Viduklė.
Raseinių rajono Liaudies teismui
Pil. Svarinsko Alfonso, Vaclovo s.,
gyv. Viduklėje, šaltinio gt. Nr. 1
Skundas
šių metų kovo 20 d. gavau Administracinės komisijos prie Raseinių raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto nutarimą, datuotą 1982 m. kovo 16 d., kuriame rašoma:
„Viduklės religinės bendruomenės klebonas 1982 m. vasario 20 d. 21 val. surengė klebonijoje vaikų susirinkimą, kuriame dalyvavo apie 30 vaikų, šiame susirinkime dalyvavo ir apie 15 tėvų. Susirinkę mokiniai vaidino. Vaidinimo dalyviai buvo nusigrimavę, persirengę atliekamos pjeses personažais. Ir tuo būdu pažeidė 1966.5.12 d. LTSR ATP įsaką: „Dėl administracinės atsakomybės už įstatų apie religinius kultus pažeidimo. Skirti pil. Svarinskui Alf. V. administracinę nuobaudą 50 rublių."
šis nutarimas yra juridiniai nepagrįstas ir neteisingas.
O buvo šitaip. 1982 m. vasario 20 d. po vakarinių pamaldų Užgavėnių blynams į kleboniją atėjo tėvai m vaikais. Kiek jų buvo nežinau, nes neskaičiau. Ir protokole nurodyti skaičiai iš lubų! Parapijiečiai norėjo drauge su klebonu praleisti kokią valandėlę: pasivaišinti ir pasilinksminti. Deja, visa nuotaika buvo skaudžiai sujaukta. Kol vakarienė buvo paruošta (mat, šeimininkė taip pat dalyvavo vakarinėse pamaldose), žmonės kalbėjosi, juokavo ir vaikas deklamavo eilėraštį. Tuojau pat, per neuždarytas duris įėjo Viduklės apylinkės pirmininkas Edmundas Kringelis, milicijos įgaliotinis vyr. leit. Butkus ir du kviestiniai: Jonas Remeikis ir Edvardas Lybikis (tarp kitko girtas!). Ir surašė klebonui protokolą, kad buvo susirinkę 30 vaikų, deklamavo eilėraščius. Į klebono pastabą iš kur žino, kad 30 vaikų, apylinkės pirmininkas atsakė: „Parašiau apie". Administracinės komisijos nutartyje šis kaltinimas praplėstas ir nurodytas įsakas, kurį klebonas pažeidė, įdomu, kuo rėmėsi administracinė komisija, darydama tokį išsamų „nusikaltimo" aptarimą? Nejaugi naudojosi Saugumo daviniais?
Perskaičiau „LTSR Aukščiausios Tarybos ir Vyriausybės žiniose" 1966.5.12 d. įsaką ir „LTSR Baudžiamojo kodekso komentaro" 225-26 p. ir neradau, žiūrėdamas net per padidinamąjį stiklą paragrafo, kurį tyčiniai ar ne sulaužiau. Manau, kad ir teismas veltui ieškotų šiame įsake reikiamo paragrafo.
Paprastai teisminėje praktikoje pirmiausia nustatomas nusikaltimas ir po to ieškoma paragrafo. Dabar gi ant paragrafo raidės, tarsi ant kurpalio, bandoma užtraukti „nusikaltimą".
Argi tie, kurie organizavo reidą į kleboniją, negalėjo rasti rimtesnių žmonių šiai operacijai. E. Lybikis už girtuokliavimą, kaip tvirtina visuomenė, išmestas iš partijos. Viduklės apylinkės pirmininką gali kvalifikuoti ir šis, paskutinis atvejis. Viena iš dalyvavusių — Vincenta Janušauskienė pasakė: „Kodėl jūs nerašote sau akto, kai nuolat geriate gaisrinėje?" Ir to užteko, kad š.m. kovo 11 d. atvažiavo sunkvežimiu du milicininkai (nežinia kodėl svetimi, o ne vietinis įgaliotinis) ir prievarta pasodinę tris moteris: Moniką Gavėnaitę, Vincentą Janušauskienę ir Salomėją Kaplanienę, nuvežė į Raseinių miliciją pretekstu, kad milicijos viršininkas norįs pasikalbėti . . . Atrodo, kad užteko pakviesti raštišku pranešimu ir jos pačios būtų nuvažiavusios. Jei tikėjosi, kad prievarta padarys didesnį įspūdį kaltinamosioms, skaudžiai apsiriko. Kaltinamosios pamatė koridoriumi praeinantį milicijos viršininką, bet jis, matyt, nieko nežinodamas, visai nekreipė dėmesio į sulaikytąsias. Ir vėl milicijos kambary griebtasi melo: viršininko nėra namie! Tai kam vežta, jei viršininko nėra? Surašius protokolą, visos trys moterys susodinamos į Volgą ir nuvežamos į Raseinių rajono Liaudies teismą. Ir nuteisiamos po 35 rub. kiekviena. Pagrindas: necenzūriniais žodžiais iškoliojo tarybinius pareigūnus Viduklės klebonijoje. Ir vėl nepataikė: šios moterys niekad nesikeikia. Apie tai gali paliudyti ir buvę klebonijoje 15 tėvų, ir žmonės, su kuriais jos dirba ir gyvena.
