloma bendradarbiauti: teikti jiems reikiamą informaciją, šnipinėti bendradarbių ir draugų tarpe.
* * *
