1982 m. balandžio 2-3 naktį nusiaubtas Panų kalnas, esantis Ž. Kalvarijos parapijos ribose: nugriauta koplyčia ir 2 koplytėlės, nuardyti net jų pamatai, nugriauti gelžbetoniniai paminklai ir visi kryžiai, nuardyta tvora .. . Tą pačią naktį nugriauti kryžiai prie plento Varniai-Telšiai, Kungių ir Jomantų kaimuose bei kryžius Anulėnų kaime, prie Palanga-Šiauliai plento, (šis gražus Eigirdžių parapijos kryžius nuo seno buvo tikinčiųjų ypač mylimas ir puošiamas, prie jo daromi apžadai).
Tikintieji nepaprastai pasipiktinę, pasipylė jų skundai į LTSR MT, LKP CK, Kultūros ministeriją, Televizijos ateistinę „Argumentų" redakciją, Tikinčiųjų teisių gynimo KK, TSRS kariniam prokurorui. Kelios tikinčiųjų delegacijos kreipėsi į įvairias rajono įstaigas. Sužinoję apie kalno išniekinimą, tikintieji gaivališkai pradėjo permaldavimo akciją: prašo šv. Mišias, eina sakramentų, važiuoti ar net pėsti vyksta į Panų kalną, o kartais tiesiog nepertraukiamu srautu, pvz., gegužės 2 d. 15 val. suskaičiuota 40 lengvųjų mašinų. Iš vandens ištraukti kryžiai, statulėlės, perrišti juodais kaspinais, vėl pastatyti; pačiame kalne ir miške, pakelėje, išdėlioti kryželiai iš pagaliukų bei akmenukų. Prie kelio į Panų kalną pastatytas naujas kryžius. Iškilo nauji kryžiai Anulėnų ir Vembutų kaimuose. 1982..IV.24 pastatytas naujas kryžius žemaičių kankiniams Rainiuose, — bedieviai jį sunaikino balandžio 26 d.
1982 m. gegužės 9 d. 2. Kalvarijos šventovėje atliktos permaldavimo pamaldos už išniekintą nekaltų mergelių koplyčią Panų kalne, kur 1626 m. švedų kareiviai nukankino apie 2000 mergaičių (žiūr. Č. Kudaba. Kalvotoji Žemaitija, 72 psl.).
Telšių vyskupijos Kunigų taryba kreipėsi į visą Lietuvos dvasiškiją, prašydama apie tai informuoti tikinčiuosius, atsisakyti pokalbių su Religinių reikalų tarybos įgaliotiniu. Telšių vyskupijos grupė dekanų valdytojui pareiškė, jog yra perdaug įskaudinti, todėl šiais metais nedalyvaus pokalbyje su RRT įgaliotiniu.
Kadangi kryžius ir koplytėles griovė kareiviai, pasklido kalbos: „Okupantai rodo savo galią. Štai kam reikalinga okupantų kariuomenė Lietuvoje!"
1982 m. gegužės 14 d. Panų kalnas buvo nusiaubtas jau ketvirtą kartą, net koplyčios pamatų akmenys nuritinti į tvenkinius. Visi akmenukai, iš kurių buvo sudėlioti kryžiai, išmėtyti. Kryžiaus pamatas su užrašu „Viešpatie, gelbėk Lietuvą nuo alkoholio!", jau kelintą kartą pastatytas ant kalno, — kažkur išvežtas. Kalnas apsodintas eglutėmis ir nuo gegužės 14 d. dieną-naktį saugomas milicininkų. Nežiūrint sargybos, kartas nuo karto kalne pasirodo kryžiai. Kažkas, nepabūgęs pavojaus, nurovė eglutes, padarydamas kryžiaus formos aikštelę. Gegužės 15 d. į kalną miškais atėjo grupė jaunimo. Vos tik jaunimas suklupo maldai, iš kelių atvažiavusių mašinų iššoko 4 milicininkai, 2 kariškiai ir 3 čekistai. Jaunuolius jie tiesiog už apykaklių traukė nuo kalno ir iš visų pusių fotografavo. Kasdien nurenkami kelis kartus per dieną pakelėje iš akmenukų ar pagaliukų sudėlioti kryžiai. Net medžiuose nupiešti kryžiai nuskutami su visa žieve. Keliukas į Panų kalną uždarytas ir užsodintas medeliais. Milicininkų sulaikyti žmonės stebisi: „Kad nors 1% jūsų pastangų būtų skiriama nusikaltėliams ir vagims gaudyti". Ūkio direktorius Matuševič Valentin nebedrįsta nakvoti namuose, nes dreba iš baimės, gavęs anoniminį laišką: „Griuvo kalns, griūsi ir tu!"
