Telšiai. 1982 m. balandžio 12 d. Telšių raj. švietimo skyrius atleido iš darbo Žarėnų vid. m-klos vokiečių kalbos mokytoją ir kartu XI kl. auklėtoją Stefaniją Juozumaitę už jos religinius įsitikinimus. Mokytoja Stefanija Juozumaitė jau 2 metai beveik kasdien viešai lanko bažnyčią. Visus metus mokytoja buvo persekiojama mokyklos direktorės Jankauskienės, partinės organizacijos ir čekisto Norkūno. Balandžio pradžioje iš švietimo ministerijos atvykęs atstovas taip pat grasino atleidimu. Čekistas Norkūnas nuolat gąsdino mokytoją ir siūlė išeitį: jeigu apsiims bendradarbiauti saugume, galės toliau mokytojauti ir lankyti bažnyčią, be to, siūlė pastoviai aptarti kun. J. Kaunecko pamokslus.
Balandžio 12 d. (Velykų II d.) mokytoja, net neįspėta prieš 2 savaites, kaip reikalauja įstatymas, buvo atleista iš darbo. Direktorė Jankauskienė pareiškė: „Iš po Velykų esi neišsipagiriojusi ir nuo šiandien dienos esi atleista, rytoj atsiimsi švietimo skyriuje darbo knygutę ir atlyginimą. Mokytojai neleido net atiduoti mokiniams jų rašomųjų. „Bus kas ir be tavęs atiduoda!" — paaiškino direktorė.
Darbo knygutėje įrašyta: „Už visų komunistinio auklėjimo uždavinių nevykdymą". Tai absoliuti netiesa: mokyt. Juozumaitė gerai auklėjo XI kl., — nebuvo jokių nusiskundimų. Ji tik nemokė ateizmo, priešingo jos įsitikinimams.
Kadangi pagal sovietinius įstatymus net prasikaltusio darbo drausmei piliečio negalima atleisti iš darbo be raštiškų įspėjimų bei kitų visuomeninio poveikio priemonių (kritika spaudoje, susirinkimuose ir pan. nelaikoma visuomeninio poveikio priemonėmis, žr. Moreinas „Darbo ginčų nagrinėjimas", 93 psl.), todėl S. Juozumaitė kreipėsi į Telšių liaudies teismą, prašydama grąžinti į darbą, kaip neteisėtai atleistą.
1982 m. gegužės 12 d. įvyko teismas, tačiau į esminę atleidimo sąlygą, ar yra įspėjimai, „neatkreipė" dėmesio. Teisme ieškovei tarsi kokiai kaltinamajai buvo pateikti absurdiški, jokių liudininkų neįrodyti kaltinimai: „Yra žinoma, kad organizavo mokinius į religinius renginius, perdavė žinias „Kronikai", nemėgo tarybinių švenčių" ir t.t. Esą dėl jos kaltės mokinė Stasė Molytė net turėjo apleisti mokyklą. Apie tai ji parašiusi laišką „Valstiečio laikraščio" redakcijai. Teismo metu kaip įrodymas pateiktas tas laiškas. Bet teisme Molytė sakė nerašiusi jokio laiško jokiai redakcijai. Be to, liudininkė Molytė teigė, kad tai, kas tame laiške parašyta, yra šmeižtas. Mokytojos Z. Radzevičienė ir A. Balsienė — liudijo, kad Juozumaitė mokykloje pasisakė prieš ateizmą. Apie tai paklausta mokyt. Tamašauskienė pasakė: „Nieko negirdėjau apie tokius pasisakymus." „Kaip galėjai negirdėti, juk jūsų mokykla nėra tokia didelė", — užsipuolė prokuroras N. Butnorienė. „Ne, negirdėjau!" — antrąkart pakartojo mokyt. Tamašauskienė. Ir kiti liudininkai painiojosi savo parodymuose, ką salėje susirinkę žmonės palydėdavo garsiu juoku. Teisėjas Augustis vis juos taisė ir pafs Juozumaitę kaltino: „Ar nekvietei mokinių į Telšius pažiūrėti kun. Kaunecko filmukų?"
