Praėjus keturiems š.m. mėnesiams, Lietuvos kunigai pagaliau gavo liturginį kalendorių, pavadintą „Katalikų kalendorius — žinynas". Iš tikrųjų katalikai šio „Katalikų kalendoriaus" negavo. Gavo po vieną egzempliorių bažnyčios ir kunigai.

„Katalikų kalendorius" kunigams džiaugsmo nesuteikė, nes jo tikslas — aiškiai propagandinis. Be to, kalendoriuje randame ne tik tiesos nutylėjimų, bet ir aiškaus melo bei grynai propagandinių manevrų.

Kalendoriuje (psl. 72) nutylima, kas yra Kaišiadorių vyskupijos apaštališkasis administratorius (tremtinys vyskupas Vincentas Sladkevičius), paminėtas tik vyskupijos kapitulinis vikaras; 111 p. panašiai negarbingai nutylėta apie Vilniaus arkivyskupijos apaštališkąjį administratorių vysk. Julijoną Steponavičių.

Kažkodėl „Katalikų kalendorius į Lietuvos vyskupų konferenciją neįtraukė tremtinių vyskupų. Argi, būdami teisėti savo vyskupijų administratoriai, jie neturi teisės priklausyti Lietuvos Vyskupų konferencijai?

Kalendoriuje yra net aiškios netiesos. Pavyzdžiui, Telšių vyskupijos Kurija pasiuntė „Katalikų kalendoriaus" redakcijai žinias, kad Telšių vyskupijoje yra 51 aptarnaujama bažnyčia, o kalendoriuje (psl. 118) įdėta tik 43 aptarnaujamos bažnyčios.


„Katalikų kalendorius" „Statistinėse žiniose apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje" (psl. 118) įvedė grynai propagandinę grafą — kunigų ir bažnyčių skaičių santykis. Pagal kalendoriaus duomenis beveik visose vyskupijose kunigų skaičius viršija bažnyčių skaičių — reiškia, nėra ko šaukti, kad Lietuvai trūksta kunigų. Jeigu jau norima išvesti santykį, tai reikia lyginti bažnyčių ir darbingų kunigų skaičių, tačiau šis santykis liktų kaltinimu sovietinei valdžiai, dėl kurios kaltės pokario metais Lietuvoje labai sumažėjo kunigų skaičius.

Katalikų kalendoriuje visiškai nepaminėtos vyskupijų Kunigų tarybos, nors kai kuriose vyskupijose (Vilniaus ir Telšių) jos oficialiai patvirtintos.

Į žinyną įdėta eilėraščių, latviškų giesmių, taip pat keli dokumentai, kuriuos Lietuvos kunigai savo laiku buvo gavę iš Kurijų ir po kelis kartus skaitė tikintiesiems. Kyla klausimas, kad kažkas norėjo, kad iš žinyno daugiau būtų naudos ne kunigams, o sovietinei propagandai.

Lietuvos kunigai laukia, kad 1983 m. laiku gautų liturginį kalendorių. Jame turėtų rasti vietos tokia informacija, kurios Lietuvos kunigai ypač pasigenda, pvz. iš liturgijos, kanonų, moralinės ir kt. dalykų.
 

* * *