Visoje Lietuvoje bažnyčiose skelbiama apie Panų kalno nusiaubimą, daromos atsiteisimo pamaldos: 1982.V.9 d. Plungėje, Ž. Kalvarijoje ir Luokėje, gegužės 16 d. Mažeikiuose ir t.t.
1982 m. gegužės 14 d. į Panų kalną nuvažiavo Ž. Kalvarijos klebonas kun. Alfonsas Lukoševičius, Mažeikių dekanas kun. Jonas Gedvilą ir Tirkšlių klebonas kun. Vincentas Gauronskis. Rado miškų ūkio direktorių ir grupę darbininkų sodinant kalne medelius. Kun. Alf. Lukoševičius prisistatė: „Parašiau raštą Kultūros ministerijai dėl šio kalno, iš ten gavau atsakymą. Todėl turiu žinoti, kas ir kodėl čia yra daroma". Prisistatęs autoinspektorius pareiškė: „Teks užrašyti jūsų pavardes. Toks įsakymas!"
* * *
Iš vieno jaunuolio įspūdžių:
Jau pasiekę Telšius, sužinojome, kad patekti į Panų kalną neįmanoma — jis saugomas milicijos. Vis tik mūsų grupė (apie 30 žmonių) išlipome 3 km. prieš Pasruojės stotelę. Žiūrime, miške kaip skruzdžių uniformuotų ir civilių. Sugalvojome eiti grioviais, kelios merginos sušlapo kojas, bet tylos niekas nesudrumstė. Sargybinis mūsų nepastebėjo. Jautėmės kaip knygnešiai, nešą knygas per žandarų saugomą Lietuvos sieną.
Ir štai Panų kalnas ... nė ženklo, kad čia stovėjo koplytėlės, kryžiai. Net jokio akmenėlio nebėra, tik pamatų akmenys pakalnėje dunkso iš vandens. Visas kalnas užsodintas pušaitėmis. Nė nepajutome, kaip susijaudinę visi suklupome. Vos pradėjome „Tėve mūsų", atlėkė 3 viliukai. Iššoko Telšių saugumo viršininkas Laskutovas, dar 2 čekistai, 2 kariškiai, būrys milicininkų — ir bėgte į kalną; taip skuba, kad net rankomis kabinasi į žemę, vienas mums šaukia: „Negalima kalno mindžioti!" Kad sukeltų paniką, ėmė mus fotografuoti iš visų pusių, kai kuriuos tempė nuo kalno už apykaklės. Man ir kitam jaunuoliui milicininkai užlaužė rankas. Milicininkas Razminas kreipėsi į vieną moterį: „Ir tu čia, ištekėjusi, o po miškus su paaugliais. Sukėlėte su savo išsigalvojimais pusę Lietuvos milicininkų ant kojų." Milicininkai mus abu veda į mašinas, o kitus gąsdina: „Su visais susitiksime, visus pažįstame!" Mus susodino į viliukus. Mergaitės pradėjo verkti, o kažkas staiga sušuko: „Gulkime ant kelio, neleiskime išvežti!" Ir sugulė. Dar tempė vieną kitą už kojų, bet paskui liepė visiems nešdintis. Parėjome pėsti su palyda iki pat Telšių. Pirmą kartą teko pajusti, tarsi būčiau koks laisvės kovotojas.