Administracinė komisija savo nutarty rašo: „Skirti pil. Svarinskui Alfonsui V. administracinę nuobaudą 50 rubl. „Taigi mane pripažįsta piliečiu. Jei aš pilietis, tai kodėl negaliu pas save pasikviesti svečių pavaišinti, padainuoti, pasilinksminti ar pažaisti? Ir šiuo atveju mes norėjome turiningai praleisti laiko valandėlę ir pasilinksminti. Mes nieko nekalbėjom prieš valdžią!
Likome be kaltės — kalti.
LTSR konstitucijos 32 str. tvirtina: „Lietuvos TSR piliečiai yra lygūs prieš įstatymą . . . LTSR piliečių lygiateisiškumas užtikrinamas visose ekonominio, politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse.
Visuotinės žmogaus teisių Deklaracijos I str. teigia: „Visi žmonės gimsta laisvais ir lygiais savo orume ir teisėse. Jiems suteiktas protas ir sąžinė, ir privalo elgtis vienas kito atžvilgiu brolybės dvasioje.
Iš šių faktų matyti, kad nuolatinis krikščionių diskriminavimas įgauna teroro formas.
Prašau Teismą šį Administracinės komisijos nutarimą panaikinti ir įtikinti Raseinių raj. ateistus ir tarybinius pareigūnus, kad šitaip elgdamiesi su tikinčiaisiais ir apleisdami savo tiesioginį darbą, jie kompromituoja tarybinę valdžią.
Viduklė, 1982.3.26.
Kun. Alfonsas Svarinskas
P.S. Raseinių raj. liaudies teismas pripažino, kad kun. Alfonsas Svarinskas nubaustas teisingai.
* * *
Kėdainiai.
Lietuvos KP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui
kun. Kęstučio Daknevičiaus
Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios vikaro,
Pareiškimas
Gerbiamas CK sekretoriau, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į susidariusią sunkią tikinčiųjų padėtį Kėdainių rajone. Paskutiniu laiku nei vasarą, nei žiemą tikintieji ir jų vaikai neturi ramybės:
Rajono Vykdomojo komiteto pav. Juškevičius su Kėdainių ateistų pagalba įvairiais būdais terorizuoja vaikus; gerai, kad dar nevartoja fizinių tortūrų . . .
Per vasarą ateistai, lankydami bažnyčią, ne kartą pastojo kelią vaikams prie bažnyčios durų įvairiais klausimais: Kokia pavardė? Iš kokios mokyklos? Kokioje klasėje? ir pan. Nedavė ramybės ir tėvams. Galiausiai, surašę vaikų pavardes, perdavė prokurorui. Jie buvo kviečiami pas prokuroro pav. Gargasą ir ten tardomi lyg kokie nusikaltėliai, o juk tėvai turi teisę savo vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus. Kyla klausimas: kokį nusikaltimą prieš valstybę padarė vaikai, ruošdamiesi Pirmajai šv. Komunijai?
Aš pats net du kartus — 1981 m. lapkričio 25 d. ir 1982 m. vasario 12 d. buvau kviečiamas pas tą patį prokuroro pav. Gargasą vaikų katekizacijos klausimu. Kokį nusikaltimą padariau, kad vaikus klausinėjau katekizmo ir paaiškinau neaiškumus?
Be to, melagingai aprašinėja laikraščiuose, pvz., „Tarybinis kelias", 1981 m. Nr. 37, 56; 1982 m. Nr. 9, iškreipdami kunigo mintį ir žodžius, bando jį padaryti „antitarybiniu" ir sukelti ne tik netikinčiųjų, bet ir tikinčiųjų priešišką nusistatymą.
Į mane, kaip kunigą, nuolat kreipiasi tikintieji pasakodami savo pergyvenimus . . . Tėvai skundžiasi, kad jų vaikai bauginami mokyklose, kai kuriems, neatsisakiusiems lankyti bažnyčios, grasinama mažinti pažymius iš įvairių dalykų, ir kai kas tai jau pajautė. Tėvai nuolat grasinami, ir todėl jie klausia: „Ką reikia daryti? Laikraščiuose rašo: „laisvė tikėjimui". Konstitucija tą laisvę taip pat garantuoja, o mūsų rajono pareigūnai, viską ignoruodami, neleistinomis priemonėmis kursto nesantaiką, nors tai daryti draudžia įstatymas".
Tikintieji su giliu nerimu klausia: „Kas bus toliau? Kada liausis tokia savavališka rajono pareigūnų veikla prieš tikinčiuosius ir kunigus? Mes nuolat girdime ir laikraščiuose skaitome, kaip šmeižiami mūsų kunigai, kartu jaučiama, jog ta neapykanta liejas ir ant mūsų, eilinių tikinčiųjų."