Ieškovės interesų teisme niekas negynė, net prokuroras nereikalavo laikytis teisminės tvarkos bei įstatymų. Profsąjungų atstovas turėtų ginti dirbančiojo interesus, bet švietimo profsąjungų atstovas Andrijauskas kalbėjo tarsi kaltintojas: „Salė pilna. Girdėjau, kad Juozumaitė šventoriuje kvietė tikinčiuosius ateiti į teismą. Ji kurstė nesantaiką tarp tikinčių ir netikinčių mokinių. Matau gėles, ruošiatės įteikti kaip nuskriaustajai . . ." Žiūrovams buvo aišku, kad tai eilinė teismo komedija — nė vienas liudininkas neįrodė, jog mokytoja būtų kalbėjusi mokiniams apie tikėjimą.
Paskelbus teismo sprendimą, salėje pasigirdo žodžiai:
— Nenusimink, Stefute! Mes tave priimsime!
Sprendimas
Lietuvos TSR vardu 1982 m. gegužės 12 d. Telšiai,
Telšių raj. liaudies teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio liaudies teisėjo V. Augusčio ir liaudies tarėjų: J. Badaugienės, A. Balvočiaus, sekretoriaujant A. Rimkuvienei, dalyvaujant prokurorui N. Butnorienei, ieškovui S. Juozumaitei, atsakovo atstovui P. Jankauskienei, švietimo darbuotojų profsąjungos raj. komiteto atstovui A. Andrijauskui, išnagrinėjo viešame teismo posėdyje civilinę bylą pagal ieškovės Juozumaitės Stefanijos ieškinį Telšių raj. liaudies švietimo skyriui dėl grąžinimo į darbą.
Liaudies teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:
Ieškovė dirbo Telšių raj. Žarėnų vidurinės mokyklos mokytoja, 1982 balandžio 13 d. Telšių raj. liaudies švietimo skyriaus vedėjas atleido ją iš darbo pagal LTSR BK DJK 43 str. 2 p., kaip nevykdahčią visų komunistinio auklėjimo uždavinių. Ji vykdžiusi visas vokiečių kalbos mokytojos pareigas, jos kvalifikacija buvo tinkama, todėl negalėjo būti atleista iš darbo. Prašė ją grąžinti į darbą.
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė negali dirbti auklėjamojo darbo.
Prokuroras prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas štai dėl ko. Pagal LTSR liaudies švietimo įstatymą (4 ir 26 str.) vid. m-kloje mokymo ir auklėjimo procesas yra vieningas, mokymas vyksta moksliniu pagrindu, be religijos įtakos. Mokyklos uždavinys yra formuoti marksistinę-lenininę jaunosios kartos pasaulėžiūrą. Pagal vidurinės mokyklos bendrojo lavinimo statuto 39 p. mokytojo pareiga yra teikti mokiniams tvirtas mokslo pagrindų žinias, formuoti komunistinę pasaulėžiūrą, auklėti mokinius komunistinės moralės dvasia. Tokios mokytojų pareigos nustatytos ir TSRS švietimo ministro 1978 m. vasario 20 d. Patvirtintose pedagoginių darbuotojų pareigų kvalifikacinėse charakteristikose. Tokie uždaviniai ir pareigos išplaukia ir iš mokymo programų. Tuo tarpu, šalių paaiškinimais, liudytojų — Z. Radzevičienės, mokyt. A. Balsienės ir kt. parodymais — nustatyta, kad ieškovė atsisako vykdyti komunistinio auklėjimo pareigą, net priešingai įstatymui — mokinius auklėja nekomunistine dvasia. Pagal DĮK 43 str. 2 p. prasmę pedagogo tinkamumą pareigoms apsprendžia ne tik mokslo baigimo diplomas, bet ir faktinis galėjimas dirbti tokį darbą — auklėti moksleivius komunistine dvasia. Kadangi ieškovė tokio darbo atsisakė, mokykloje kito darbo, nesusijusio su auklėjimu, nėra. Be to, ieškovė atleidžiant atsisakė dirbti kitą darbą, apart pedagoginį (jai buvo siūloma dirbti bibliotekoje kitoje vietovėje. — Red.), todėl administracija priėjo teisingą išvadą, kad ji neatitinka einamų pareigų, ir teisingai atleido iš darbo, darbo įstatymų nepažeidė.
Vadovaudamasis LTSR CPK 15, 214-222 str., liaudies teismas nusprendė: ieškovės Juozumaitės Stefanijos, Povilo d., ieškinį dėl grąžinimo į darbą atmesti. Sprendimas per 10 dienų gali būti apskųstas LTSR Aukščiausiajam teismui per šį liaudies teismą.
Pasirašė liaudies teisėjas ir tarėjai.
* * *