V. 1982.V.15.
* * *
Telšių Vyskupijos Kunigų Taryba
1982 m. balandžio 22 d. Nr. 6
LIETUVOS VYSKUPAMS IR VYSKUPIJŲ
VALDYTOJAMS, LIETUVOS DEKANAMS
Žemaičių Kalvarijos parapijoje, Pasruojės k., Gadunavo apyl., Telšių raj., 1982 m. balandžio 2-3 d. naktį buvo žiauriai nusiaubtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklas — ALKAKALNIS, kitaip vadinamas Panų kalnu (Nr. 1195). Ant to kalno stovėjusi koplyčia ir ją supus metalinė tvorelė buvo nugriauta. Sunaikintos ir dvi mažos koplytėlės: l) koplytėlė su ornamentuotu kryželiu iš XIX a. pabaigos, vietinės reikšmės paminklas DV-3064 ir 2) koplytėlė su ornamentuotais kryželiais, Marijos ir angelų skulptūromis, vietinės reikšmės paminklas DV-4043. šie dailės paminklai įtraukti į LTSR saugojamų paminklų sąrašą. Ant kalno buvo koplytstulpis ir keletas kryžių bei paminklų mirusiems. Viskas sulaužyta, sudaužyta, išvartyta, ant žemės mėtosi sulaužytos kančios ir statulėlės. Prie plento Telšiai-Seda nupjautas ir išmėtytas paplentėje senovinis medinis kryžius.
Panų kalnas yra miške, nuošalioje vietoje, kartų kartoms primenantis sunkias 1626 metų švedų okupacijos dienas, šioje vietoje švedai nukankino apie 2000 lietuvaičių (žr. Č. Kudaba, Kalvotoji Žemaitija, 72 p.), kurios čia, požeminiuose urvuose, slėpėsi nuo okupantų ir meldėsi. Daug mergaičių švedai užgriovė gyvas urvuose. Mergaičių kankinių atminimui ant šio kalno seniai pastatyta koplyčia, koplytėlės ir kryžiai. Visais laikais žmonės lankė ir puošė šią atmintiną vietą.
Žinia apie vandališką kalno nusiaubimą žaibo greitumu apskriejo visą Žemaitiją ir sukėlė visų dorų žmonių pasipiktinimą. Istorinio paminklo sunaikinimas — tai ne eilinių chuliganų siautėjimas. Vietinių žmonių liudijimu, už paminklo išgriovimą, už šventos vietos išniekinimą atsakingas Pasruojės Žuvininkystės ūkio direktorius Matuševič Valentin. Jis, pasitelkęs pagalbon karinį dalinį, įvykdė nusikaltimą. Kieno įsakymu Matuševič įvykdė nusikaltimą — tepasako jis pats.
Bedieviai tuo pademonstravo ryžtą ir toliau tęsti terorą prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią, kurio tik mažą dalį aprašė Telšių vyskupijos Kunigų taryba skunde TSRS Generaliniam prokurorui 1980.XI.30 d.
Mes jaučiame pareigą protestuoti prieš kovojančių ateistų savivaliavimą ir pasmerkti jų vykdomus nusikaltimus, šį kartą kreipiamės ne į valdžios instancijas, o į skaitlingą Lietuvos tikinčiųjų bendruomenę, norėdami, kad visi sužinotų, kokie šventvagiški nusikaltimai vykdomi pas mus, Lietuvoje. Turime viltį, kad ryžtingai smerkiantis visuomenės balsas sutramdys siautėjančius ateistus ir sukliudys jų planus sunaikinti visus iki vieno archeologinius-religinius senovės paminklus.
Didžiai Gerbiamuosius Lietuvos Dekanus prašome susimąstyti: ar beverta eiti į pokalbius su RRT įgaliotiniu, kol valdžios pareigūnai naudoja panašius metodus sunaikinti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Maloniai prašome su šiuo raštu supažindinti kunigus ir tikinčiuosius.
Telšių vyskupijos Kunigų taryba:
kunigai —
Julius Budrikis
Jonas Kauneckas
Tadas Poška
Petras Puzaras
Antanas Šeškevičius
Jonas Gedvila
Alfonsas Lukoševičius
Adolfas Pudžemys
Vincentas Senkus
Vincentas Vėlavičius
TELEVIZIJOS „ARGUMENTŲ" REDAKCIJAI,
TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ
KOMITETUI
Meną, muziką, dainą mylintys žmonės yra turtingi savo siela. Juos šiandien gerbiame, jų kūriniai statomi parodose, už juos gauna apdovanojimus ir premijas.
Šiandieną labai skaudu, kai mes, išaugę socialistinėje santvarkoje, matome, kaip bedievių barbariškos rankos niekina ir naikina meno statinius, koplytėles, kryžius. Mums — lietuviams — rieda karčios ašaros, suklupus prie susprogdintų ir išniekintų kryžių liekanų.