Tikintieji su nerimu klausia: „Nejaugi mūsų vaikų auklėjimą perims rajono VK pavaduotojas ir prokuratūra? Nejaugi mes, Kėdainių rajono tikintieji, tapome antraeiliais piliečiais?"
Aš, kaip kunigas, prašau Jūsų, Gerb. Sekretoriau, imtis priemonių, kad rajono pareigūnai nenaudotų antiįstatymiškų priemonių prieš tikinčiuosius ir kad netrukdytų tikintiesiems naudotis Konstitucine laisve — išpažinti tikėjimą, nes tai nedaro garbės nei rajonui, nei valstybei.
Kėdainiai, 1982.4.1.
Kun. Kęstutis Daknevičius
* * *
Klaipėda.
TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui
Brežnevui
Nuorašai:
LTSR Ministrų tarybai
TSRS religijų reikalų tarybos pirmininkui Kurojiedovui
Klaipėdos tikinčiųjų
Pareiškimas
Jau šeštą kartą kreipiamės į Jus, TSRS Aukšč. Tarybos Prezidiumo Pirmininke, prašydami grąžinti mums 1961 m. mūsų lėšomis ir darbu pastatytą Klaipėdos katalikų bažnyčią.
Ši bažnyčia buvo statoma nuo 1956 m., gavus leidimą iš TSRS Aukš. Tarybos ir TSRS Ministūų Tarybos bei LTSR Ministūų Tarybos. Tikinčiųjų pastatyta bažnyčia 1961 m. buvo atimta ir paversta filharmonijos sale. Prašydami grąžinti Klaipėdos katalikų bažnyčią, pasiuntėme pareiškimus su Lietuvos tikinčiųjų parašais:
1) 1974 m. TSRS RRT įgaliotiniui Kurojiedovui — apie 3500 parašų;
2) 1979 m. kovo mėn. TSRS Aukšč. Tarybos prezidiumo pirmininkui — 10241 parašai;
3) 1979 m. spalio mėn. TSRS ATP pirmininkui — 148149 parašai;
4) 1980 m. TSRS ATP pirmininkui — virš 600 parašų;
5) 1981 m. birželio ir rugsėjo mėn. pasiųstos Klaipėdos tikinčiųjų delegacijos iš trijų ir dešimties žmonių į TSRS CK ir RR tarybą. Palikti pareiškimai TSRS ATP ir Religijų reikalų tarybai.
Klaipėdoje yra apie 190.000 gyventojų. Nidoje ir Juodkrantėje katalikų bažnyčios uždarytos prieš 20 metų, todėl Klaipėdos, miesto ir apylinkių tikinčiųjų susidaro apie 200.000. Mažutė 220 kv. m. bažnytėlė negali sutalpinti tikinčiųjų: vieni, stovėdami bažnyčioje, dėl tvankumo ir spūsties alpsta, kiti priversti stovėti lauke. O didžiųjų švenčių dienomis tikintieji užpildo šalia esančias gatves.
Prašome kuo greičiau atitaisyti tikintiesiems padarytą skriaudą ir grąžinti Klaipėdos bažnyčią jos šeimininkams — tikintiesiems.
Mes, Klaipėdos tikintieji, savo bažnyčios niekada neišsižadėsime ir dėsime visas pastangas jos atgavimui. Be to, šis incidentas tarp tarybinės vyriausybės ir tikinčiųjų neigiamai atsiliepia TSRS prestižui šalyje ir užsienyje.
1982 m. balandžio mėn.
21033 parašai
* * *
Vilnius. 1981 m. gruodžio 15 d. kun. Jonas Danyla, S.J. pasiuntė Lietuvos KP CK ir „Vagos" leidyklai raštą, prašydamas atsakyti į jo 1980 m. rugsėjo mėn. protestą dėl melo ir grubaus faktų falsifikavimo „Vagos" leidyklos išleistoje Broniaus Jauniškio knygoje „Be iliuzijų" (žr. „LKB Kronika" Nr. 52), nes „Vagos" leidykla 1980 m. lapkričio 6 d. savo rašte kun. J. Danylai nieko rimto neatsakė, stengdamasi išsisukti nuo tiesioginio atsakymo.
Š.m. kovo 30 d. „Vagos" leidyklos Lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros redakcijos vedėjas J. Linkevičius vėl pasiuntė dar abstraktesnj atsakymą į kun. J. Danylos 1981 m. gruodžio 15 d. raštą:
„Vagos" leidykla, susipažinusi su Jūsų trečiuoju skundu, liečiančiu B. Jauniškio knygą „Be iliuzijų", konstatuoja, kad jame tik kartojasi anksčiau iškelti kaltinimai, dėl kurių nepagrįstumo jums atsakyta 1980 m. lapkričio 6 d., ir grįžti prie jų nėra prasmės."
* * *