Bedieviai savo niekšiškais darbais jau įdiegė ne tik mūsų, bet ir mūsų kūdikių širdyse neapykantą bedievybei, melui.
Prieš keletą metų kelyje Telšiai-Germantas, prie plytinės, buvo bedievių nupiautas kryžius.
1982 m. kovo-balandžio mėn. kelyje Šiauliai-Palanga, prie Anulėnų, stovėjo prieš 30 metų pastatytas kryžius. Kryžius buvo gerbiamas ir mylimas vaikų, jaunimo ir suaugusių. Pastoviai jį puošė žydinčios gėlės, vainikai. Ir šis kryžius tapo auka ir tikinčiųjų širdies žaizda. Bedievių rankos jį sunaikino. Nupiauti trys kryžiai kelyje Telšiai-Varniai. Vienas — prie „Pergalės" kolūkio, kitas — prie dujų linijos, kuri veda į Klaipėdą, trečias — prie Pušinės miško.
1981 m. trys didingi kryžiai stovėjo Rainių miškelyje. Telšių saugumas karinio dalinio pagalba susprogdino kryžius. Jie parodė karinio dalinio galybę prieš medinį kryžių.
7 km. nuo Sedos yra Plinkšių ežeras. Tarp jo ir Strėvės upės yra Panų kalnas arba Mergelių istorinis piliakalnis (žr. P. Baranauskas ir A. Vabalas. Vadovas po Lietuvą, 1938, p. 290). Gilioje senovėje ši vieta žemaičių buvo gerai sustiprinta. Čia buvo padaryta ištisa požeminių urvų sistema. 1626 m. žemaičius užplūdo švedų kariuomenė, niekino Lietuvos žemę, naikino lietuvių tautą. Visos apylinkės mergaitės ir jaunos moterys susirinko į tą kalną ir pasislėpė urvuose, švedai, plėšikaudami po apylinkes, nustebo, neradę mergaičių ir moterų. Įtūžę švedai, atvykę prie tų slėptuvių, užpylė jas žemėmis. Nekaltai žuvusių mergaičių atiminimui toje vietoje vėliau buvo pastatyta medinė koplytėlė, koplytstulpiai, kryžiai, šią vietą mylėjo, lankė, prižiūrėjo rūpestingos mūsų tikinčiųjų lietuvių rankos. Ypač tą kalną mėgo jaunimas. Bet štai 1982 m. balandžio pradžioje negailestingos bedievių rankos pakilo ir prieš šj architektūrinį paminklą, saugomą valstybės (įtrauktas į valstybės saugomų paminklų sąrašą), kuris buvo pastatytas nekaltoms mergaitėms atminti. Bedievių buvo žiauriai išniekintas Panų kalnas, sulaužyti ir nuversti kryžiai, nuardyta koplytėlė. Siauras keliukas, vedantis į Panų kalną, numėtytas koplyčios skeveldromis, aplaužyti pakelės medžiai. Prie keliuko, kuris suka į Panų kalną, stovėjo gražus kryžius. Bedieviai ir jį sunaikino.
Kodėl socialistinėje santvarkoje leidžiama savivaliauti vietiniams bedieviams, kurie, pažeidinėdami tarybinius įstatymus, griauna ir naikina kryžius, koplytėles ir kitus meno kūrinius?
Šiandien pastatyti memorialiniai ansambliai Ablingoje, paminklai Pirčiupyje nekaltai nužudytiems žmonėms. Juk ir Alkakalnis persunktas nekaltų mergelių krauju. Reikėtų tokias istorines vietas išsaugoti, kad jaunoji karta nulenktų galvas krauju aplaistytai Lietuvos žemei ir susimąstytų, kiek daug kančių pakėlė tauta.
Mūsų sielose bedievių padarytos žaizdos suteikia naujo ryžto, kad kryžiai vėl puoštų žemaičių žemės kryžkeles ir pakeles, piliakalnius ir istorines vietas.
Prašome paaiškinti mums, ar nuo šiol valstybės saugomi paminklai jau leidžiami griauti? Jeigu neleidžiama, tai kokių priemonių numatoma imtis prieš savivaliautojus ir kada bus atstatytos nugriautos koplyčios? 1982.IV.20 Pasirašė: „Argumentų" redakcijai 9 asmenys, TTG Katalikų Komitetui 17 asmenų.
